Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2016-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-821-1046/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
1-821-1046/2016
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00248-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė
Kaltinamasis
R. T.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-821-1046/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00248-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.20.5.; 2.10.1.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 4 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Viburytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. T., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-49117-15, 2015-10-30, nuo 14.20 val. iki 14.50 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus apie tai, kad 2016 m. liepos mėnesio gale, paprašius sūnui V. T. paskolinti jam 1000 eurų, po kelių dienų jie kartu nuvyko pas V. T. motiną, gyvenančią Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., kur nusprendė sūnui duoti po 1000 eurų, pinigus padavė prie motinos. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, teismui prisiekęs sakyti tiesą, 2016-04-05 Panevėžio miesto apylinkės teisme, 9.00 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2016 m. liepos mėnesio vidury, paprašius sūnui V. T. paskolinti jam 1000 eurų, po kelių dienų jie kartu nuvyko pas V. T. motiną, gyvenančią Panevėžyje, pas jos sugyventinį, kur nusprendė sūnui duoti po 1000 eurų, pinigus padavė būdamas pas motiną.

Kaltinamasis R. T., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad turi sūnų V. T., gim. (duomenys neskelbtini). Su V. T. motina E. T. yra išsituokę ir kartu nebegyvena apie 15 metų. Su sūnumi V. T. bendrauja, bet retai. V. T. 2015 metų, galbūt liepos mėnesį, tiksliai nepamena, jam paskambino ir paprašė, kad jis paskolintų 1000 eurų. Sūnus minėjo, kad nori pirkti automobilį, bet kur V. T. išleido ar padėjo jo paduotus pinigus, nežino, galbūt išleido Palangoje. Pinigus sūnui davė galbūt 2015 m. liepos mėnesį, tiksliai nepamena. V. T. buvo pas jį atvažiavęs į Kauną, susitarė, kad sakys, jog vyko pas jo motiną E. T. į Panevėžį paduoti jam pinigų, ir paprašyti, kad motina taip pat jam duotų 1000 eurų. Būdamas Kaune padavė V. T. 1000 eurų. Su juo pas E. T. į namus nevyko. Pamelavo apie tai, kai jo paklausė tyrėja iš Kauno AVPK Dainavos PK. Kada vyko apklausa, nepamena, bet gali būti įtarime nurodytą dieną. Taip pat davė melagingus parodymus ir Panevėžio miesto apylinkės teisme, kai jį apklausinėjo teisėjas. Kada vyko apklausa Panevėžio miesto apylinkės teisme, nepamena, tai galėjo būti 2016 m., galbūt balandžio mėnesį, gali būti įtarime nurodytą dieną. Teisme taip pat davė melagingus parodymus, kad pinigus paskolino V. T. pas jo motiną E. T. Panevėžyje, nors nebuvo atvykęs į Panevėžį. Pamelavo duodamas melagingus parodymus, nes norėjo padėti sūnui. Sūnus prašė paskolinti 1000 eurų, bet kiek žino, jis tuos pinigus galbūt išleido Palangoje, poilsiaudamas, jam taip sakė V. T.. Jie Palangoje buvo vasaros metu, kada tiksliai nežino, jis buvo su savo drauge, jos vardo ir pavardės nepamena. Ar V. T. pirko automobilį už paskolintus pinigus, nežino, jam sūnus nieko nesakė. Nežino, ar E. T. davė sūnui V. T. pinigus. Su E. T. kalbėjo, tačiau ar prašė jos paskolinti ar duoti V. T. pinigų nepamena. Pas E. T. sugyventinį nevažiavo, net nežino kur jis gyvena, ir Panevėžyje nebuvo. Nežinojo, kad E. T. tuo metu, kai skolino sūnui pinigus, buvo Lietuvoje ar užsienyje, nes su E. T. beveik nebendrauja. Nežino nei kokioje šalyje ji dirba ar gyvena, nežino ir jos numerio nei lietuviško, nei užsienietiško. V. T. skambino mamai ir davė pakalbėti su ja. Pats E. T. neskambino. Kodėl V. T. jo prašė meluoti teisme ir tyrėjui nežino, jis jokių priežasčių neaiškino, tiesiog norėjo padėti sūnui ir tiek. V. T. prašė, kad pameluotų, jog jam (sūnui) paskolino 1000 eurų pas jo motiną. Jis sutiko sūnui padėti, todėl pamelavo, nors buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Labai gailisi, kad davė melagingus parodymus tyrėjai ir teisme. Tai padarė norėdamas padėti sūnui. Šiuo metu dirba ir galės susimokėti baudą. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (56-57 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2016-09-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos baudžiamoje byloje Nr.1-157-184/2016, matyti, kad buvo konstatuota, jog 2016-09-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. T. buvo nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015-08-24, iš buto, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintelės stalčiaus pagrobė svetimą D. K. priklausantį turtą – pinigus 600 eurų bei automobilio SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginį raktelį, kabėjusį koridoriuje ant pakabos, taip pagrobė svetimus D. K. priklausančius 600 eurų, po ko, jis 2015-08-03 laikinai užregistruotą VĮ „Regitra“ jo vardu automobilį SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris faktiškai priklausė D. K., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – automobilį SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį parduoti, kaip savo, 2015-08-26 D. K. laikinai leidus pasinaudoti automobiliu, apie 15.00 val. sudaręs automobilio SEAT LEON valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį su L. M., jai pardavė minėtą automobilį kaip savo, nors žinojo, kad automobilis buvo pirktas už D. K. pinigus ir tik laikinai registruotas jo vardu, taip apgaule, automobilį gavęs laikinai pasinaudoti ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą D. K. priklausantį turtą – automobilį SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip padarydamas nukentėjusiajai D. K. bendrą 3600 eurų turtinę žalą, t.y. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. V. T. yra liudytojų E. T. ir R. T. sūnus, abu liudytojai apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieš apklausas buvo supažindinti tinkamai ir abu sutiko duoti parodymus. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. T., būdama įspėta apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, parodė, kad į Angliją išvyko 2015-04-17, grįžo 2015-12-20, o dėl pinigų skolinimo tarėsi su R. T. telefonu ir buvo keletą kartų susitikę Panevėžyje. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. T., būdamas įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, parodė, kad galimai 2015 metų liepos mėnesį nusprendė duoti sūnui pinigų automobilio pirkimui. Pats atvažiavo į Panevėžį. Pinigus sūnui padavė pas sūnaus motiną, kuri gyvena pas sugyventinį. Nuvažiavo pas motiną, nes ir motina žadėjo duoti pinigų, todėl norėjo pakalbėti ir su motina dėl pinigų davimo. Iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtos medžiagos, liudytojų ir nukentėjusios apklausų matyti, jog tariamas pinigų skolinimo faktas turėjo įvykti 2015 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais, tai yra tuomet kai E. T. buvo Anglijoje (išvyko iš Lietuvos 2015-04-17, grįžo 2015-12-20), o ne Lietuvoje, todėl E. T. niekaip negalėjo tuo pat metu būdama Anglijoje susitikti su R. T. Panevėžyje, be to, pats kaltinamasis V. T. teigia, jog nusprendė pasiskolinti pinigus automobilio pirkimui po to, kai tariamai baigėsi nukentėjusios paimtas kreditas, tai yra po 2015-07-07, o liudytojas R. T. nurodė, jog galimai 2015 metų liepos mėnesį nusprendė duoti sūnui pinigų automobilio pirkimui. Liudytojų E. T. ir R. T. parodymai, kad jie susitiko Panevėžyje, Lietuvoje, kuomet E. T. tuo pat metu buvo Anglijoje, teismo pripažinti melagingais ir niekiniais, nes jie neatitiko nustatytų faktinių aplinkybių. Kadangi nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad E. T. ir R. T. gali būti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., apie tai praneština prokurorui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsniu, nutarė pranešti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jog baudžiamojoje byloje Nr. 11-157-184/2016, kurioje V. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., 182 str. 1 d., nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d. gali būti padarę E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., ir R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Partizanų g. 49-81, Kauno m. (1 b.l.).

Iš 2015-10-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos Komisariato viešosios policijos skyriaus Saulėtekio nuovados liudytojo Teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolo matyti, kad R. T. atsakomybė pagal BK 235 str. 1 d. buvo išaiškinta pasirašytinai (7 b.l.).

Iš 2015-10-30 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad tyrėjui R. T. parodė, jog: „tiksliai neatsimenu datos, tačiau maždaug š. m. liepos mėnesio gale man paskambino mano sūnus V. T., 22 m., gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir paprašė paskolinti 1000 eurų, nes ketina pirkti automobilį. Aš sutikau ir po kelių dienų mes kartu nuvykome pas jo motiną E. T., gyv. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., kur nusprendėme sūnui duoti po 1000 eurų. Aš pinigus daviau prie motinos. Jokios skolos raštų aš nepasirašiau. Savo pinigus ne skolinau, bet daviau sūnui. Po kokio mėnesio kalbant telefonu su Edita, aš jos paklausiau, ką sūnus padarė su gautais pinigais. Ji pasakė, kad jis pirko automobilį, tačiau kokį ir už kiek aš nesidomėjau ir daugiau kitų aplinkybių apie automobilį nežinau, su sūnumi nešnekėjau. Pil. D. K. nepažįstu. Aš su šeima esu išsiskyręs ir dažnai nebendrauju, daugiau jokių papildymų neturiu“ (8-9 b.l.).

Iš 2016-04-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas K. V., sekretoriaujant I. M., dalyvaujant prokurorui P. J., gynėjui advokatui Ž. R., nukentėjusiajai D. K., jos atstovui advokatui A. Š., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., 182 str. 1 d. (Posėdis pradėtas 9.00 val. Darytas garso įrašas). Minėto teismo posėdžio metu buvo nuspręsta apklausti liudytoją R. T.. Liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str., BK 235 str., prisiekė, pasirašė priesaikos tekstą ir paaiškino, kad jį apklausinėjo tyrėjas, klausė, ar skolino sūnui pinigų. Galėjo būti 2015 metų liepos vidurys, kai paskambino sūnus ir paprašė paskolinti pinigų. Sūnus buvo ir atvažiavęs, kelias dienas pabuvo. Skolinama suma ėjo apie 1000 eurų. Sūnus aiškino, kad nori pirkti automobilį. Labai ir nesigilino, ką jis su tais pinigais darys. Tuo metu tokią pinigų sumą galėjo sau leisti paskolinti sūnui, nes ilgą laiką mažai bendraudavo ir sūnui nieko neduodavo. Pinigų turėjo susitaupęs. Sūnus minėjo, kad su drauge nori nusipirkti automobilį, bet trūksta pinigų. Sūnaus finansinės padėties nežinojo. Po to dar vieną kartą po liepos mėnesio, po pinigų paskolinimo, buvo susiskambinęs su sūnumi. Atvažiavęs į Panevėžį pinigus sūnui padavė pas sūnaus motiną, kuri gyvena pas sugyventinį. Nuvažiavo pas motiną, nes ir motina žadėjo duoti pinigų, todėl norėjo perkalbėti ir su motina dėl pinigų davimo. Ar motina davė pinigus, nematė, ji tik sakė, kad duos (18-19 b.l.).

Iš 2016-10-19 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos R. Ž. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą matyti, kad E. T. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteismini tyrimą remiantis BKP 3 str. 1 d. 1 p., jai nepadarius veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. (27-28 b.l.).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., t.y. kaltinime nurodytu laiku ir vietose, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duodamas parodymus kaip liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tiek ir teisme melavo apie pinigų paskolinimą sūnui faktą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 str. 1 d.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (79-80 b.l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (71-78 b.l.), dirba (70 b.l.), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas. R. T. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma baudos bausme, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (83-85 b.l.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – bauda.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Taip pat atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421-422 str.,

nusprendžia:

R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir paskirti jam 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, R. T. paskiriant galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) baudą.

R. T. paskirtos 8 MGL (301,28 Eur) baudos mokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Išaiškinti R. T., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti R. T., kad nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Skaistė Viburytė