- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 2-697/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- UAB „Konbut“
- Ieškovas
- T. G., J. G.
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Konbut“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsakovo UAB „Konbut“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas civilinėje byloje Nr. 2-2646-553/2008, iškeltoje pagal ieškovų T. G. ir J. G. ieškinį atsakovui UAB „Konbut“ dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai T. G. ir J. G. ieškiniu prašė teismo dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo UAB „Konbut“ priteisti 75 000 Lt sumokėtą avansą, 75 000 Lt baudą, 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei procesines palūkanas. Nurodė, kad 2007 m. birželio 5 d. su atsakovu sudarė preliminariąją žemės sklypo ir ant jo esančio namo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovai pirkti nurodytą turtą. Ieškovai, vykdydami preliminariąją sutartį, sumokėjo atsakovui (pardavėjui) 75 000 Lt avanso. Sutartyje šalys susitarė, kad nutraukus preliminariąją sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas turės grąžinti pirkėjams jų sumokėtą avansą bei sumokėti 75 000 Lt baudą. Pažymėjo, kad ieškovai tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas sutarto žemės sklypo su namu ieškovams nepardavė. Mano, jog dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovui atsirado sutartinė civilinė atsakomybė. Ieškinyje pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 152 000 Lt sumai. Prašymą motyvavo tuo, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovas vengia grąžinti avansą bei vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 liepos 11 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies. Teismas areštavo atsakovui UAB „Konbut“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 152 000,00 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ar kitaip suvaržyti teises į jį, išskyrus teisę atsiskaityti su ieškovu pagal byloje pareikštus reikalavimus. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas atsisakė prioritetiškai taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą, kad nebūtų sutrikdyta atsakovo veikla, atsiskaitymo su darbuotojais, valstybės (savivaldybės) institucijomis tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Konbut“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti - papildyti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovui suteikiama teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pagrįstai atsisakė prioritetiškai taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą motyvuodamas tuo, kad būtų sutrikdyta atsakovo veikla, atsiskaitymo su darbuotojais, valstybės (savivaldybės) institucijomis tvarka, tačiau nepagrįstai nutarties rezoliucinėje dalyje nesuteikė atsakovui teisės iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Tokia teismo pozicija užkerta galimybę atsakovui tinkamai vykdyti įsipareigojimus darbuotojams bei valstybės ir savivaldybės institucijoms, trikdo įmonės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, areštavęs atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, teisėtai ir pagrįstai nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad iš areštuotų piniginių lėšų atsakovas turi teisę mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir tikslus bei bylos faktines aplinkybes, kurios ir lemia vienokio ar kitokio teismo procesinio sprendimo priėmimą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principų. Tai reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kad ne tik užtikrintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir nepagrįstai nesuvaržytų atsakovo teisių ir teisėtų interesų.
Teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, būtina atsižvelgti į teisės subjekto, kuriam taikomos tokios priemonės, ypatumus. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tuo atveju, kai atsakovas yra juridinis asmuo, taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, visų pirma areštuojamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, taikomas piniginių lėšų areštas. Tokia nuostata teismų praktikoje suformuota dėl to, kad juridinio asmens pinginių lėšų areštas suvaržo šio teisės subjekto galimybes vykdyti veiklą, dėl kurios jis įsteigtas. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, kai jis neturi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir nesuteikus jam teisės iš areštuotų lėšų vykdyti jokių mokėjimų, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Tačiau teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies teises, ignoruojant kitos šalies, pareiškusios galimai pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, priešingus interesus. Todėl tuo atveju, kai juridinis asmuo neturi turto, kuris areštuojamas pirmiausiai, teismas gali areštuoti šio juridinio asmens pinigines lėšas, nenustatant galimybės iš jų vykdyti mokėjimų. Priešingu atveju juridinio asmens darbuotojai bei valstybė įgytų nepagrįstą pranašumą prieš ieškovą, pareiškusį galimai pagrįstą reikalavimą, kurį patenkinus, gali būti nebeįmanoma įvykdyti ieškovui palankaus sprendimo tik dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovui buvo leista vykdyti mokėjimus iš areštuotų lėšų.
Kita vertus, kai byloje yra duomenų apie tai, jog atsakovo finansinė padėtis pakankamai gera, nėra pagrindo imtis tokių priemonių, dėl kurių juridinio asmens veikla galėtų būti iš esmės suvaržyta ar jis galėtų tapti nemokus. Tokiu atveju netikslinga uždrausti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, vykdyti privalomuosius mokėjimus.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra privatusis juridinis asmuo, t.y. vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, jis siekia pelno (CK 2.34 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, nepateikė duomenų apie įmonės gerą finansinę padėtį, areštuotą kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, nors civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Nesant duomenų apie atsakovo – privataus juridinio asmens finansinę padėtį, yra pagrindas nesuteikti teisės atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, vykdyti privalomuosius mokėjimus.
Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui prašyti teismo taikyti atsakovui galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, esant atsakovo prašymui, taikė jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir dėl šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo tarp šalių vyksta ginčas), įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, arba, pasikeitus aplinkybėms ir pateikus jas pagrindžiančius įrodymus, prašyti teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir leisti iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais bei vykdyti privalomuosius mokėjimus (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareiškė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareiškė, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir keisti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.