Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su K. R. P. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė vaikai – S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina M. P., gyvendama santuokoje su K. R. P., (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamą turtą - butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė įregistruota M. P. vardu. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina M. P. po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties į notarų biurą dėl jo palikimo nesikreipė, palikimą priėmė faktiškai valdydama – rūpinosi turtu, mokėjo komunalinius mokesčius.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motinos M. P. sutuoktinis K. R. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina po sutuoktinio K. R. P. mirties nuo (duomenys neskelbtini) priėmė jo turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti, nagrinėtinas, remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, o 2 straipsnyje nustatyta, jog civilinio kodekso įsigaliojimas nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus.

6. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl K. R. P. (M. P. sutuoktinio), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjo įpėdiniai – D. P. per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nesikreipė, prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo nereiškė. Todėl darytina išvada, jog jam priklausantis palikimas pagal įstatymą po tėvo K. R. P. mirties buvo (yra) nereikalingas. Po K. R. P. mirties jo sutuoktinė, pareiškėjo motina M. P., priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Ji ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo butą, mokėjo visus privalomus mokesčius, tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo mirties. Pareiškėjo motina butą valdė, naudojo ir saugojo kaip savo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po K. R. P. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjo motina M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio mirties, ir toliau rūpinosi savo turtu, mokėjo mokesčius, ir tokiu būdu ji iš karto priėmė mirusio sutuoktinio K. R. P. palikimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog palikimą pareiškėjo motina M. P. priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

8. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo motina M. P. po savo sutuoktinio K. R. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog M. P. po sutuoktinio K. R. P. mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio K. R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.