Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir E. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Nordea Bank Finland Plc.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. J. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2008‑08‑14, dėl atsakovo kaltės; palikti santuokines pavardes; automobilį (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui ir pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; automobilį (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei ir pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; turtinę prievolę AB „Swedbank“ pagal 2015-05-04 vartojimo kredito sutartį Nr. 15‑032877-GV pripažinti asmenine ieškovės prievole; įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti visus atsakovui priklausančius asmeninius daiktus, suderinus atvykimo laiką su ieškove ne vėliau, kaip prieš septynias dienas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas E. J. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 2008-08-14, nutraukti dėl ieškovės kaltės; palikti ikisantuokines pavardes; atsakovui priklausančią palikimo dalį: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; priteisti iš ieškovės 49 275 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.Byloje taikyta teisminė mediacija. Po jos šalys pateikė teismui pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškė prašymus bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka ir patvirtinti minėtą sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-06-20 teismo posėdyje nutarta pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-20 sprendimu nusprendė nutraukti pareiškėjų B. J., ir E. J. santuoką, sudarytą 2008-08-14, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti ikisantuokines pavardes ir patvirtinti pareiškėjų pasirašytą 2017-05-30 sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas taip pat išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjams klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas E. J. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:Apeliantas nurodo, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė būdams suklaidintas, atidžiai neperskaitęs teksto, jam nebuvo išaiškintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasekmės;Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys ir forma neatitinka pareiškėjo tikrosios valios, nes joje neišspręstas 49 275 Eur (170 000 Lt) kompensacijos pareiškėjui išmokėjimo klausimas; neišspręstas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenant santuokoje pagerinimo iš esmės (daugiau nei 50 procentų) ir kompensacijos už pagerinimą pareiškėjui sumokėjimo klausimas; nesurašytas visas pareiškėjui grąžintinas asmeninis turtas;Pareiškėjas nurodo, kad negavo pranešimo apie būsimą teismo posėdį. Tuo pareiškėjas grindžia argumentą, jog teismas neišaiškino, kokias pasekmes sukels ginčijama sutartis, t. y. kad pareiškėjas nebegalės kreiptis į teismą dėl kompensacijos iš sutuoktinės priteisimo, asmeninių daiktų išreikalavimo;Nurodo, kad nebuvo tinkamai atstovaujamas bylos procese.Atsiliepimu pareiškėja B. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑06‑20 teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjos nuomone, apelianto pozicija nesąžininga ir paremta melagingomis aplinkybėmis, kadangi sutarties sąlygas bei pasekmes mediatorė paaiškino abiem šalims ir kalbėjosi su pareiškėju. Pareiškėjas viso proceso metu nepareiškė ketinimo keisti savo atstovą ir priekaištus jį atstovavusiam advokatui įvardijo tik teikdamas apeliacinį skundą. Pareiškėja abejoja skundo teiginiais dėl pareiškėjo suklaidinimo, kadangi pareiškėjas turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Mano, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra paremta laisva šalių valia, bendru sutarimu išspręstas turto pasidalinimo klausimas ir nėra teisinio pagrindo kelti ginčą dėl sutarties sąlygų.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. J. kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-12 nutartimi paskirta mediacija. Nustatyta, kad šalys 2017-05-30 sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja B. J. 2017-05-31 pateikė teismui prašymą pakeisti bylos nagrinėjimo teiseną, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prie šio pareiškėjos prašymo pridėta minėta sutartis ir duomenys apie kreditoriams išsiųstus pranešimus. Pareiškėjo E. J. atstovė 2017‑06‑19 teismui pateikė prašymą pakeisti bylos nagrinėjimo teiseną, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nustatyta, kad 2017‑06-20 teismo posėdyje nutarta pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir 2017-06-20 priimtu skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjų santuoka nutraukta bei patvirtinta pareiškėjų pasirašyta 2017-05-30 sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.Apeliantas E. J. teigia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys ir forma neatitinka pareiškėjo tikrosios valios. Apeliantas teigia, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė būdamas suklaidintas, atidžiai neperskaitęs teksto, jam nebuvo išaiškintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo pasekmės. Pareiškėjas teigia, kad buvo įtikinėjamas, jog jam niekas nepriklauso, kad nieko nelaimės, jis neturėjo galimybės pasikonsultuoti su savo advokate.Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).Apeliantas nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjo turtinius interesus, kadangi sutartyje neišspręsti kompensacijų pareiškėjui išmokėjimo klausimai, neįtrauktas visas pareiškėjui grąžintinas asmeninis turtas. Iš bylos duomenų matyti, kad patikslintu priešieškiniu E. J. reiškė reikalavimus dėl 49 275 Eur (170 000 Lt) kompensacijos pareiškėjui išmokėjimo, išreiškė poziciją dėl nekilnojamojo turto nuosavybės, taip pat dėl asmeninio kilnojamojo turto sugrąžinimo. Matyti, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti konkretūs nekilnojamojo turto objektai nurodomi kaip asmeninė pareiškėjos B. J. nuosavybė ir į dalytino turto masę neįtrauktini. Kiti apelianto nurodomi klausimai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptarti. Apeliantas taip pat teigia, kad jam priklauso kompensacija už namų valdos pagerinimą, o šis klausimas nebuvo sprendžiamas, nors mediatorė jam privalėjo išaiškinti, kad priklauso kompensacija. Apeliantas laikosi pozicijos, jog neišreiškė savo tikrosios valios dėl turto padalijimo. Iš minėtų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad tarp pareiškėjų neišspręsti visi jų turtinių teisių ir pareigų klausimai, dėl jų tarp pareiškėjų iš esmės likęs ginčas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad negavo pranešimo apie teismo posėdį. Apeliantas taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai atstovaujamas advokatės ir atstovė pareiškėjui nepranešė apie 2017-06-20 teismo posėdį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017‑04‑18 posėdžio teisme metu buvo paskirta kito parengiamojo teismo posėdžio data – 2017-06-20 ir laikas, o pareiškėjas apie 2017-06-20 paskirtą posėdį pasirašytinai informuotas teisme po 2017-04-18 posėdžio. Kita vertus, po to byloje buvo paskirta šalių ginčo teisminė mediacija, į bylą pateikta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iki 2017-06-20 teismo posėdžio byloje buvo gauti abiejų šalių atstovų prašymai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau matyti, kad civilinė byla nebuvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir įvyko anksčiau paskirtas viešas teismo posėdis. Nei pareiškėjai, nei jų atstovai 2017‑06‑20 teismo posėdyje nedalyvavo.Vadovaujantis CPK 540 straipsnio 1 dalimi, teismas bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Šiuo atveju teismas pareiškėjų B. J. ir E. J. santuokos nutraukimo ir jų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo klausimą nutarė nagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, tačiau bylą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu teismo posėdžio metu tikroji šalių valia dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, jos turinio ir joje išsprendžiamų klausimų nenustatyta, neišsiaiškinta, ar šalims suprantamos sutarties sudarymo pasekmės. Įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjų tikroji valia dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinio ir jos tvirtinimo teisinių pasekmių šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta. Dėl to šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantas galėjo neįvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi sutuoktinių valia dėl byloje E. J. procesiniuose dokumentuose nurodyto kito turto ir turtinių klausimų išsprendimo, o byloje iš esmės lieka ginčas dėl turto padalijimo, dėl to yra pagrindas vertinti, kad patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti pareiškėjo valios. Bylos duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali pažeisti vieno iš sutuoktinių – pareiškėjo, turtines teises ir teisėtus interesus.Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prievolės grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus suinteresuotiems asmenims Nordea Bank Lietuva pagal 2008-07-09 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/07/10L ir AB „Swedbank“ pagal 2015-05-04 vartojimo kredito sutartį Nr. 15-032877-GV po santuokos nutraukimo pripažįstamos asmenine pareiškėjos B. J. prievole. Byloje procesiniuose dokumentuose suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ dėl trijų santuokos metu sudarytų kredito sutarčių buvo išreiškusi poziciją, kad B. J. ir E. J. yra solidarūs skolininkai ir prievoles bankui privalo vykdyti bendrai. Pareiškėja B. J. kartu su 2017-05-30 savo prašymu pateikė teismui duomenis, jog kreditoriams AB „Swedbank“ ir Nordea Bank Lietuva 2017-05-30 išsiųsti prašymai neprieštarauti pareiškėjų susitarimui dėl kreditų grąžinimo. Tačiau kreditorių pozicija dėl pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygų dėl prievolių ir jų pobūdžio iki teismo posėdžio teismui nepateikta ir aiškiai neišreikšta. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių tvirtinimo svarbu įvertinti ir sutarties sąlygų atitiktį kreditorių interesams.Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nenustačius pareiškėjų valios išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes abiejų sutuoktinių susitarimu, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, kai šiuo atveju nenustatyta, ar išreikšta tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir tai, ar šalims žinomos tokios sutarties tvirtinimo pasekmės, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos ir dėl jų paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-20 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.