Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.

Priteista solidariai iš V.S. ir A. N. 942 Lt S. D. bei 581 Lt B.B. turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. V. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2007 m. sausio 20 d., apie 23.00 val., duomenys neskelbtini, kartu su V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į S. D. gyvenamąjį namą, kur V.S. pasisavinant valstybės tarnautojo vardą ir pastarajam tyčia sudavus S. D. penkis smūgius ranka į veidą bei krūtinę ir vieną kartą spyrus į krūtinę, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje pusėje poraktinės duobės, dešinėje momens-speninės ataugos pusėje, kairėje momens gumburo pusėje, apatinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje bei dešinės pusės dviejų (III-IV) šonkaulių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė S.D. priklausančius 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A50“ su SIM kortele, 300 Lt vertės odinę striukę, 95 Lt vertės radijo imtuvą „Sherion“, 20 Lt vertės radijo imtuvą su elektros srovės lygintuvu, 60 Lt vertės 10 kg rūkytų lašinių, 75 Lt vertės 15 kg rūkytų šonkaulių, 50 Lt vertės kampinį šlifuoklį, 40 Lt vertės 20 m ilgio elektros laidų prailgintuvą, 30 Lt vertės 3 vnt. elektros laidų prailgintuvų, 15 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono kroviklį, 15 Lt vertės garažinę spyną su raktu, 30 Lt vertės rankinį elektroninį laikrodį, 500 Lt vertės filmavimo kamerą „Ekran-3“, 15 Lt vertės dideles žirkles skardai kirpti, 20 Lt vertės mažas žirkles skardai kirpti, 40 Lt vertės gulsčiuką, 96 Lt vertės elektrinį lituoklį, 29 Lt vertės kniediklį, 8 Lt vertės 2 vnt. replių, 8 Lt vertės statybines reples, 20 Lt vertės languotus marškinius, 25 Lt vertės kosmetikos rinkinį, 15 Lt vertės odinę rankinę su diržu, 50 Lt vertės sportinio kostiumo švarką, taip plėšimo būdu padarydami S.D. 1856 Lt turtinę žalą, bei pagrobė B. B. priklausančius du 70 Lt ir 45 Lt vertės kelioninius krepšius, 35 Lt vertės lygintuvą, 25 Lt vertės sieninį laikrodį, 10 Lt vertės kavą „Jacobs“, 6 pakelius 9 Lt vertės cigarečių „Saint George“, 10 Lt vertės pirštines, 14 Lt vertės 20 vnt. garsajuosčių, 100 Lt vertės fotoaparatą, 20 Lt vertės magnetinius šachmatus, 15 Lt vertės elektros laidų prailgintuvą, 20 Lt vertės plastikinę vaistinėlę su medicinos reikmenimis, 20 Lt vertės odinę vaistinėlę su vaistais, 25 Lt vertės 5 vnt. karolių, 45 Lt vertės džinsines kelnes, 10 Lt vertės naktinius marškinius, 15 Lt vertės moterišką palaidinę, 10 Lt vertės megztinį, 10 Lt vertės 5 poras kojinių, 30 Lt vertės higienos ir parfumerijos priemones, 15 Lt vertės anglų-lietuvių kalbų žodyną, 10 Lt vertės vokiečių-lietuvių kalbų žodyną, 8 Lt vertės dekoratyvinę vazelę, 150 Lt vertės 3 rankinius laikrodžius, taip plėšimo būdu padarydami B.B. 721 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. N. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, veiką perkvalifikuoti iš Lietuvis Respublikos BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laivės atėmimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajam S. D. penkis smūgius ranka į veidą bei krūtinę sudavė ir vieną kartą į krūtinę spyrė V. S. Tai nustatyta iš nuteistųjų V. S. ir A. N., nukentėjusiojo parodymų, teismo medicinos specialistų išvadų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išeinant iš namo antrojo aukšto, buvo užkabintos durys tam, kad nukentėjusysis S. D. negalėtų išeiti ir netrukdytų vogti. Šį veiksmą taip pat atliko V. S. Apeliantas nurodo, kad nors ir buvo užlipęs į namo antrąjį aukštą, tačiau jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu neatliko, galimybės priešintis jam neatėmė. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad jis(A. N.) apskritai nukentėjusiajam S. D. net nepasirodė, kadangi nenorėjo, kad jį atpažintų. Nukentėjusysis S. D. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apeliantas prieš jį jokių veiksmų neatliko ir A. N. nematė, prie jo visiškai nebuvo prisiartinęs. Kai apeliantas įėjo į nukentėjusiojo S. D. namus, jo valia priešintis jau buvo palaužta V. S. smurtiniais veiksmais. Antrojo aukšto duris kabliu užkabinti sugalvojo ir tai padarė taip pat V. S., o ne jis( A. N.). Mano, jog akivaizdu, kad jo veiksmuose nebuvo nusikalstamai veikai– plėšimui- būtinos objektyviosios nusikaltimo pusės, t. y. nevartojo prieš nukentėjusįjį smurto, negrasino jo pavartoti ir neatėmė nukentėjusiajam galimybės priešintis.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jis ir V S. buvo susitarę eiti į nukentėjusiojo S. D. namus turėdami tikslą gauti ten degtinės. Išankstinio susitarimo vartoti smurtą prieš S. D. nebuvo. Nukentėjusįjį S. D. jis pažinojęs iš anksčiau, prieš jį neturėjo jokio nusistatymo ir tikrai neketino jo mušti ar žaloti. Teigia, kad V.S. nuspendė prieš nukentėjusįjį vartoti smurtą pats, su apeliantu šių veiksmų nederino, apie savo ketinimus jam nesakė. Kadangi kiekvienas bendrininkas atsako už savo asmeninę veiką ir už tai, ką apima jo tyčia, mano, jog negali būti kaltinamas dėl to, ko visiškai nepadarė ir neketino daryti. Nurodo, kad negali atsakyti už V. S. ekscesą, t.y. už tokius jo veiksmus, kurie nors ir turi ryšį su bendrai padaryta veika, bet nebuvo apimti bendra tyčia. Kadangi jo ir V. S. veiksmuose nebuvo bendrumo ir subjektyvaus ryšio, mano, jog veika negali būti kvalifikuojama pagal tą pačią Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2d., kaip ir V. S.

Prokuroras pateiktame atsikirtime prašo palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį. Nurodo, kad teismas nustatė, kad nors nuteistasis A. N. teisiamojo posėdžio metu ir teigė, kad nesusitarė su V. S. apiplėšti S. D., kad jis pavogti mėsos gaminius sugalvojo jau būdamas S. D. name, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis S. D. parodė, kad jį apiplėšė du vyriškiai, iš kurių atpažino tik V. S. Apiplėšimas truko apie pusantros valandos, o antrasis vyriškis jau atėjo po 10 minučių nuo V. S. įsibrovimo. S. D. girdėjo, kaip antrasis vyriškis vertė daiktus pirmajame ir antrajame namo aukštuose, bendravo su V. S., liepė jam paimti iš S. D. 100 Lt. Be to, nukentėjusysis S. D. teigė, kad nuteistieji, išeidami iš namo antrojo aukšto, užkabino duris, kad jis neišeitų, o jie toliau daiktus vogė iš pirmojo namo aukšto. A. N. ir pats pripažino, kad mėsos gaminius pavogė iš pirmojo aukšto ir kad buvo nuėjęs į namo antrąjį aukštą. Pripažino, kad nukentėjusiajam S. D. nesirodė todėl, kad šis jo nepažintų. Abu nuteistieji pagrobtus daiktus parsinešė į A. N. namus ir ten juos apžiūrėjo. Nurodo, kad liudytoja L. S.ė parodė, kad A. N., paklaustas, iš kur parsinešė daiktus, pasakė, kad „iš vieno senio, kurį užrakino name“. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. D. ir liudytojos L. S. parodymais, todėl padarė teisingą išvada, kad nuteistieji plėšimą įvykdė bendrininkų grupe.

Nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, pavartojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant ją tuoj pat pavartoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Taigi plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto pavartojimas. Svetimo turto pagrobimas vagystės būdu padaromas prieš nukentėjusiojo valią. Todėl vagystės atveju nesuderinama tai, kad nukentėjusysis pats savo valia perduotų turtą kaltininkui. Vadinasi, tam, kad nukentėjusysis pats perduotų grobiamą turtą, turi būti poveikis jo valiai. Poveikis gali pasireikšti fizinio smurto pavartojimu, grasinimu jį tuoj pat pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Kaip matyti iš A. N. paaiškinimo, rašyto ikiteisminio tyrimo metu, pas nukentėjusįjį su V. S. nuėjo turėdamas tikslą jį pagąsdinti, nes to V. S. prašė A. Č. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. N. nurodo, kad pas nukentėjusįjį ėję norėdami gauti degtinės, nes manė, jog S. D. jos gali turėti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodo, kad priėjus prie S. D. namo, jis V. S. pasiūlė apsimesti policijos pareigūnu ir tariamai daryti kratą nukentėjusiojo namuose, siekiant pasiimti naminę degtinę, už ją nesumokant. Tai rodo, jog tarp nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas nukentėjusiojo turtą pasisavinti neteisėtu būdu. Kadangi apeliantas su nukentėjusiuoju buvo pažįstami, A. N. liko laukti lauke, nes nenorėjo, kad S. D. jį atpažintų ir, kaip pats nurodo apklausiamas kaip įtariamasis, į namą užėjo tik po 30 min. Iškart pakilo į antrąjį namo aukštą, kur buvo nukentėjusysis ir V. S. Girdėjo, kaip V. S. S. D.i sakė, jog sėdėtų ramiai, jei nori gyventi(t. 1, b. l. 135). Taigi apeliantas suprato, kad V. S. veiksmai prieš nukentėjusįjį yra neteisėti, jog yra palaužta nuketėjusiojo valia ir taip savo neveikimu, t. y. nesiimdamas jokių priemonių nutraukti neteisėtus V. Si. veiksmus, pritarė daromai neteisėtai veikai bei pats prisidėjo prie nukentėjusiojo turto pagrobimo.

Nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo S. D. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad V. S. įsibrovus į namą, antrasis vyriškis(A. N.) pas nukentėjusįjį įėjo jau po 10 minučių, vaikščiojo pirmajame namo aukšte, apžiūrinėjo ten buvusį nukentėjusiojo turtą. Kadangi, kaip nurodo nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, nuteistieji jo namuose buvo apie pusantros valandos, o antrasis(A. N.) į namą įėjo jau po 10 min., apžiūrinėjo pirmajame aukšte buvusius daiktus bei V. S. nurodė, jog reikėtų paimti ir 100 Lt, tai rodo, jog A. N. suprato, kad nukentėjusiojo pasipriešinimas yra palaužtas ir yra netrukdoma galimybė visiškai įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus.

Apiplėšę nukentėjusįjį nuteistieji V. S. ir A. N. išėjo iš namo ir užkabino laukines duris, kad nukentėjusysis negalėtų išeiti iš savo namų. Atkreiptinas dėmesys, jog A. N., apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, nurodo, kad duris užkabino jis, jog S. D. negalėtų iš namo greitai išeiti. Pagrobtą turtą nuteistieji parsinešė į A. N. namus, jį apžiūrėjo. Iš pagrobtųjų daiktų kniedelis ir dalis rūkytos mėsos buvo palikti A. N.

Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant ( BK 24 str. 1 d.) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir vartojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius, aprašytus BK 180 str. 2 d. (tik grobė turtą arba tik vartojo smurtą). Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, V. S. pavartojo fizinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo turtą, t.y. visiškai realizavo BK 180 str. 2 d. aprašytą plėšimo sudėtį, o apeliantas A. N. tuo metu apžiūrinėjo ir grobė kitą turtą (sandėliuke buvusius rūkytus mėsos gaminius) pirmajame aukšte.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą A. N. pripažino plėšimo nusikaltimo bendravykdžiu, nors jis fizinio smurto nevartojo. Visos nustatytos ir aptartos bylos aplinkybės rodo, kad A. N. ir V. S. veikė bendrai. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas tokios grupės požymis yra tai, kad mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, be to kiekvienas iš jų turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą bei turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Tai, kad nuteistieji apiplėšė nukentėjusįjį S. D. veikdami bendrininkų grupe, rodo kiekvieno iš jų atlikti konkretūs veiksmai, aptarti bylos duomenys patvirtina, jog jie veikė tiesiogine tyčia, todėl V. S. veiksmus vertinti kaip vykdytojo ekscesą, t. y. turinčius ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimančius bendrininkų tyčios, kolegija neturi pagrindo.

Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių A. N. veika kvalifikuojama kaip plėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo A. N. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais teismui nėra pagrindo. Kadangi A. N. apylinkės teismas paskyrė žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti.