- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-12085-941/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02014-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- I.V.
- Suinteresuotas asmuo
- A.D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I.V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A.D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I.V. 2021-11-22 pateiktu ir 2021-11-23 priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos O.K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama O.K. Jai nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas - 0,8813 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su seserimi, suinteresuotu asmeniu A.D., yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą. Palikėjos sutuoktinis J.K. mirė 1995-08-22. Pareiškėja mama rūpinosi ir ją prižiūrėjo iki pat jos mirties, rūpinosi jos laidotuvėmis. Mama, pasitikėdama ja, buvo surašiusi įgaliojimą ir kurį laiką kartu gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kur buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą po mamos mirties faktiškai valdydama kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Iki mamos mirties ir po mirties rūpinasi ir valdo bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno palikėja, esančiais daiktais, t.y. visais baldais, buitine technika, asmeniniais palikėjos daiktais, bei žemės sklypu. Paveldėjimo byla nėra užvesta, nėra sudarytų ir užregistruotų testamentų. Juridinio fakto nustatymas reikšmingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A.D. atsiliepimu su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
Pareiškėja I.V. bei suinteresuotas asmuo A.D. yra O.K. vaikai. O.K. sutuoktinis (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas) J.K. mirė (duomenys neskelbtini). O.K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute. O.K. nuo 2014-05-15 nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I.V. gyveno su mama iki jos mirties, pareiškėjos mamos gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute. Pareiškėja I.V. rūpinasi palikėjai priklausančiu žemės sklypu, įsiskolinimo dėl žemės mokesčio nėra. Po O.K. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kurių suinteresuotas asmuo – kitas pirmos eilės įpėdiniai neneigia, teismas neturi pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I.V. gyveno su mama iki jos mirties, po mamos mirties rūpinasi ir prižiūri nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I.V. po mamos O.K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I.V., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė po mamos O.K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.