Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2058-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
1-2058-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24078-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
R. C.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2058-946/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24078-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,nukentėjusiajai R. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, tačiau teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 9 d. apie 15.30 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje naudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sugyventinės R. C., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, atžvilgiu, tai yra sudavė jai ranka į veidą, po ko ji trenkėsi į duris ir nukrito ant grindų. Tokiu būdu nukentėjusiajai R. C. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo grįžęs iš žvejybos neblaivus. Sugyventinė R. C. taip pat buvo išgėrusi. Jie susipyko ir kilusio žodinio konflikto metu R. C. norėjo išeiti. Kadangi jis nenorėjo jos išleisti, tai pasivijęs ją ranka sudavė jai į veidą. Po smūgio ji trenkėsi į duris. Viskas vyko laiptinėje. Kartu gyvename viename bute daugiau nei keturi metai. Per tą laiką būdavo apsipykdavo, bet muštynių niekada nebuvo. Po įvykio toliau kartu gyvena ir normaliai sutaria. Sugyventinės atsiprašė. Ji pretenzijų neturi ir jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji R. C. parodė, kad su sugyventiniu A. M. būdami neblaivūs susipyko. Konfliktas kilo dėl to, kad jis miegojo, o ji norėjo jį prikelti iš miego. Ji kilusio konflikto metu norėjo išeiti iš namų, o sugyventinis ją pasivijo ir jai trenkė su ranka į veidą. Griūdama tada atsitrenkė į duris, susimušė lūpą, pradėjo verkti, nes skaudėjo. Vėliau dėl to turėjo mėlynę paakyje. Tada išsikvietė policiją ir pranešė, kad sumušė sugyventinis. Dabar jau viskas vėl gerai, nes sugyventinis jos atsiprašė, o ji jam atleido.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 15.30 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje neblaivus (nustatytas 2,05 promilės girtumas) A. M. panaudojo fizinį smurtą prieš neblaivią (nustatytas 3,10 promilės girtumas) sugyventinę R. C., tai yra sudavė nenustatytą skaičių rankomis į galvą, tokiu būdu pastarajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. (b. l. 1)

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrė R. C., nurodyti smurtą galintys įrodyti požymiai - patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė) galvoje, veido srityje. (b. l. 10-13)

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis, būdamas neblaivus, kilusio tarpusavio žodinio konflikto su sugyventine R. C. metu, sudavė jai ranka smūgį į veidą. Po smūgio nukentėjusioji atsitrenkė į duris, krito, dėl ko patyrė fizinį skausmą, nes susimušė lūpą, paakyje buvo padaryta kraujosruva.

Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, jo parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka ir nukentėjusiosios paaiškinimus apie įvykį, todėl teismo vertinimu įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis smurtaudamas sugyventinės atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia, nes smurtaudamas suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, o smurtiniais veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, tačiau galimiems kilti padariniams buvo visiškai abejingas. Kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai buvo stiprus ir kryptingas, jis buvo nukreiptas į tai, kad jėga paveikti nukentėjusiąją taip, kad ji patirtų bent jau fizinį skausmą. Būtent dėl tokio stipraus fizinio poveikio nukentėjusiajai atsitrenkus į duris ji patyrė fizinį skausmą, kas yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Taip veikdamas kaltinamasis suprato, kad suspausdamas nukentėjusiosios rankos plaštaką, kuria ji laikė duris, tempdamas duris ar kitaip fiziškai veikdamas jis gali sukelti fizinį skausmą savo sutuoktinei ar net ją sužaloti, Todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla už faktiškai jo veika sukeltus padarinius, tai yra fizinio skausmo sukėlimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalies prasme), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį A. M. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), šio nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, bet šiuo metu jo atžvilgiu jau yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas), kuriuo kaltinamasis pripažintas kaltu taip pat dėl smurtinio nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo. Nors minėtas teismo baudžiamasis įsakymas yra neįsiteisėjęs, tačiau kaltinamojo pozicija (visiškai prisipažino kaltu) ir nurodytos aplinkybės, kurios buvo nustatytos teismo baudžiamuoju įsakymu, patvirtina, kad nusikaltimai, dėl kurio A. M. pripažintas kaltu minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, ir dėl kurio nagrinėjama ši baudžiamoji byla, buvo įvykdyti vieno mėnesio bėgyje, veikos iš esmės yra analogiškos ir pagal savo pobūdį vienodos (smurtiniai nusikaltimai), kas rodo, kad kaltinamojo padarytos veikos nėra visiškai atsitiktinės, o yra būdingos ir pakankamai dažnai jo elgesiui, ypatingai esant neblaiviam. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąją. Kaltinamąjį pripažinus kaltu jam turi būti paskirta bausmė.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiosios. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu jau yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamasis pripažintas kaltu taip pat dėl smurtinio nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo. yra nevedęs, dirbantis. Be to, su nukentėjusiąja, kaip nurodė, susitaikė ir toliau gyvena kartu. Todėl teismas sprendžia, jog bausmei keliami tikslai buvo pasiekti neskiriant pačios griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo, todėl kaltinamajam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam tokios bausmės rūšies dydžiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, tai šiuo nuosprendžiu ir minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės šiuo metu negali būti subendrinamos. Tai bus galima padaryti minėtų teismo baigiamųjų aktų vykdymo metu, kai jie abu bus jau įsiteisėję ir pateikti vykdymui.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 3 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis