- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- I-5720-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05338-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. B. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2010-07-29 iki 2012-01-11 Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo galimybės pajudėti ir dažnai kildavo konfliktai. Kamerose trūko oro, nebuvo galima išvėdinti, todėl skaudėjo galvą, pareiškėjas negalėjo gerai išsimiegoti, tapo irzlus, nervingas. Ant kamerų sienų ir lubų buvo pelėsis, atsilupę dažai. Pareiškėjo gyvenamojoje dalyje buvo kilęs gaisras, kurio metu jis patyrė didelį sukrėtimą, pagalba buvo suteikta pavėluotai, pareiškėjas apsinuodijo dūmais, jautėsi bejėgis, po įvykio dar dvi savaites skaudėjo galvą, atsirado uždarų patalpų baimė.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 20–29) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-07-29 iki 2012-01-22. Teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras, stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis jie būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Suimtieji į kameras skirstomi laikantis suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda) išduodamas į kameras. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinių patikrinimų paslaugas iki 2013-12-30 Lukiškių TI-K teikė UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu, tai atitinka reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atsiliepime pažymima, kad dalis pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Dėl 2012-01-05 Lukiškių TI-K kilusio gaisro atsakovas paaiškina, kad jis buvo pastebėtas apie 7 val., 7.37 val. apie tai informuotos atitinkamos tarnybos bei Kalėjimų departamentas. Patalpos buvo vėdinamos, atidarant visas pastato lauko duris, suimtieji ir nuteistieji informuoti, kaip elgtis. Tuo metu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 253, kuri yra 1 korpuso 7 priežiūros poste (2 aukšte). Dūmai labiausiai buvo pasklidę 1 korpuso priežiūros postuose Nr. 4, 5,10 ir 11, todėl į pasivaikščiojimo kiemelius evakuoti 1 – ajame ir 2 – ajame korpuse buvę asmenys, dalis jų buvo siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kitų būklė stebėta pasivaikščiojimų kiemeliuose. Evakuotiems asmenims buvo išdalinti apklotai, šilumą teikiantys apsiaustai, dalinamas geriamasis vanduo. Pakartotinai asmenys apžiūrėti, grąžinus juos į gyvenamąsias patalpas. Pirmojo korpuso suimtuosius ir nuteistuosius lankė Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkai, Psichologinės tarnybos specialistai teikė reikalingą psichologinę pagalbą. Sveikatos priežiūros darbuotojai 2012-01-05 teiravosi grįžtančiųjų į gyvenamąsias kameras Nr. 252–258 nuteistųjų, taip pat ir R. B., apie jų sveikatos būklę, tačiau nusiskundimų niekas neišsakė. 2012-01-06 pareiškėjas buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros darbuotojų pakartotinai, jokių nusiskundimų nepareiškė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriame papildomai nurodo, kad apie savo teisių pažeidimus sužinojo iš advokato, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus 2012 m. vasario–kovo mėn. Būnant Lukiškių TI-K nebuvo laiko galvoti apie kalinimo sąlygas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Mano, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-01-22, t. y. nuo išvežimo į pataisos namus. Pareiškėjas teigia, kad kameros nebuvo dezinfekuojamos, dėl drėgmės pelijo maistas, rūbai ir patalynė, tai keldavo niežulį ir diskomfortą. Visas valymo priemones pareiškėjas turėjo pirkti pats. Kamerose Nr. 256 ir Nr. 253 nebuvo klozetų. Kasdienis kilnojimas iš vienos kameros į kitą veikė psichologiškai. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodytas kamerose buvusių asmenų kiekis neatitinka tikrovės, 2010-07-30 ir 2010-08-13, pareiškėją įkėlus į kameras Nr. 182 ir Nr. 164, jis būdavo ketvirtas, 2010-12-31 ir 2011-01-21 kamerose buvo po tris asmenis. Pareiškėjas teigia, kad žiemą kamerą vėdinti pro langą yra per šalta. Lukiškių TI-K plaudavo tik patalynę, drabužius reikėjo plautis patiems, jie nedžiūdavo, drėkdavo čiužiniai. Sužinojus apie 2012-01-05 kilusį gaisrą, iš kameros pareiškėjas buvo išvestas tik po 40 min. Dėl kilusio gaisro pareiškėjas turėjo kvėpuoti smalkėmis, tai neigiamai paveikė jo sveikatą, pareiškėjas kosėjo, jam svaigo galva, pykino, buvo sunku užmigti, tačiau sąmonės nebuvo praradęs, į medikus nesikreipė, nes bijojo dar didesnio psichologinio spaudimo, vaistų atsisakė. Dūmai buvo įsigėrę į rūbus, patalynę, juos reikėjo daug kartų skalbti, maistą teko išmesti. Po gaisro pareiškėjui skaudėjo galvą, pykino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K 2010-07-29–2012-01-11 laikotarpiu.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teigia, kad apie savo teises pažeidžiančius Lukiškių TI-K veiksmus sužinojo 2012-01-22, perkėlus jį į Pravieniškių pataisos namus, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytą teisės aiškinimą, darytina išvada, kad pareiškėjas per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė (turėjo suvokti), kad atitinkamos jo teisės pažeidžiamos, tačiau dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų, priteisimo į teismą kreipėsi tik 2014-12-09 (pagal spaudą ant voko, b. l. 3), todėl laikytina, kad praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui, kildinamam iš 2010-07-29–2011-12-09 laikotarpiu buvusių suėmimo sąlygų, pareikšti.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovas atsiliepime į skundą prašo taikyti ieškinio senatį (b. l. 20). Pareiškėjas įrodymų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nepateikė, tokių aplinkybių teismas ex officio taip pat nenustatė. Konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimui, apimančiam 2010-07-29–2011-12-09 laikotarpį, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir šią skundo dalį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Byloje toliau nagrinėtinas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl suėmimo sąlygų 2011-12-10–2012-01-11 laikotarpiu.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus 2011-12-10–2012-01-11 laikotarpiu. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 30–31) nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2011-12-10 iki 2012-01-11 (33 paras) buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurios plotas 34,43 kv.m. Iš duomenų apie kameroje buvusių asmenų skaičių matyti, kad pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatyto minimalaus ploto reikalavimų ir svyravo nuo 2,30 kv. m iki 3,13 kv. m. Tai patvirtina pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas, t. y. buvo itin mažai vietos, ir tai yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Pareiškėjas skunde ir jo papildyme teigia, kad gyvenamosiose kamerose būdavo labai drėgna. HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Teismas 2014-12-18 nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigojęs pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su pareiškėjo nurodytais neteisėtais veiksmais, tačiau įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus argumentus dėl drėgmės kamerose, atsakovo atstovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nepaneigė, jog kamerose santykinė oro drėgmė nuolat viršijo nustatytas normas ir tai yra pagrindas konstatuoti HN 76:2010 26 punkto pažeidimo faktą.
Pareiškėjas teigia, kad kameroje trūko oro, vėdinimas per langus netinkamas, nes žiemą būdavo per šalta. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog žiemą kameras vėdinti pro langą būdavo per šalta, iš esmės nepaneigė pačios galimybės gyvenamąsias kameras vėdinti tokiu būdu. Tuo tarpu mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos įrengimas būtų susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K netaikytinas (HN 76:2010 2 punktas). HN 76:2010 24 punktas numato galimybę gyvenamąsias kameras vėdinti pro langus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad ant kamerų sienų ir lubų buvo atsilupę dažai, matėsi pelėsis, nebuvo atliekami patalpų dezinfekcijos, kenkėjų naikinimo darbai. Vadovaujantis HN 76:2010 56 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Iš atsakovo pateiktos 2011 m. suremontuotų kamerų lentelės (b. l. 53) matyti, kad kamera Nr. 253, kurioje pareiškėjas buvo laikytas nuo 2011-12-09 iki 2012-01-11, buvo suremontuota 2011 m. kovo mėnesį. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad kamerai nebuvo paprastojo remonto poreikio. Byloje esančios Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) (b. l. 60–74) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.
Pareiškėjas teigia, kad į kameras nebuvo išduodamos valymo priemonės, todėl jas pirkdavo savo lėšomis. Pagal HN 76:2010 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 76:2010 nereglamentuoja, kad suimtiesiems į gyvenamąsias kameras turi būti išduodamos valymo priemonės. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerose laikomiems asmenims valymo inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė) yra išduodamas, tai patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu. Be to, atsiliepime nurodoma, kad į kameras valymui išduodama kalcinuota soda. Pareiškėjas, teigdamas, kad valymo priemonės nebuvo išduodamos, kad jas įsigydavo savo lėšomis, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad į kameras nebūdavo išduodamos valymo priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 253 nebuvo unitazų. HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad kalėjimo, tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Atsakovas 2014-12-18 teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti visus įrodymus, susijusius su pareiškėjo nurodytais Lukiškių TI-K pažeidimais, tačiau duomenys, patvirtinantys tinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 21 punkto reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad 2012-01-05 Lukiškių TI-K 1-ajame gyvenamajame korpuse kilo gaisras. Atsakovas į bylą pateikė Lukiškių TI-K 2012-02-01 pranešimą Nr. 9-2696 Kalėjimų departamentui (b. l. 32–36) bei Lukiškių TI-K darbuotojų tarnybinius pranešimus (b. l. 41–45), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nedelsiant ėmėsi priemonių gaisro ir dėl jo kilusių padarinių likvidavimui, t. y. informavo specialiąsias tarnybas, patys ėmėsi veiksmų gaisro židiniui lokalizuoti ir gesinti (pylė vandenį į ventiliacijos angą, iš kurios sklido dūmai, vėdino patalpas), kamerose buvusius asmenis informavo, kaip elgtis gaisro metu, stengėsi saugiai juos evakuoti iš pastato, užtikrino sveikatos priežiūrą gaisro metu ir pakartotinai vėliau. Nuteistiesiems ir suimtiesiems asmenims buvo suteikiama medicininė ir psichologinė pagalba. Iš Ambulatorinių ligonių registracijos žurnalo įrašų matyti, kad pareiškėjas nei 2012-01-05, nei 2012-01-06 nusiskundimų neturėjo, medicininės pagalbos neprašė (b. l. 46–48). Byloje nėra duomenų, kad gaisras Lukiškių TI-K kilo dėl gaisrų prevencijai keliamų reikalavimų pažeidimo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinus pareiškėjo teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą ar sveiką gyvenamą aplinką.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad nežymūs gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sąlyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pareiškėjas teigia, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, tapo irzlus ir nervingas, dažnas kamerų keitimas psichologiškai veikė neigiamai, dėl kilusio gaisro buvo apsinuodijęs dūmais, patyrė emocinį sukrėtimą. Sprendžiant dėl Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu padarytų pažeidimo masto ir intensyvumo atsižvelgtina į tai, kad byloje aktualus pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpis (33 paros) nėra itin ilgas, tačiau kameros ploto minimalių reikalavimų neužtikrinimas, santykinės oro drėgmės viršijimas, netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, neabejotinai galėjo įtakoti neigiamus pareiškėjo išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis gyvenimui sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje konstatuotų Lukiškių TI-K pažeidimų mastas ir pobūdis buvo tokio intensyvumo, kad yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertinti pinigais.
Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos dydis laikytinas neadekvačiu pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas į teismą dėl jo nurodomų Lukiškių TI-K pažeidimų kreipėsi praėjus beveik trejiems metams nuo šių pažeidimų padarymo, duomenų, kad suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K metu kreipėsi į administraciją, prašė psichologinės tarnybos ar medikų pagalbos, byloje nėra, t. y. pareiškėjas savo aktyviais veiksmais nesiekė jo nurodomų pažeidimų pašalinimo. Pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras. Medicininės kortelės 2012-01-11 įrašas patvirtina (b. l. 17), kad pareiškėjas yra sveikas, todėl darytina išvada, jog Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos neturėjo poveikio pareiškėjo sveikatai. Teismas atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiškėjui priteistas 11 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas buvo laikomas 1 159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis; administracinėje byloje Nr. A575-622/2014 buvo priteista 8 900 Lt suma už laikymą 500 parų perpildytose kamerose; administracinėje byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5 500 Lt suma už pareiškėjo laikymą perpildytose kamerose 227,5 paras. Pagal laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisia žymiai mažesnes sumas – administracinėje byloje Nr. A858-142/2015 pareiškėjui priteistas 340 EUR neturtinės žalos atlyginimas, kai jis buvo laikomas 60 parų; administracinėje byloje Nr. A575-1633/2014 priteista 200 Lt neturtinės žalos, 31 parą neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų ir pan.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 200 EUR sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.