Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

2020-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-65-620/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
eII-65-620/2020
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00032-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Loreta Kukelkienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-65-620/2020Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00032-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 3 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi H. A. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 1 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-432-2020

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas A. S. 2020 m. balandžio 1 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-432-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK, 2020 m. kovo 27 d. gautas H. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas, Nr. 0120000162847, apie tai, kad “Mano sklypo kaip naudotojo pažeistas teritorijos vientisumas – išpjauta dalis sodo augmenijos - 4 obelys ir plantacija slyvų”. Dėl pareiškimo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, Nr. 20112706476. Tikslinant pareiškimo aplinkybes, H. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai nusipirko šį namą, jam buvę gyventojai paliko naudotis žemės sklypu, kuris yra kitoje pusėje kelio, prieš jo gyvenamąjį namą. Šis žemės sklypas priklauso ne jam, tačiau jis ilga laiką juo naudojosi. Jam buvo pasiūlyta aukciono tvarka tą žemės sklypą nusipirkti, įteisinti jį kaip savo, tačiau H. A. to nepadarė. H. A. paaiškino, kad jis ten obelų nesodino, nes jos buvo pasodintos ankstesnių šeimininkų. Šiuo metu jis pastebėjo, kad yra nupjautos keturios obelys, kelios slyvos ir iškirsti serbentai. Obelis nupjovė V. G., nes jis nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Ar V. G. susitvarkė dokumentus, H. A. nežino. Jis kalbėjo su V. G., tačiau šis jam pagrasino ir liepė nesikišti. Kadangi H. A. obelų ir vaiskrūmių nesodino, žemės sklypas priklauso ne jam, todėl padarytos žalos vertinti negali. H. A. teigė, kad jam gaila suniokoto žemės sklypo, kuriuo jis naudojosi. V. G. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) rajone nusipirko namą ir nutarė sutvarkyti aplinką. Kadangi prie namo sklypas nesutvarkytas, apleistas, apaugęs krūmais, jis paprašė (duomenys neskelbtini) seniūnijos leisti sutvarkyti aplinką, apgenėti šakas, kai kurias obelis nupjauti. Šis žemės plotas (kuris tvarkomas) dar nėra įteisintas, todėl šiuo metu jis priklauso seniūnijai, šiuo metu dar tik atliekami kadastriniai matavimai . (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė atvykusi į vietą parodė V. G. apleisto sklypo ribas, iki kurios jis gali tvarkyti sklypą ir pjauti obelis. Todėl jis tą aplinką ir sutvarkė, nupjovė senas obelis ir iškirto krūmus. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė J. Š. paaiškino, kad verslininkas V. G. nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Prie šio namo, kur ankščiau buvo alaus baras yra žemės sklypas. Šis žemės sklypas nėra suformuotas ir jis priklauso valstybei. Kadangi teritorija apleista, auga krūmai, V. G. paprašė seniūnės leidimo jį sutvarkyti. Seniūnė kartu su V. G. nuvyko į vietą ir suderino sklypo ribas iki kurių V. G. išvalys krūmynus ir sutvarkys teritoriją. Po duoto leidimo V. G. iškirto krūmus, nupjovė kelias obelis, pagražino teritoriją. Kaip sakė seniūnė, vėliau V. G. tvarkysis dokumentus dėl šio žemės sklypo. J. Š. paaiškino, šis žemės plotas, dėl kurio kilo konfliktas yra valstybės, šis žemės plotas H. A., nepriklauso, jokių nuomos sutarčių jis neturi ir dėl to jo pretenzijos yra nepagrįstos. Kaip matyti iš išdėstyto, žemės sklypas, dėl kurio tarp H. A. ir V. G. kilo konfliktas, priklauso valstybei, kurį administruoja (duomenys neskelbtini) seniūnija. Pažymėtina, kad sklype augantys augalai taip pat yra valstybės nuosavybė. Kirsti sklype augančius augalus V. G. gavo seniūnijos leidimą, savavališkai augalų nekirto. Teisėtas žemės sklypo ir jame augančių augalų valdytojas yra (duomenys neskelbtini) seniūnija iš kurios skundų ar pretenzijų negauta, seniūnijai žala nepadaryta. H. A. nėra teisėtas sklypo valdytojas, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

H. A. pateikė skundą dėl Nutarimo (b. l. 2), nurodydamas, kad nesutinka su nutarimu dėl teisenos nutraukimo pagal dokumento numerį 83-ANR_N-432-2020, dėl priimto administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Prašo išnagrinėti bylą iš naujo. H. A. pateiktame skundo papildyme (pavadinimu komentarai dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną) nurodė, kad buvo sunaikinta visa augmenija: 4 obelys, 7 slyvų medžiai, 7 agrastų ir 4 serbentų krūmai. Agrastus ir serbentus pats pasodino, kad kuo labiau sutankint augmeniją. Kirtimo darbus atliko pasamdyti žmonės. (duomenys neskelbtini) seniūnija leido sutvarkyti aplinką, bet buvo ne genėjamos šakos ar kai kurios obelys nupjaunamos, buvo viskas naikinama nuo žemės paviršiaus dideliame plote ir tuo pačiu buvo įsibrauta į pareiškėjo naudojamą žemės plotą. Jokie kadastriniai matavimai nebuvo atliekami. Seniūnė patvirtino, kad pareiškėjo naudojamoje teritorijoje nebuvo leisti jokie tvarkymo kirtimo darbai. Jo naudojamo sklypo ribos buvo labai aiškios, nes buvo apsodintos vaismedžiais ir vaiskrūmiais aplink visą teritoriją, sklypas tvarkingas. Sklype augantys augalai, vaiskrūmiai, vaismedžiai, pasodintos daržovės, kol jis yra sklypo naudotojas priklauso jam. Prašo teismo pripažinti padarytą moralinę ir faktiškai materialinę žalą.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK atsiliepimu į skundą nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra jokių objektyvių priežasčių šį nutarimą panaikinti. Kaip matyti, skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas tuo pagrindu, kad teisėto valstybinės žemės savininko ((duomenys neskelbtini) seniūnija) leidimu buvo nupjauti jame augantys augmenys. Prašo atsižvelgti į šį atsiliepimą, H. A. skundo netenkinti ir 2020 m. balandžio 1 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-432-2020, palikti nepakeistą.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo informavo, kad ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, įstatymų nustatyta tvarka sklypas nėra suformuotas. Iš prie atsiliepimo pateikiamos vizualinės medžiagos (REGIA žemėlapis) akivaizdu, kad ginčo teritorijoje nėra suformuoti atskiri sklypai, o visa teritorija yra valstybinė žemė, o ne privati nuosavybė. (duomenys neskelbtini) esančių pastatų teisėtas valdytojas kreipėsi į seniūniją dėl teritorijos sutvarkymo ir iš karto nuvykus į vietą buvo apžiūrėta apleista teritorija. Pateiktuose (duomenys neskelbtini) dokumentuose nurodyta, kad pastatas turi priklausinius – ūkiniai pastatai, lauko tualetas, šulinys, atliekų duobė, o dokumentai perduoti Nacionalinei žemės tarnybai sklypo formavimui. Apžiūrint teritoriją matėsi, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra dirbamas žemės plotas (nuosavybės teisė – Lietuvos Respublika), todėl buvo sutarta atkreipti dėmesį į žmogiškąjį faktorių ir tvarkyti teritoriją iki daržo. H. A. nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis kitoje kelio pusėje – (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“, taip pat Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. TS-16 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių“ 1 priedo 3.1 punktu, saugotiniems priskiriami medžiai, augantys valstybinėje žemėje miesto ribose yra: ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės, - didesnio kaip 12 cm skersmens 1,3 m. aukštyje. Vadovaujantis šiais kriterijais ir faktiškai nuvykus į vietą konstatuota, kad medžiai ir krūmai nėra priskirti saugotiniems (apžiūrėjus buvo nustatyta, kad apleistoje teritorijoje augo menkaverčiai krūmai, tujos, karklai, kelios obelys), todėl leidimas jiems kirsti nėra reikalingas. Tokiu atveju kai valstybinėje žemėje neauga saugotini medžiai, seniūnija leidimų neišduoda, o teritoriją tvarko namų valdytojai.

Motyvuojamoji dalis

H. A. skundas tenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnio 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš ginčijamo Nutarimo ir Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus viršininko V. A. atsiliepimo į skundą matyti, kad Nutarimas priimtas, nes teisėto valstybinės žemės savininko ((duomenys neskelbtini) seniūnija) leidimu buvo nupjauti jame augantys augmenys. H. A. nėra teisėtas sklypo valdytojas, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

Teismas išnagrinėjęs H. A. skundą, įvertinęs surinktus įrodymus su Nutarimu ir jame padaryta išvada nesutinka.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad H. A. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pareiškimu nurodydamas, kad: “Mano sklypo kaip naudotojo pažeistas teritorijos vientisumas – išpjauta dalis sodo augmenijos - 4 obelys ir plantacija slyvų”. A. H. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai nusipirko šį namą, jam buvę gyventojai paliko naudotis žemės sklypu, kuris yra kitoje pusėje kelio, prieš jo gyvenamąjį namą. Šis žemės sklypas priklauso ne jam, tačiau jis ilga laiką juo naudojosi. Jam buvo pasiūlyta aukciono tvarka tą žemės sklypą nusipirkti, įteisinti jį kaip savo, tačiau H. A. to nepadarė. Jis ten obelų nesodino, nes jos buvo pasodintos ankstesnių šeimininkų. Šiuo metu jis pastebėjo, kad yra nupjautos keturios obelys, kelios slyvos ir iškirsti serbentai. Obelis nupjovė V. G., nes jis nusipirko namą (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone. Kadangi H. A. obelų ir vaiskrūmių nesodino, žemės sklypas priklauso ne jam, todėl padarytos žalos vertinti negali. H. A. teigė, kad jam gaila suniokoto žemės sklypo, kuriuo jis naudojosi.

A. V. Gaučys paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone nusipirko namą ir nutarė sutvarkyti aplinką. Kadangi prie namo sklypas nesutvarkytas, apleistas, apaugęs krūmais, jis paprašė (duomenys neskelbtini) seniūnijos leisti sutvarkyti aplinką, apgenėti šakas, kai kurias obelis nupjauti. Šis žemės plotas (kuris tvarkomas) dar nėra įteisintas, todėl šiuo metu jis priklauso seniūnijai, šiuo metu dar tik atliekami kadastriniai matavimai. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė atvykusi į vietą parodė V. G. apleisto sklypo ribas, iki kurios jis gali tvarkyti sklypą ir pjauti obelis. Todėl jis tą aplinką ir sutvarkė, nupjovė senas obelis ir iškirto krūmus.

Apklausta (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė J. Š. paaiškino, kad verslininkas V. G. nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Prie šio namo, kur ankščiau buvo alaus baras yra žemės sklypas. Šis žemės sklypas nėra suformuotas ir jis priklauso valstybei. Kadangi teritorija apleista, auga krūmai, V. G. paprašė seniūnės leidimo jį sutvarkyti. Seniūnė kartu su V. G. nuvyko į vietą ir suderino sklypo ribas iki kurių V. G. išvalys krūmynus ir sutvarkys teritoriją. Po duoto leidimo V. G. iškirto krūmus, nupjovė kelias obelis, pagražino teritoriją. Vėliau V. G. tvarkysis dokumentus dėl šio žemės sklypo. Šis žemės plotas, dėl kurio kilo konfliktas yra valstybės, šis žemės plotas H. A., nepriklauso, jokių nuomos sutarčių jis neturi ir dėl to jo pretenzijos yra nepagrįstos.

Iš prie Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atsiliepimo pateikto žemėlapio matyti, kad teritorija, esanti tarp žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra suformuota į atskirus žemės sklypus.

Iš H. A. pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 25VĮ-I02-(14.25.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ matyti, kad 1 punktu leidžiama H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis 0,0525 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini) miesto kadastro vietovėje), Rokiškio rajone (savivaldybėje), kurio ribos nurodytos leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemoje, iš kurios matyti, kad H. A. buvo leista naudoti žemės plotą, esantį kitoje kelio pusėje nei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėto įsakymo 2.4 punkte nustatyta, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius neinformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybinės žemės plotu terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams.

Įvertinus visus bylos duomenis, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės J. Š. nurodytos aplinkybės, kad žemės plotas, dėl kurio kilo konfliktas, H. A., nepriklauso, jokių nuomos sutarčių jis neturi, nėra teisingos, nes pareiškėjo teisę laikinai naudotis žemės plotu patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 25VĮ-I02-(14.25.2.). Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo laikino žemės ploto naudojimo nutraukimą ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, todėl laikytina, kad pareiškėjas yra teisėtas žemės ploto naudotojas. Be to, nebuvo išsiaiškinta žemės ploto, kuriuo buvo leista H. A. naudotis faktinė riba. Kaip nurodoma Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktame atsiliepime į skundą, apžiūrint teritoriją matėsi, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra dirbamas žemės plotas (nuosavybės teisė – Lietuvos Respublika), todėl buvo sutarta atkreipti dėmesį į žmogiškąjį faktorių ir tvarkyti teritoriją iki daržo, tačiau byloje nėra duomenų, kad H. A. naudojamo žemės ploto riba sutaptų su dirbamos žemės (daržo) riba ar, kad pareiškėjo naudojamo žemės ploto teritorija yra atskirta riboženkliais iki kurių buvo vykdomi tvarkymo ir kirtimo darbai. Iš leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemos, matyti, kad pareiškėjo naudojamame žemės plote dirbama žemė (daržas) yra ties ploto viduriu, o ne kraštu. Pareiškėjas nurodo, kad jo naudojamo sklypo ribos buvo labai aiškios, nes buvo apsodinta vaismedžiais ir vaiskrūmiais aplink visą sklypą. Minėtos aplinkybės netikslintos ir išsamiai neištirtos, nenustatyta ,ar iškirsti krūmai ir medžiai nebuvo žemės ploto, kuriuo leista naudotis H. A. ribose.

Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų turi teisę želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 31 punktą želdynų ir želdinių savininkas yra valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių arba tik į želdinius, o pagal to paties straipsnio 32 punktą – želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ar želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės plotas, kuriame buvo atliekami tvarkymo ir kirtimo darbai, kaip ir jame augantys medžiai ir krūmai, yra valstybės nuosavybė. Asmuo, kuris organizavo ir vykdė minėtus darbus – V. G., nėra teisėtas žemės ploto savininkas ar valdytojas, o nurodoma, jog tik tvarkysis dokumentus dėl šio žemės ploto įsigijimo, dar tik atliekami kadastriniai matavimai, todėl savo nuožiūra minėtų darbų atlikti negalėjo, tam turėjo gauti (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimą, kuris, kaip nurodoma paaiškinimuose, buvo gautas žodžiu.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateiktame atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“, bei Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. TS-16 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių“ 1 priedo 3.1 punktu, apžiūrėjo ir nustatė, kad apleistoje teritorijoje augo menkaverčiai krūmai, tujos, karklai, kelios obelys, bei konstatavo, kad medžiai ir krūmai, nėra priskirti saugotiniems, todėl leidimas jiems kirsti nėra reikalingas. Tuo tarpu, pareiškėjas teigia, kad, be kita ko, buvo nupjautos ir šimtametės liepos, kurios pagal minėtus teisės aktus priskirtinos prie saugotinų medžių. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, iš kurių butų galima nustatyti, kokios rūšies bei skersmens medžiai ir krūmai, buvo nupjauti ir įvertinti, ar vadovaujantis minėtais teisės aktais jiems nupjauti buvo reikalingas teisės aktuose nustatytos formos rašytinis leidimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Juo vadovaujantis išduodami leidimai šiems darbams atlikti ir nustatoma saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka. Teisės aktu neįtvirtintas žodinės formos leidimo išdavimas. Nustačius, kad buvo nupjauti saugotiniems priskiriami medžiai, nepriklausomai nuo to, ar jie augo pareiškėjo naudojamame žemės plote, ar nenaudojamos valstybinės žemės plote, turėtų būti sprendžiamas asmenų, nupjovusių šiuos medžius, neturint išduoto teisės aktuose nustatytos formos leidimo, patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas.

Teismas, kaip jau minėjo anksčiau, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal H. A. skundą, teismas daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą. Skundžiamas Nutarimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų administracinės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių įvertinimą, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to naikintinas, o byla grąžintina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

nutaria:

H. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko V. A. 2020 m. balandžio 1 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-432-2020, ir grąžinti bylą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė