Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant ieškovei Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Vestai Muckienei, atsakovo V. P. atstovui advokatui Tomui Bukeliui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Agnei Budzinskaitei, nedalyvaujant atsakovui V. P., trečiajam asmeniui Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarei Jolantai Rulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovui V. P. dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė Jolanta Rulienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, siekianti apginti viešąjį interesą, prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 17 d. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3033, kurio pagrindu V. P., gim. 1963 m. rugsėjo 22 d., paveldėjo nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) taikyti restituciją natūra, 0,0512 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinant valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-272-402/2012 pagal pareiškėjos V. S. skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 02-01-50 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 9287 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės S. S. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį, skundą patenkino ir minėtus aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. S. panaikino. Panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, taikyti restituciją ir grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn nėra galimybės, kadangi nuosavybės teisė į šį sklypą V. P. įregistruotos paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Kadangi nuosavybės teisės į žemės sklypus įgytos neteisėtų administracinių aktų pagrindu, teismui panaikinus administracinius aktus, išnyko nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, taigi ir nuosavybės teisė į žemę, o tuo pačiu ir teisė ją perleisti.

Atsakovas V. P., panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0512 ha žemės sklypą, negali būti laikomas teisėtu to žemės sklypo savininku, nes šis žemės sklypas negalėjo būti paveldėjimo objektu. Nuosavybės teisės perėjimas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu V. P. yra neteisėtų aktų sukeltas teisinis padarinys, kuris turi būti pašalintas, konkrečiu atveju, pripažįstant negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.).

Panaikinus imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytus sandorius, turi būti taikoma restitucija. Ginčo atveju, nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, t. y., nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, neturėjusiam teisės į nuosavybės teisų atkūrimą, o paveldėjimo pagrindu nuosavybės teisė perėjo šio asmens paveldėtojui. Kadangi turtas šiuo atveju buvo nepagrįstai įgytas valstybės sąskaita, panaikinus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, vadovaujantis LR CK 6.145 straipsnio 1 dalimi ir 6.146 straipsniu, taikytina restitucija natūra, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 1901/0161:21, grąžinant valstybei.

Motyvuojamoji dalis

LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, jei toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Neteisėtas valstybinės žemės perleidimas privačion nuosavybėn nesilaikant įstatymų ir kitų teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatų pažeidžia visuomenės bei valstybės, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Nors šiuo atveju neteisėti administraciniai aktai buvo panaikinti pagal fizinių asmenų prašymą, teismui tenkinant jų reikalavimus iš dalies buvo apgintas ir viešasis interesas jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Tam, kad viešais interesas būtų apgintas pilnai, turi būti panaikinti neteisėtų administracinių aktų padariniai, todėl prokurorui šiuo atveju atsiranda LR Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga, siekiant apginti viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl 2009-04-17 papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 3033, pripažinimo negaliojančiu.

Teismo posėdyje ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Vesta Muckienė, pilnai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas Vidmantas Paulikas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, kad žemės sklypas, kurį prokuroras prašo grąžinti valstybės nuosavybėn yra jo paveldėtas kaip S. S. testamentinio įpėdinio. S. S. valstybė privalo atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą žemę. Ši pareiga yra įvykdyta tik iš dalies, o grąžinus valstybes nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valstybės įsipareigojimas padidėtų dar labiau. Minėtas sklypas (duomenys neskelbtini), yra grąžintas J. S. turėtos žemės vietoje (žr. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 9287), kaip laisvas neužstatytas. Taigi grąžinus valstybės nuosavybėn šį sklypą, ji privalės vėl jį skirti nuosavybės teisių atkūrimui į J. S. žemę. Ši nuosavybės teises atkuriančios institucijos pareiga nepriklauso nuo 2011 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2685-435/2011, kuria buvo nutraukta byla dėl juridinio fakto nustatymo apie J. S. valdytą žemę. Taip yra todėl, kad šios juridinio fakto bylos visiškai nereikėjo nuosavybės teisių atstatymui, kaip teisingai pažymėjo 2010-12-14 apeliacine tvarka nagrinėjęs bylą Kauno apygardos teismas. Kauno apygardos teismo nutartyje išskirta, kad juridinio fakto nustatymas teismine tvarka nėra reikalingas, nes nuosavybės teises atkuriančios institucijos: 1) buvo tokius veiksmus atlikusios iki juridinį faktą nustatančio teismo sprendimo priėmimo (2008-02-21); 2) nėra surašiusios pažymos apie tai, jog pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. Tai reiškia, kad nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų pakanka ir nėra būtina nustatyti juridinio fakto. Tai taip pat reiškia, kad šio ieškinio patenkinimo atveju, nuosavybės teises atkurianti institucija vėl turės priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. žemę S. S., o jis iš naujo turės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pažymėjo , kad jis ilgą laiką teikė S. S. materialinę paramą ir ja rūpinosi Netolimu laiku nuo testamento jo naudai surašymo (2002-06-12) jis sumokėjo 5 000 USD (pagal tuometinį kursą 20 000 Lt), kurie buvo įnešti į S. S. sąskaitą. Šie pinigai buvo skirti apmokėti už jos įsipareigojimą palikti testamentu mano naudai teisę paveldėti žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės J. S. ir P. S., Kauno mieste. S. S. paliko jam teises paveldėti atlygintinai. Sandoris, kurio pagrindu įgijau nekilnojamąjį daiktą – papildomas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas – jo sudarymo metu neprieštaravo jokiam teisės aktui: nuosavybės teisės į ginčo sklypą buvo įregistruotos viešame registre S. S. vardu, sandorį patvirtino notaras. LR CK restituciją reglamentuojantis skyrius (6.145-6.153 str.) nenumato galimybės panaikinti atskirą sandorį (šiuo atveju, papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą) kaip restitucijos pasekmę. Ieškovė nenurodo, jokio konkretaus sandorių negaliojimo pagrindo, nukreipiančio į konkrečias imperatyvias teisės normas, kurių pagrindu būtų galima panaikinti papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas T. Bukelis palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-272-402/2012 panaikino Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 02-01-50 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir tos pačios dienos sprendimą Nr. 9287 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“. Panaikinus aukščiau minėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. S., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), privalo būti grąžintas valstybės nuosavybėn. Atsakovas V. P., panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, negali būti laikomas teisėtu to žemės sklypo savininku, nes jis negalėjo paveldėti iš S. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, jai pačiai šios teisės neturint. Todėl turi būti panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytą turtą, žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Panaikinus teisės aktų normoms prieštaraujančius administracinius aktus ir jo pagrindu sudarytą sandorį, turi būti taikoma restitucija. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šiose normose nėra įtvirtinta nuostatos, kad niekinio sandorio atveju restitucija netaikoma sąžiningam asmeniui. Nepanaikinus minėto paveldėjimo teisės liudijimo ir nepritaikius restitucijos, V. P. padėtis būtų nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėjusi, atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu nuosavybės teise valdo turtą, paveldėtą neteisėtų administracinių aktų pagrindu, o valstybės pablogėjusi, todėl CK 6.145 straipsnio 2 dalies norma šiuo konkrečiu atveju netaikytina. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Budzinskaitė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarė Jolanta Rulienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos (4 b. l., 2 tomas).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2012 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. I-272-402/2012 panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-01-20 sprendimą Nr. 9287„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“ ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-01-20 įsakymą Nr. 02-01-50 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 02-01-50 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 9287 atkūrė nuosavybės teises S. S. į jos uošvio J. S. nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) turėto 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, grąžinant žemės sklypą natūra (19-20 b. l., 1 tomas). S. S. 2002-06-12 testamentu, notarinio registro Nr. 6658, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie priklausė J. S. ir P. S., ir kurie bus jai sugrąžinti, ji palieka V. P. (21 b. l., 1 tomas). Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė Jolanta Rulienė, vadovaudamasi testamentu, patvirtintu 2002-06-12 Kauno 18-ojo notarų biuro notarės B. Germanavičienės, notarinio registro Nr. 1-6658, S. S., mirusios 2003-01-09, testamentiniam įpėdiniui V. P. 2009-04-17 išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 3033. Paveldimą turtą sudaro žemės sklypas 0,0512 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo indeksuota vertė – 18 211 Lt, vidutinė rinkos vertė 31 200 Lt (22 b. l., 1 tomas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,0512 ha žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas V. P. vardu (24-26 b. l., 1 tomas).

Kauno apygardos administracinio teismo 2012-05-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-272-402/2012 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje [...] byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys [...] (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, kad sprendimui [...] įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali [...] kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Teismui panaikinus ginčo aktus, išnyksta nuosavybės perleidimo sandorių galiojimo pagrindas, t. y. susidaro situacija, kai žemė yra perleista tokios teisės neturinčio asmens. LR CK 4.48 str. 2 d. laikomasi nuostatos, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju panaikinus neteisėtus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teises S. S. į jos uošvio J. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėto 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, grąžinant žemės sklypą natūra, nelieka jokio teisinio pagrindo šį žemės sklypą perleisti (paveldėti) atsakovui V. P. Pagal LR CK 1.80 str. imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat, kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė (iš ne teisės teisė neatsiranda). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe. Toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją. Taigi, atsakovas V. P. panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, negali būti laikomas teisėtu to žemės sklypo savininku, nes šis žemės sklypas negalėjo būti paveldėjimo objektu. Šiuo atveju 0,0512 ha žemės sklypo nuosavybės teisės perėjimas yra neteisėtų aktų sukeltas teisinis padarinys, kuris turi būti pašalintas, konkrečiu atveju, pripažįstant negaliojančiu 2009-04-17 papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 3033, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms sandorį (LR CK 1.80 str.). Administracinių aktų panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, 2009-04-17 papildomas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. 3033, išduotas Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Jolantos Rulienės, kurio pagrindu V. P. paveldėjo nuosavybės teises į 0,0512 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

Panaikinus aukščiau minėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. S., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), privalo būti grąžintas valstybės nuosavybėn. Atsakovas V. P., panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, negali būti laikomas teisėtu to žemės sklypo savininku, nes jis negalėjo paveldėti iš S. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, jai pačiai šios teisės neturint. Kadangi turtas (žemės sklypas) šiuo atveju buvo nepagrįstai įgytas valstybės sąskaita, panaikinus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiu papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, žemės sklypas turi būti grąžintas valstybei.

Šioje byloje ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, pareikšdama ieškinį ir prašydama pripažinti papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą negaliojančiu, taikyti restituciją, ir grąžinti žemės sklypą valstybės nuosavybėn, siekė ne tik grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, bet ir visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kad neliktų galioti administracinių aktų ir papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kurio pagrindu žemės sklypą įgijo atsakovas.

Pažymėtina, kad restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2011m.balandžio 5d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2011). Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu.

Taigi, ieškovei pareiškus reikalavimą grąžinti žemės sklypą ir teismui nustačius, kad valstybės ir atsakovo nesiejo teisiniai prievoliniai santykiai ir žemės savininkas (valstybė, kurios interesus gina prokurorė) nuosavybės ir valdymo teisę prarado dėl to, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, t. y., nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, neturėjusiam teisės į nuosavybės teisų atkūrimą, o paveldėjimo pagrindu nuosavybės teisė perėjo šio asmens paveldėtojui, toks reikalavimas tenkintinas pagal vindikacijos taisykles ir 0,0512 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas valstybei (CK 4.96 str. 2 d.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8602-285/2013, - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į 0,0512 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoto V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, draudimo (CPK 149 str.).

Ieškovė, gindama viešąjį interesą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Pagal LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro 271,00 Eur (skaičiuojant nuo 0,0512 ha žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, 24-26 b. l., 1 tomas) (LR CPK 79 str.1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 14,93 Eur (2 b. l., 1 tomas), todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 17 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 3033, išduotą Kauno miesto 6-jojo notaro biuro notarės Jolantos Rulienės, kurio pagrindu V. P., gim. 1963 -09-22 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) paveldėjo nuosavybės teises į 0,0512 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir grąžinti 0,0512 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybei.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8602-285/2013, - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į 0,0512 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoto V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, draudimo.

Priteisti iš atsakovo V. P., gim. 1963-09-22 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 271,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ir 14,93 Eur (keturiolika eurų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.