Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-02-15 · Administracinė byla Nr. eI-2342-342/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-02-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
eI-2342-342/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-04033-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų
Atsakovas
A. J. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2342-342/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-04033-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovei A. J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėja, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės 165,53 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir bylinėjimosi išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudotoja, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-817 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vadovaujantis Nuostatais vietinė rinkliava skaičiuojama iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos (nuostatų 39 p.) Rinkliavos nuostatų 52.1 p. nustatyta, jog „pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą apskaičiuojam pagal objekto bendrą plotą padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį ir mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus. Rinkliavos nuostatos 52.2-52.2.2 p. numatyta, kad „kintamoji Rinkliavos dalis, kuriai galima nustatyti tikslų plotą ir yra priskiriamas konteineris – objekto bendras plotas padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamos pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis.

Administracinės bylos duomenys ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektais, adresu, (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovė, tačiau iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad atsakovė nekilnojamąjį turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2018-11-28, taip pat nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausė nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2018-11-28, tuo tarpu atsakovei rinkliavų mokesčių periodas už kurį prašoma priteisti skolą, skaičiuojamas nuo 2019-01-01 – 2021-12-31. Pareiškėja nepridėjo papildomų įrodymų, kad pagrįstų savo argumentus ir atsakovės pareigą mokėti mokesčius numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, kaip antai nuomos ar panaudos sutarčių, kurios patvirtintų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu tikrai naudojosi nekilnojamuoju turtu, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip faktinė nekilnojamojo turto objekto valdytoja.

Iš pareiškėjos pateiktų pažymų bei mokėjimo pranešimų neįmanoma tiksliai nustatyti ir tinkamai, proporcingai apskaičiuoti skolą, susidariusius delspinigius už faktinį nuosavybės naudojimo periodą.

Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo iš atsakovės jai priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalį, dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, vertintina, jog pareiškėjos skundas nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo nuostatomis ir principais, todėl pagrindo skundą tenkinti nėra. Įvertinus byloje esančius duomenis ir informaciją pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymo iš atsakovės A. J. K. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė