- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- 2S-605-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., A. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1569-767/2017 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims A. J., V. J. ir antstolių R. A. ir D. P. kontorai dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui A. J. nuosavybės teise priklauso ½ jo sutuoktinės V. J. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 921,63 Eur skolos išieškojimo iš A. J. išieškotojos valstybės naudai pagal 2016 m. gruodžio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 4 d. antstolės padėjėjas T. A. patvarkymu areštavo lėšas, kurias skolininko sutuoktinė V. J. gauna dirbdama (duomenys neskelbtini)ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Suinteresuoti asmenys A. J., V. J. ir antstolių R. A. ir D. P. kontora atsiliepimų į pareikštą pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino. Nustatė, kad skolininkui A. J. priklauso ½ jo sutuoktinės V. J. gaunamų pajamų.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad teismui nėra pateikta duomenų, kad A. J. ir V. J. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. nesutinka su teismo nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantės sutuoktinis A. J. yra ūkininkas, turi nekilnojamojo turto (nuosavos žemės), jį deklaruoja ir gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliantė gauna 300 Eur dydžio atlyginimą, iš kurio turi išlaikyti dvi šešiolikos ir septyniolikos metų amžiaus moksleives dukras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nustatė skolininko A. J. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine V. J. dalį, lygią ½ daliai V. J. gaunamo darbo užmokesčio. Suinteresuotas asmuo, skolininko sutuoktinė apeliantė V. J., nesutikdama su skundžiama nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
Byloje nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 921,63 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. J. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolės padėjėjas T. A. vykdydamas bylą nustatė, kad skolininkas pajamų negauna, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jo sutuoktinė V. J. dirba (duomenys neskelbtini)ir gauna pajamas. 2017 m. balandžio 4 d. antstolės padėjėjas T. A. priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas A. J. neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, negauna pajamų, todėl nėra galimybės iš jo asmeninio turto išieškoti skolą. Vadovaudamasis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi ir CPK 666 straipsnio 1 dalimi, įvertinus vykdomajame dokumente įvardintą skolininką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad apeliantės sutuoktinis A. J. yra ūkininkas, turi nekilnojamojo turto – nuosavos žemės, ją deklaruoja ir gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantės į bylą pateikta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos kopija neįrodo, kad skolininkas A. J. gauna išmokas, iš kurių butų galima išieškoti skolą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės V. J. ir skolininko A. J. santuoka nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalytas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, jog jos darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė. Apeliantė su skolininku A. J. yra sudariusi santuoką, kuri įstatymų nustatyta tvarka nėra nutraukta, todėl visam jų įgyjamam turtui taikomas įstatymo numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas – turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.