Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kreditorės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikytas nepaduotu ir panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė akcinė bendrovė „Panevėžio energija“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, reikalaudama išieškoti iš skolininkės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 304 101,02 Eur skolą ir procesines 6 (šešių) procentų palūkanas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą pagal pateiktąjį pareiškimą. Skolininkė 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė skolininkės prieštaravimus ir pranešė kreditorei apie galimybę pareikšti ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi laikė kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaduotu ir panaikino 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymą. Nutartimi nurodoma, jog kreditorė nustatytu terminu nepareiškė ieškinio.

Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį. Nurodo, jog ieškinys buvo nustatytais terminu ir tvarka pareikštas Vilniaus apygardos teisme. Šis teismas priėmė kreditorės ieškinį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo klausimui dėl teismo įsakymo panaikinimo spręsti (Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. išdavė teismo įsakymą pagal apeliantės pareiškimą. Skolininkė 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė prieštaravimus dėl apeliantės pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. išsiuntė apeliantei pranešimą dėl galimybės pareikšti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 3 dalis). Pranešimas įteiktas 2016 m. lapkričio 30 d. (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis). Apeliantė 2016 m. gruodžio 14 d. pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi laikė apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaduotu ir panaikino 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymą. Šio procesinio veiksmo pagrindas, kaip nurodoma skundžiama nutartimi, – Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 6 dalis. Pagrindas laikyti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaduotu ir panaikinti teismo įsakymą pagal šią procesinės teisės normą egzistuoja, jeigu kreditorius nustatytu terminu nepareiškia ieškinio. Apeliantė Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 3 dalies numatytu terminu pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas, ką pagrįstai nurodo apeliantė, neturėjo pagrindo laikyti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaduotu ir panaikinti teismo įsakymą. Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 5 dalis numato, jog teismo, kuriam šio straipsnio trečiosios dalies nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis. Vilniaus apygardos teismas priėmė apeliantės ieškinį (bylos numeris e2-1317-803/2017). Vadinasi, atsirado įstatymo numatytas pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymui panaikinti. Tačiau šis teismo įsakymas, sprendžiant apeliantės ieškinio priėmimo klausimą, nebuvo panaikintas. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo laikyti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaduotu ir panaikinti teismo įsakymą, skundžiama nutartis, kiek šia nutartimi panaikintas 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymas, paliekama nepakeista, nes nustatytas proceso įstatymo numatytas pagrindas teismo įsakymui panaikinti. Tai yra apeliacinės instancijos teismas pripažįsta atskirąjį skundą dėl sau neteismingo procesinio klausimo išsprendimo pagrįstu, tačiau, atsižvelgdamas į susidariusią procesinę padėtį, kai teismo įsakymas privalėjo būti panaikintas, ne naikina, o pakeičia skundžiamą nutartį, kiek šia nutartimi apeliantės pareiškimas išduoti teismo įsakymą laikytas nepaduotu (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-48964-862/2016“.