Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovas, per nustatytus laikotarpius Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepateikė 2015, 2016, 2017 metų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., o 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas pratęstas dėl sutrikimų teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus). Tuo tarpu Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti Registrui pavėluotai, t. y. už 2015 metus – 2018 m. liepos 5 d., už 2016 metus – 2018 m. liepos 6 d., už 2017 metus – 2018 m. liepos 13 d. Šiais savo veiksmais (neveikimu) G. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje G. D. nusižengimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad buhalterinę apskaitą tvarko kita įmonė, kuri turi 20-30 klientų, todėl fiziškai nespėja. Galvojo, kad, kai turės laisvesnio laiko, tada ir pateiks ataskaitas. Gavęs pranešimą, kad yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir skiriama bauda, skubiai pateikė „Registrų centrui“ reikiamas ataskaitas. Žino, kad visa atsakomybė tenka vadovui. Taip atsitiko pirmą kartą, labai gailisi dėl nusižengimo, todėl prašo skirti švelnesnę nuobaudą - įspėjimą. Jis dirba ne vienoje įmonėje, žino terminus, tačiau ne visada yra galimybė laiku priduoti ataskaitas. Supranta, kad nusižengimas padarytas, jį pripažįsta ir labai gailisi. Pažada pasitaisyti ir ateityje laiku pristatyti ataskaitas.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė A. R. palaike administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė teismo skirti nuobaudą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

G. D. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), VĮ „Registrų centro“ Registro išplėstinis išrašas apie Bendrovę, patvirtinantis, kad Bendrovės direktorius nuo 2011 m. kovo 1 d. paskirtas G. D. (įregistruota 2011-03-16) bei informacija, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo Registrui buvo pateikti pavėluotai, t. y. už 2015 metus – 2018 m. liepos 5 d., už 2016 metus – 2018 m. liepos 6 d., už 2017 metus – 2018 m. liepos 13 d. (b. l. 3-8), G. D. rašytinis paaiškinimas (b. l. 9) bei jo paaiškinimai teisme.

G. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas Bendrovės vadovu, laiku nepateikė Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Registro tvarkytojui.

G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007, N3-331/2007, Nr. N3-1900/2006).

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad asmuo tik sužinojęs, kad ataskaitos nepateiktos, skubiai pateikė reikiamas finansines ataskaitas už 2015- 2017 metus, kas patvirtina, kad G. D. neveikimas nepateikiant šių dokumentų nebuvo piktybiškas, G. D. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir ėmėsi priemonių nusižengimui pašalinti, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, dirba keliose įmonėse, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus G. D. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 24 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

G. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.