Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiesiems R. S., M. M., A. B. ir D. L., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ( deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas: 1) 1987-09-09 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 47´ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 1988-10-31 Kupiškio r. teismo nutartimi nuosprendžio vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) 1991-01-23 Kupiškio r. teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d., 42 str., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 43 str., prijungta dalis bausmės, t. y. 1 m. pagal 1987-09-09 teismo nuosprendį, skirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 290 str. ir 286 str., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. padarė šią nusikalstamą veiką – jis 2009 m. spalio 22 d. apie 20 val. 05 min., atėjęs į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatą, esantį Kupiškio mieste, Gedimino g. 54, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, operatyvaus valdymo poskyrio patalpose elgėsi agresyviai, įžeidinėjo savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tai yra policijos pareigūnus R. S., M. M., D. L. ir A. B. necenzūriniais žodžiais, įspėjus jį dėl netinkamo elgesio, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, įžeidinėdamas policijos pareigūnus, po to, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pasipriešino valstybės tarnautojams – M. M., D. L., A. B., o būtent: mėgino kumščiu suduoti smūgį D. L. į veidą, o šiam nuo smūgio išsilenkus, rankomis priešindamasis policijos pareigūnams M. M., D. L. ir A. B., suplėšė M. M. uniforminę striukę.

S. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad tiksliai dienos neatsimena, tai galėjo būti 2009-10-22, girtavo pas brolį, ir vėliau, būdamas neblaivus, ėjo į namus pro policijos komisariatą. Užėjo į komisariatą ir paprašė duoti papūsti į alkotesterį, nes norėjo pasitikrinti, ar gali vairuoti automobilį. Pareigūnai pastebėjo, kad jis neblaivus, ir liepė išeiti, sakė, kad jam jau nebereikia pūsti. Jis išėjo, bet netrukus grįžo į komisariatą ir vėl prašė leisti papūsti į alkotesterį. Ir antrą kartą pareigūnai jam neleido pasimatuoti neblaivumo alkotesteriu. Kai ir antrą kartą nedavė pareigūnai pasimatuoti girtumo, juos išvadino mentais, įvairiais necenzūriniais žodžiais, rusiškais keiksmažodžiais. Buvo neblaivus, nepamena, ar ketino pareigūnui smogti į veidą, tačiau pripažįsta, kad grumtynių su pareigūnais metu suplėšė M. M. uniforminę striukę. Jį pareigūnai sulaikė, nes buvo agresyvus ir priešinosi, savanoriškai nėjo į sulaikymo kamerą. Kai uždarė į sulaikymo kamerą, leido pasimatuoti girtumą. Pripažino, kad ir antrą kartą atėjus į komisariato patalpas, policijos pareigūnai jo nesulaikinėjo iš karto, o tik po necenzūrinių žodžių.

Gali atlyginti nuostolius dėl sugadintos striukės, taip pat gali suremontuoti areštinę, nes nuo kameros durų spardymo iškrito tinkas.

S. S. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, nori su pareigūnais susitaikyti.

Nukentėjusysis policijos pareigūnas R. S. paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, jam dirbant policijos komisariate specialisto pareigose, apie 20 val. į komisariatą užėjo vyriškis ir paaiškino, kad nori nusistatyti girtumą, nes nori važiuoti. Matėsi, kad vyriškis buvo neblaivus. Alkoholio tikrintuvo duomenys yra registruojami, todėl, nustatant girtumą, turi būti nurodoma tikrinimo priežastis, duomenys registruojami, asmuo apklausiamas. Vyriškiui buvo pasiūlyta eiti namo ir, jei reikės, ateiti ryte pasitikrinti. Jis išėjo, bet po kokių penkių minučių grįžo. Tada jau nebeprašė, o reikalavo leisti pasitikrinti girtumą, buvo agresyvus. Po keleto žodžių prasidėjo necenzūriniai žodžiai, matėsi, kad žmogus nesiorientavo kur atėjo. Mes sakėme jam nusiraminti, bet jis visų akivaizdoje plūdosi. Vyriškiui nenusiraminus, prie jo priėjo D. L., o kaltinamasis puolė ant jo pakėlęs rankas. Aš buvau prie stalo, viskas vyko pareigūnų akivaizdoje. Kai kaltinamasis puolė D. L., kiti pareigūnai priėjo S. S. raminti, nes jis kilojo rankas. Priėjus kitiems pareigūnams, S. S. buvo liepta ramintis, bet jis nenusiramino. Jam buvo uždėti antrankiai. Kaltinamajam šiek tiek nusiraminus buvo nustatytas 1,6 prom. girtumas. Tada kaltinamasis vėl pradėjo plūstis ir buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, priešinosi į ją vedamas. Kameroje kaltinamasis nenurimo, spardė duris, vėl plūdosi, prašė iškviesti greitąją. Iškviesti medikai kaltinamajam nieko nenustatė, ir kaltinamasis toliau buvo blaivinamas. Jis nenurimo, beveik visą naktį spardė duris.

Priėmė kaltininko atsiprašymą, tačiau baigiamosiose kalbose pageidavo, kad S. S. atsakytų pagal įstatymus.

Nukentėjusysis policijos pareigūnas M. M. paaiškino, kad į komisariatą užėjo neblaivus pilietis ir pareikalavo pasitikrinti girtumą. Matėsi, kad pilietis stipriai girtas. Pas mus, tikrinant girtumą, reikalaujama nurodyti tikrinimo priežastį. Matėsi, kad apsiklausti piliečio nepavyks. Mes jam liepėm išeiti. Jis išėjo, bet netrukus grįžo ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Bandėm jį raminti, bet kaltinamasis puolė kumščiais prieš D. L.. Tada priėjo kiti pareigūnai, o S. S. jam suplėšė striukę. Mes jį pargriovėm, uždėjom antrankius ir įvedėm į kamerą. Kameroje S. S. keikėsi, reikalavo iškviesti greitąją pagalbą.

Priėmė kaltininko atsiprašymą, dėl bausmės prašė spręsti teismo nuožiūra.

Nukentėjusysis policijos pareigūnas A. B. paaiškino, kad apie 20 val. su D. L. buvo komisariate. Atėjo girtas pilietis ir pareikalavo pasitikrinti girtumą. Matėsi, kad pilietis girtas. Pasiūlėm jam eiti namo, nes pas mus alkotesteriai su atmintimi, pūsti nedavėm. Pilietis išėjo, bet po kelių minučių grįžo agresyviai nusiteikęs, pasiūlė mums pauostyt ir pačiulpt lytinius organus. Pilietis keikėsi, koneveikė necenzūriniais žodžiais, užsimojęs kumščiu puolė D. L., keikėsi ištisai. Mes jam liepėm nusiraminti. Kai kaltinamasis puolė D. L., aš ir M. M. šokom pareigūnui į pagalbą. Suplyšo M. M. striukė. Mes pargriovėm kaltinamąjį ant žemės, uždėjom antrankius ir patalpinom į kamerą.

Priėmė kaltininko atsiprašymą, tačiau baigiamosiose kalbose pageidavo, kad S. S. atsakytų pagal įstatymus.

Nukentėjusysis policijos pareigūnas D. L. paaiškino, kad 2009-10-22 apie 20 val. formino eismo įvykį, kai į komisariatą atėjo pilietis. Girdėjo kaip jis bandė bendrauti su kolegom, kad nori pasitikrinti girtumą. Matėsi, kad pilietis girtas. Jam buvo pasakyta, kad neduos jam pūsti. Jis išėjo, paskui grįžo agresyviai nusiteikęs. Aš jam atsakiau, kad leisiu pasitikrinti girtumą, bet jei bus vidutinis girtumo laipsnis, mes jį uždarysim. Tada jis bandė man suduoti, aš išsisukau. Uždėjom jam antrankius ir patalpinom į kamerą. S. S. ištisai vartojo necenzūrinius žodžius ir priešinosi aktyviais veiksmais.

Priėmė kaltininko atsiprašymą, dėl bausmės prašė spręsti teismo nuožiūra.

S. S. kaltė, be jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiųjų parodymų, įrodyta šiais įrodymais.

Iš policijos pareigūnų R. S., M. M., A. B. ir D. L. tarnybinių pranešimų ( b. l. 4-7 ) matyti, kad sugrįžęs į komisariatą S. S. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, bandė trenkti kumščiu D. L. į veidą, priešinosi aktyviais veiksmais, dėl ko buvo suplėšyta M. M. striukė.

Iš daiktų apžiūros protokolo ( b. l. 9-10) matyti, kad apžiūrėta policijos pareigūno tarnybinė striukė, kurioje matyti du įplyšimai abiejų rankovių pažastų srityse, pagal pakvitavimą tarnybinė striukė grąžinta M. M. (b. l. 12 ).

Iš neblaivumo nustatymo alkotesteriu parodymų ( b. l. 19) matyti, kad 2009-10-22 20.19 val. S. S. nustatytas 1,60 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

S. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 290 str. nurodytus požymius, jis komisariato patalpose vartodamas necenzūrinius žodžius įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus R. S., M. M., D. L. ir A. B.. Būtent tuo metu jie visi atlikinėjo savo darbines funkcijas – ėjo savo kaip policijos pareigūnų pareigas.

Už policijos pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamosios teisės prasme tai yra specialioji norma bendrosios „įžeidimo“ sudėties ( BK 155 str.) atžvilgiu. Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltininko veiksmų intensyvumą, trukmę, įžūlumą, agresyvų elgesį, S. S. elgesyje yra nusikalstama veika, numatyta BK 290 str. Iš kaltininko ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad pirmą kartą užėjus į komisariatą pareigūnai nesulaikinėjo S. S., nors akivaizdžiai matė, kad jis neblaivus. Ir antrą kartą jam užėjus, S. S. pareigūnai nebandė sulaikyti, bet dar kartą pasiūlė eiti namo. Tik po necenzūrinių žodžių ir rusiškų keiksmažodžių pavartojimo pareigūnai suprato, kad S. S. gera valia nesutiks palikti komisariato patalpų. Teismo nuomone, S. S. tiesiogine tyčia viešai žodžiu – vartodamas necenzūrinius žodžius, užgauliai ( liepdamas čiulpti lytinius organus) pažemino policijos pareigūnus, jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos – valstybės tarnautojo įžeidimo – sudėtis.

S. S. neatsakingą, agresyvų ir įžūlų elgesį rodo faktas, kad jis nepaliko komisariato patalpų po perspėjimo, kad jei bus nustatytas didesnis kaip vidutinis girtumas, jis bus patalpintas išblaivinimui. Atsakydamas į tokią pastabą, S. S. bandė smogti pareigūnui D. L. į veidą, ir pastarasis tik atsitiktinumo dėka išvengė smūgio. Teismo nuomone, esant fizinio smurto prieš pareigūną panaudojimui, D. L. ir kiti pareigūnai pagal susidariusią situaciją ėmėsi teisėtų veiksmų – matydami neprognozuojamą S. S. elgesį, bandė jį sulaikyti ir patalpinti į kamerą išblaivinimui. Pareigūnų veiksmai sulaikant buvo teisėti, nes priešingu atveju būtų kilusios grumtynės tarp pareigūno D. L. ir S. S., ir nebuvo galima toliau jiems kovoti vieniems ( išsiaiškinti santykius vienas prieš vieną). Sulaikomas S. S. aktyviai priešinosi, kaip pats teigė, nenorėjo būti patalpintas į kamerą, naudojo fizinį smurtą prieš pareigūnus, suplėšė M. M. uniforminę striukę.

S. S. veiksmuose yra ir BK 286 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis – jis panaudodamas fizinį smurtą aktyviais veiksmais pasipriešino teisėtiems pareigūnų, einančių savo pareigas, reikalavimams.

S. S. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais, suplėšytos striukės apžiūros protokolu, paties kaltininko parodymais.

Dėl bausmės

S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nors prokurorė dėl to, kad pats S. S. kritiškai nevertino savo elgesio, prašė nepripažinti gailėjimosi lengvinančia aplinkybe, teismas konstatuoja šią lengvinančią aplinkybę. S. S. dėl girtumo ir naivumo nesuvokė susidariusios situacijos, jam atrodė, kad komisariatas yra įstaiga, kurioje kiekvienas pilietis gali pasitikrinti girtumą. Todėl jam neteisingai atrodė, kad pareigūnai turi nustatyti jo girtumą ir paleisti jį namo. Šis faktas rodo, kad S. S. elgesys, jam būnant neblaiviam, yra neprognozuojamas. Juk S. S. buvo nustatytas 1,60 prom. girtumas - tik truputį didesnis už lengvą neblaivumo laipsnį, tačiau agresija ir įžūlumas pasireiškė, teismo nuomone, neadekvačiai nustatytam girtumui.

Todėl atmestinas advokato J. A. Pakarklio prašymas atleisti S. S. nuo bausmės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, nes nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors visi nukentėjusieji priėmė S. S. atsiprašymą, R. S. ir A. B. nurodė, kad S. S. turėtų atsakyti už tokį elgesį.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. S., teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

S. S. yra teistas du kartus, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ( b. l. 32), priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitose neįrašytas ( b. l. 40). Baudimas administracine tvarka leidžia manyti, kad S. S. gali turėti problemų su nesaikingu alkoholinių gėrimų vartojimu.

Laikoma, kad S. S. teisiamas pirmą kartą, jis padarė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas. LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas. S. S. yra vedęs, padeda neįgaliai sutuoktinei ( 50 proc. darbingumas) prekiauti turguose, auginą neįgalų sūnų. Teismo nuomone, S. S. nusikalstama veika pavojingumu šiek tiek viršija administracinio teisės pažeidimo – pasipriešinimo policijos pareigūnams ir pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo – pavojingumą. Už nusikalstamas veikas S. S. skirtinos baudos, kurių dydis mažesnis nei sankcijoje nurodytas baudos vidurkis. S. S. nusikalstamos veikos atveju, teismo nuomone, skyrus truputį didesnę už minimalią baudą, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, LR BK 286 str. ir 290 str., teismas

nusprendžia:

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 290 str., ir paskirti 10 MGL ( 1300,00 Lt) dydžio baudą.

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 286 str., ir paskirti 10 MGL ( 1300,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 14 MGL ( 1820,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., S. S. laikino sulaikymo dieną – 2009-10-22-2009-10-23 (viena para)- prilyginti 2 MGL (260,00 Lt) dydžio baudai, šią sumą įskaityti į paskirtąją baudą ir paskirti galutinę – 12 MGL ( 1560,00 litų ) Lt dydžio baudą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT42 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Pinigų įnešimo kvitas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kupiškio rajono apylinkės teismo raštinei adresu L. Stuokos Gucevičiaus a. 10 Kupiškyje. Laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per teismo antstolį.

Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.