Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-198-1053/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
II-198-1053/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00432-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
Nukentėjusysis
D. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Andrius Dobrovolskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-198-1053/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00432-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam L. P. M., jo atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,

nukentėjusiajai D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3219-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3219-2021 (toliau – Nutarimas) pripažino L. P. M. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog jis 2020 m. rugpjūčio 26 d., 12.40 val. Vilniuje, Šiltnamių g., vairuodamas automobilį „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW“ v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Galutinė paskirta bauda – 800 Eur.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. P. M. prašo panaikinti Nutarimą bei nutraukti administracinę teiseną. Skunde nurodo, jog dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra jokių tiesioginių įrodymų. Eismo įvykis nėra užfiksuotas vaizdo kameromis, liudytojų, kurie būtų matę įvykį, nenustatyta, nukentėjusioji nematė, kas ir kada apgadino jos automobilį, o L. P. M. neigia savo kaltę. Protokole nurodytas eismo įvykis pagrįstas tik nukentėjusiosios paaiškinimu ir ekspertizės aktu, kurie yra pagrįsti prielaidomis. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės objektyviai patvirtinti, kad eismo įvykis įvyko būtent aikštelėje, esančioje Šiltnamių g. 29, Vilniuje. Nei eismo įvykio vietos schemoje, nei fotonuotraukose, nei pareigūnės tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, kad po automobiliu „BMW“ ar šalia jo būtų pastebėti nubyrėję dažai, gruntas, purvas ar kiti pėdsakai, kurie patvirtintų jog automobilis buvo apgadintas ten. Taip pat nėra duomenų apie tai, ar automobilis nebuvo apgadintas dar prieš atvažiuojant į aikštelę, ar nukentėjusioji apžiūrėjo automobilį prieš važiuodama į aikštelę. Taip pat iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog ji savo automobilį „BMW“ aikštelėje paliko apie 10:45 val. o grįžo prie automobilio 12:20 val. ir rado jį apgadintą. Automobilį „Lexus“ su panašiomis žymėmis rado tik apėjusi aikštelę ir pati nusprendė, kad būtent šis automobilis apgadino jos automobilį. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, jog „BMW“ darbo dieną, priešpiet, daugiau nei 1,5 val. buvo paliktas stovėti aikštelėje, esančioje prie ligoninės, kuri talpina gal net virš 100 automobilių. Aikštelė buvo užpildyta, kai į ją atvyko nukentėjusioji, kas akivaizdu kadangi ji pastatė automobilį ne tam skirtoje vietoje, o posūkyje, kur automobilis akivaizdžiai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Toks automobilio pastatymas gali reikšti ir jog ji skubėjo, dėl ko galėjo neapžiūrėti savo automobilio ir nepastebėti, jog jau atvyko su apgadintu automobiliu. Per tiek laiko, pro nukentėjusiosios automobilį galėjo pravažiuoti ir jį apgadinti keliasdešimt automobilių. Eksperto išvada taip pat atsako tik į užduotą klausimą „ar apgadinimai ant automobilio „BMW“ galėjo atsirasti kontakto su automobiliu „Lexus“ metu?“, ir nurodoma jog dalis apgadinimų galėjo. Tačiau toliau išvadoje nurodoma, jog dėl dalies apgadinimų neįmanoma nustatyti, o dėl kai kurių netgi pasakyta, jog apgadinimai padaryti ne su automobiliu „Lexus“. Ekspertas nekonstatavo, kad automobiliai kontaktavo ir nepaneigė, kad pagadinimai padaryti kita transporto priemone ar kontaktuojant su kitais daiktais ar objektais. Taip pat nurodo, jog automobilio „Lexus“ pakaba yra reguliuojama, todėl automobilis gali būti skirtinguose aukščiuose priklausomai nuo pakabos režimo nustatymo, koks buvo režimas 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir policijos atstovui rugsėjo 26 d. fotografuojant, L. P. M. nurodyti negali. Įprastai, tokiose vietose kuriose yra kliūčių, kaip VU greitosios pagalbos ligoninės stovėjimo aikštelė (aukšti bordiūrai, betoninės salelės), jis naudojasi paaukštintu automobilio pakabos režimu, siekiant išvengti automobilio bamperių, slenksčių apgadinimų. Dėl išvardyto akivaizdu, jog Nutarimas priimtas neįsigilinus į bylos aplinkybes, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, esant pagrįstoms abejonėms dėl „BMW“ apgadinimų atsiradimo vietos, laiko, mechanizmo bei juos padariusio automobilio.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo skunde nurodo, kad šio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamas kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams, ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir t.t. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. M. atvyko į aikštelę, ir joje paliko automobilį. Liudytojas V. C. patvirtino, kad šalia jo parkavosi kitas vairuotojas su juodu sedanu, prisiparkavęs jis išlipo iš automobilio, pasiėmė nuo galinės sėdynės paltą ir išėjo ligoninės link. Ir tik kuomet L. P. M. grįžo prie savo automobilio ir liudytojas jį informavo, jog jo ieško moteris dėl automobilio apgadinimo, jis pažiūrėjo į savo automobilio priekį, pamatęs baltus nubrozdinimus ant priekinio bamperio šono, apžiūrėjęs aplink savo automobilį nuėjo ieškoti tos moters. Šiuos apgadinimus L. P. M. pastebėjo tik tada, kai apie juos informavo liudytojas, kadangi apgadinimai kitoje automobilio pusėje nei vairuotojas, jis jų nepastebėjo, jie galėjo atsirasti 3-4 dienų laikotarpyje. Suradęs nukentėjusiąją jis bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pareiškė savo nuomonę dėl automobilio parkavimo vietos, jis buvo įsitikinęs, kad jis jokio automobilio nekliudė ir eismo įvykyje nedalyvavo. Pagal matomus automobilių apgadinimus neatrodė, jog jie kontaktavo būtent tarpusavyje. L. P. M. ir nukentėjusioji apsikeitė telefono numeriais, nukentėjusioji bendravo nenoriai, o jam pareiškus nuomonę dėl kai kurių automobilio apgadinimų, visai nustojo bendrauti. L. P. M. nurodo jog kiekvienas protingas žmogus, priklausomai nuo jo socialinio elgesio, apgadinęs kitą transporto priemonę arba kviestų policiją, arba kuo greičiau apsišalintų iš eismo įvykio vietos. Tačiau kaip rodo bylos medžiaga ir liudytojo parodymai, jis nesuskubo pasišalinti, neslėpė apgadinimų, išlipęs iš pastatyto automobilio, jo neapžiūrėjo. Toks elgesys eliminuoja galimybę, kad L. P. M. buvo eismo įvykio dalyviu. Tik įsitikinęs, jog jis tame eismo įvykyje nedalyvavo, pasikeitęs su nukentėjusiąja telefono numeriais, jis išvažiavo.

Skunde nurodo, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas neatsižvelgė į L. P. M. 2021 m. sausio 10 d. prašymą „Dėl administracinės teisenos nutraukimo“, kuriam išdėstyti rašytiniai paaiškinimai, dėl jų nepasisakė Nutarime, neišsprendė pareikštų prašymų, tame tarpe ir dėl papildomų duomenų išreikalavimo. Tokiais ir kitais savo veiksmais pareigūnai pažeidė ANK 566 straipsnio nuostatas – nekaltumo prezumpcijos principą, teisingo proceso principą, taip pat teisės į gynybą, nešališkumo ir rungimosi principus (b. l. 10-12).

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo L. P. M. skundo netenkinti. Nurodo, jog Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba susipažinusi su bylos medžiaga bei skundu, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 627 straipsnio normos ir sutikti su skundu. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba palaiko 2021 m. sausio 28 d. priimtą Nutarimą, pareigūnas Š. O. vadovaudamasis ANK 34, 576, 617 straipsnių nuostatomis bei atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą konstatavo, kad L. P. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 12:40 val. Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairuodamas automobilį „Lexus“ v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „BMW“ v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, taip pat iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus. Priimant nutarimą buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, nutarime išdėstytos visos nutarimo priėmimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn L. P. M. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir teisingai (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu L. P. M. parodė, kad tą dieną jis atvyko apie 12:45 val., pastatė automobilį. Prieš jį važiavo automobilis „Audi A8“, jis važiavo paskui, už jo irgi kažkas lyg važiavo. Prisiparkavo automobilis „Audi A8“ ir jis prisiparkavo šalia to automobilio. Laiko skirtumas gali būti keliasdešimt sekundžių. Jis pasiėmė portfelį, švarką užsidėjo ir nuėjo link ligoninės. Grįžo po valandos laiko, žmogus, kuris buvo priparkavęs „Audi A8“, buvo su mergina, jie pasakė, kad buvo atėjusi moteris, kuri ieško jo, kadangi jis važiuodamas apgadino jos automobilį. Tada, kai jie pasakė, jis apėjo aplink savo automobilį, ir pamatė, kad apgadinta priekinė automobilio dešinė pusė. Pasiklausė, kur ta moteris, iš kur ji atėjo, jam nurodė kryptį. Susirado moterį, kalbėjosi su ja, paklausė, dėl ko ji nusprendė, kad tai jis apgadino automobilį. Ji sakė, kad atvažiavo, pastatė ir grįžusi pamatė, kad apgadintas. Apėjo visą stovėjimo automobilių aikštelę, automobilius apžiūrėjo, pamatė sugadinimus ant jo automobilio ir nusprendė, kad jis apgadino automobilį. Nukentėjusioji sakė, kad apgadinta jos automobilio padanga, ratlankis, slenkstis, bamperis, galinio sparno durelės. Jis apžiūrėjo jos automobilį, sakė, kad negali būti taip, kadangi padangų sugadinimai, ratlankių sugadinimai, slenksčio sugadinimai matosi, kad jie atsirado ne dabar, o senai. Padangų sugadinimas yra priešingai važiavimo krypčiai. Jie kartu nuėjo prie jo automobilio, jis perbraukė pirštu per tuos apgadinimus ir sakė, kad negali būti, gal čia buvo senai, nes prieš 3-4 dienas automobilį plovė plovykloje. Ji labai į kalbas nesileido, sakė, kad iškvietė policiją. Sunku buvo suprasti, ar tikrai iškvietė policiją ar ne, mažai kalbėjo ji. Jis atsakė gerai, palauks tos policijos, laukė gal 40 min. Pasiskambino Danguolei, kad matytų jo telefono Nr., pasakė, kad turi truputį išlėkti, o kai atvažiuos policija, ar bus atitinkami veiksmai, kad ji jam paskambintų, ir jis atvažiuos. Ten reikėtų apie 15 min. važiuoti nuo jo darbovietės. Nieko nesulaukė. Toje aikštelėje jis lankosi dažnai, ji turi vieną įvažiavimą, ji labai užkišta būna, automobiliai statomi labai netvarkingai, o eismas intensyvus. Iš pradžių neatkreipė dėmesio, kur buvo nukentėjusiosios automobilis, dabar jau atsimena, kad įvažiavus į aikštelę, važiuoji tiesiai, pavažiuoji apie 100 metrų po to posūkis į kairę, po to vėl sekantis posūkis į kairę. Ant antro posūkio į kairę, stovėjo priparkuotas nukentėjusios automobilis. Jo automobilis 15 metų nėra patekęs į eismo įvykius, nežino, iš kur apgadinimai ant jo automobilio atsirado. Galėjo būti požeminiame parkinge, kur laiko automobilį darbo metu, ar prie prekybos centrų. Jis automobilį plovė prieš 3-4 dienas iki aptariamo įvykio, tuomet apgadinimų nematė. Automobiliu naudojasi vienas, po įvykio jį suremontavo, maždaug po savaitės, nes buvo sugadintas. Kadangi buvo padarytos nuotraukos, jas turėjo ir nukentėjusioji, ir jis, ir kilus ginčui būtų galėjas jas pateikti. Ji nepaskambino jam vėliau, ir jis jai irgi neskambino, jei būtų įvažiavęs į automobilį, tai jaustų kažkokią atsakomybę, rūpintųsi kaip iš tikrųjų atsitiko, bet to nebuvo, būtų jautęs apgadinimus, atsitrenkamus, bet to nebuvo. Buvo vieną kartą atvykęs automobilio apžiūrai, ekspertizei, gal po mėnesio – pareigūnė su liniuote pamatavo ir viskas. Įvykio dieną jis užsirašė „Audi A8“ vairuotojo kontaktus, anksčiau jo nepažinojo, po įvykio irgi nebendravo.

Nukentėjusioji D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo pas gydytojus, pasistatė automobilį, užtruko apie valandą. Aikštelė buvo pilnai užpildyta. Rašytiniame paaiškinime nurodė laiką, kada atvyko. Grįžusi rado apgadintą automobilį, akivaizdžiai matėsi, kad tai nutiko ką tik. Apgadinta buvo bamperis ir ratlankis su ratu, ant galinio sparno nubraukta. Jai kilo mintis pereiti aikštelę. Ji apžiūrėjo visus aikštelėje buvusius automobilius, 10 tai tikrai, ir būtent ši mašina buvo su panašiais požymiais. Ją suradusi kitų jau nebėjo tikrinti. Ši mašina stovėjo netoli jos. Ji perbraukė per savo mašiną ir šio žmogaus mašiną, viskas atitiko. Ant jos mašinos galinio sparno buvo nubraukta su dulkėmis, balta, ant „Lexus“ automobilio tokias pačias žymes rado. Jei jis būtų buvęs anksčiau apgadintas, ant jo nebūtų dulkių tokių. Ji tai pastebėjo, nes pertraukė ranka per savo automobilį ir nuėjusi prie kito automobilio tą patį padarė. Šalia sėdėjo jaunuoliai, mergaitė ir vaikinas, ji paklausė, ar nematė „Lexus“ vairuotojo. Jie atrodo sakė, kad, kai atvažiavo, ši mašina jau stovėjo. Ji nusifotografavo mašinas, savo ir jo, ir paskambino pareigūnams, pasakė, kad jos mašina apgadinta ir, kad jai atrodo, kad yra mašina, kuri apgadino. Po kiek laiko mergaitė atėjusi pasakė, kad atėjęs tas žmogus ir valosi savo mašiną. Po kelių minučių jis priėjo prie jos, iškart sakė, kad čia ne jo darbas. Prie jo automobilio abu nėjo, ji sakė, kad iškvietė pareigūnus, jis pasakė, kad neturi laiko, apsisuko ir išvažiavo. Jis klausė jos telefono, ji pasakė, jis numetė ,,majaką“ ir viskas. Nesakė, kad jis trumpam, kad sugrįš, kad jam paskambintų. Ji sulaukė pareigūnų, kurie gan ilgokai užtruko, brangų laiką gadino, bet sulaukė, jie surašė, apžiūrėjo. Apgadinimai buvo tokie: jos galinis sparnas buvo nubrėžtas, baltas, apgadintas bamperis ir ratlankis, su ratu kartu buvo apgadinti. Pradžioje daugiausia matėsi ant sparno ir ant rato akivaizdžiai, ji dar nematė, kad visas galas nubrauktas, tai jai pasakė pareigūnai. Iki įvykio nebuvo apgadinti ratlankis ir padanga. 2017 m. jos automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, tuomet prie darbo jis buvo nubrauktas, bet nebuvo taip apgadintas, kad jam reikėtų kažką daryti, jai atrodo buvo išmokėta draudimo išmoka 50 eur.

Liudytojas V. C. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į ligoninės aikštelę, pradėjo parkuotis, privažiavo prie jo žmogus su mašina. Markės nepamena, žino, kad juoda mašina. Prisiparkavo kartu, nors atvažiavo iš skirtingų pusių, jis iš vieno šono, o kitas vairuotojas iš kito. Jis pasiliko sėdėti mašinoje su panele savo, o gretimai sustojusios mašinos vairuotojas išlipo iš mašinos, pasiėmė striukę, gal dar lagaminą ir išėjo į ligoninę. Vyriškis išlipęs neapžiūrėjo mašinos, atsidarė galines dureles, pasiėmė daiktus ir išėjo. Po kokių 10-15 min. priėjo moteriškė, kalbėjo telefonu, pamatė tą mašiną, apžiūrinėjo, pradėjo fotografuoti. Paskui paskambino į policiją, pasakė, kad jos mašiną nubraukė ir išėjo. Kur jos automobilis buvo, jis nematė. Kelis kartus buvo grįžusi apžiūrėti, v/n užsirašė, jo paklausė automobilio markės. Kai grįžo savininkas mašinos, jis pasakė, kad jo ieškojo moteriškė, kad skambino į policiją. Vyriškis pasiklausė dėl ko ieško, jis pasakė, kad lygtais dėl mašinos įbraukimo. Tada vyriškis išlipęs apžiūrėjo viską, apėjo aplink. Kiek jis matė, tai vairuotojas rankomis savo automobilio nelietė, nevalė jo. Kur stovi moters mašina, jie nematė, išlipo iš mašinos, bandė padėti surasti vyriškiui, kur ta moteris yra, bet nebematė jos, buvo neaišku, kuriame gale buvo mašina. Jo draugė, kuri buvo kartu, jam atrodo, nebendravo nei su vyriškiu, nei su moteriške. Paskui jie sulaukė mamos ir išvažiavo. Jis buvo palikęs savo tel. Nr. tam vyrui. Jis rašė elektroninį laišką policijai, nes to paprašė paskambinusi pareigūnė. Po įvykio, be policijos ir teismo jam dėl šito daugiau niekas neskambino, daugiau su vyriškiu bendrauti neteko. Kiek jis spėjo įžiūrėti, tai buvo apgadinimai balti prie lempos, priekinio bamperio, bet nedideli, du trys brūkšniukai, kurie neatrodė labai seni. Aikštelė buvo užpildyta gal 95 proc.

Ekspertas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo klausimas, ar ant automobilio „BMW“ apgadinimai galėjo susidaryti po kontakto su automobiliu ,,Lexus“. Buvo pateiktos automobilio „BMW“ nuotraukos, kaip supranta, iš eismo įvykio vietos ir buvo nuotraukos kelios su ,,Lexus“ apgadinimais. Buvo ,,Lexus“ nuotrauka, kur buvo suremontuotas. Buvo nustatinėjami su analogišku automobiliu „BMW“ apytiksliai sugadinimai, kur jie galėjo būti padaryti, kokiame aukštyje, pagal kryptį, pobūdį, jie priėjo tokios išvados, kad dalis apgadinimų galėjo būti padaryti tokiomis aplinkybėmis. Kategoriškos nuomonės neduoda, kadangi vienas automobilis jau suremontuotas, nebuvo kartu automobiliai sustatyti, dažų mėginiai nebuvo paimti. Jeigu būtų paimti mėginiai, tai galima būtų padaryti išvadą, kad transporto priemonės kontaktavo. Dabar ekspertas tik turi nuotraukas. Dalyje, kur pateikė išvadą, kad galėjo būti padaryti apgadinimai, tokią išvadą padarė pagal aukštį, apgadinimo pobūdį, kryptį. Ši išvada nėra kategoriška. Ar galėjo kiti automobiliai palikti panašius pėdsakus ant „BMW“, vienareikšmiškai negali atsakyti. Po kontakto su kitu automobiliu nubraukti dažai išsilaiko priklausomai nuo sąlygų, ar automobilį nuplauni, nuvalai, ar pakankamai gilūs pėdsakai, ar paviršutiniai. Ant plastikinių dalių kartais užtenka pavalyti su kokia medžiaga, jau didžioji dalis jų gali būti sunykę, o jeigu ant metalo būna, tai gilesni, būtinas perdažymas, kiek laiko išlieka dalelės, jis negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, ar „Lexus“ pakaba buvo tvarkinga, kokiame lygyje ji buvo. Jis matė tik nuotraukas, tyrimą darė tik pagal nuotraukas. Yra tam tikri požymiai, kurie atitinka, bet jų nepakanka duoti kategoriškai išvadai, kad „Lexus“ automobilis kontaktavo su „BMW“. Dėl išvados dalies, kur nurodyti pėdsakai ant automobilio „BMW“ kairiojo slenksčio, abiejų durelių, taip pat negali tiksliai nustatyti. Jie nežino tikslios bamperio formos, ar tas bamperis kiek deformavosi, automobiliai nebuvo pastatyti vienas šalia kito, kad jie galėtų įvertinti. Jie nežino kaip tiksliai judėjo automobiliai, kokia trajektorija. Todėl išvadoje, ką galėjo, tą pasakė. Nors teoriškai tokie apgadinimai (dėl kurių išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti) galėjo padaryti šių dviejų transporto priemonių kontakto metu, tačiau jis nerado bendrų taškų, prie ko galima prisirišti. Jiems trūksta duomenų, jie turi tik kelias nuotraukas, darytas ne masteliu, patys turi gaudyti matmenis, tada ieško panašaus automobilio savo kataloge, matuoja masteline liniuote ir pagal tai nustatinėja. Dėl ratlankio ir padangos apgadinimų yra kategoriška išvada, kad jie negalėjo būti padaryti „Lexus“. Matosi, kad kontaktuota su šiurkščiu paviršiumi, ant „Lexus“ bamperio šiurkščių paviršių nėra. Ratlankis yra metalas, kuris žymiai stipresnis negu plastikas, tokie sugadinimai būdingi kontaktuojant su bordiūrais, o ne automobiliais.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė I. K. savo 2020 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 13:37 val. patruliuojant Vilniuje, kartu su Vyr. patruliu A. Š. iš Vilniaus VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Šiltnamių g. 62A yra eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „BMW“ v/n (duomenys neskelbtini). Galimas kaltininkas automobiliu „Lexus“ v/n (duomenys neskelbtini) dėl apgadinimų nesutiko ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į vietą juos pasitiko pranešėja D. A. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. pastatė savo automobilį „BMW“ v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Šiltnamių g., valandai. Atėjus prie automobilio pamatė, kad yra apgadintas jo užpakalinis bamperis, užpakalinės kairės pusės durys , užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas. Tada aikštelėje pastebėjo automobilį „Lexus“ v/n (duomenys neskelbtini), kurio apgadinimai atitiko pagal jos automobilio apgadinimus. Vėliau prie minėto automobilio priėjo vyriškis, pranešėja bandė su juo bendrauti, tačiau jis pasakė, kad neturi laiko ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Teritorija nefilmuojama, liudytojų nėra (b. l. 18).

Eismo įvykio vietos schema (b. l. 19) bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 20).

Eismo įvykio vietos nuotraukos (b. l. 11-12, 21).

Fotolentelėje įamžinti automobiliai ir jų apgadinimai ( b. l. 30-34, 52).

Liudytojo V. C. paaiškinimo duomenimis, jis 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 10:00 val. Vilniuje, šalia ligoninės esančioje aikštelėje parkavosi ir tuo pačiu metu šalia jo parkavosi kitas vairuotojas su juodu sedanu, galbūt „Jaguar“ markės, tiksliai nebeatsimena. Prisiparkavęs jis išlipo iš automobilio, pasiėmė nuo galinės sėdynės paltą ir išėjo ligoninės link. Po pusvalandžio atėjusi moteriškė apžiūrėjo vyriškio automobilį, jį nusifotografavo, paklausė jo (V. C.) kokia tai markė, ir nuėjo link automobilių aikštelės galo. Po kiek laiko grįžo juodo sedano savininkas ir jis jam pasakė, kad jo ieškojo moteriškė dėl nubraukto automobilio ar kažkas tai panašaus, jis pažiūrėjęs į savo automobilio priekį pamatė baltus nubrozdinimus ant savo bamperio šono, apžiūrėjęs aplink savo automobilį, nuėjo ieškotis tos moters kuri fotografavo jo automobilį kaip įrodymą (b. l. 22).

Nukentėjusiosios D. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 10:45 val. pastatė automobilį „BMW“ (duomenys neskelbtini) priklausantį D. A., Greitosios pagalbos stovėjimo aikštelėje, atėjus apie 12:20 val. rado automobilį apgadintą. Nubrauktas kairės pusės sparnas, bamperis, durys galinės pusės, slenkstis, padangos, ratlankis. Apėjus automobilių stovėjimo aikštelę rado automobilį „Lexus“ (duomenys neskelbtini) su panašiomis žymėmis kaip ant jos automobilio (baltos spalvos žymės). Atėjęs automobilio savininkas – vyras apie (duomenys neskelbtini)m. amžiaus, apsirengęs šviesiu švarku pasakė, kad pas jį čia senai, bet puolė valyti savo automobilį, dar paklausė – „o ką, neturi kasko?“ „Lexus“ vairuotojas pasakė, kad neturi laiko laukti pareigūnų, pasišalino (b. l. 23).

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. M. 2020 m. rugsėjo 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 12:45 val. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie Greitosios pagalbos ligoninės, adresu Šiltnamių g. 62A, Vilniuje, prisiparkavo galu, išėjo ir grįžo po kokios valandos. Šalia jo parkavosi automobilis „Audi A8“, kurį vairavo V. C., tel. +(duomenys neskelbtini). Kuomet grįžo, „Audi A8“ dar stovėjo šalia, jo vairuotojas pasakė, kad jo ieškojo kažkokia moteris, sakė, kad jis jai apgadino automobilį. „Audi A8“ vairuotojas jam parodė kryptį, kur gali būti ta moteris. Už kokių 100 metrų jis pamatė šviesiais plaukais stovinčia moterį. Jos paklausė, kodėl ji ieško. Ji atsakė, kad jis apgadino jos „BMW“, kuris stovėjo taip, kad būtų sunku išsukti į posūkį neapgadinus jos automobilio. Paklausė jos, kodėl jis galėjo apgadinti jos automobilį. Ji pasakė, kad apžiūrėjo visus automobilius esančius aikštelėje, ir pamačiusi, kad jo automobilis apgadintas, nusprendė, kad tai jis apgadino jos automobilio ratlankius ir padangas. Tada jie kartu nuėjo apžiūrėti jo automobilio, priėjęs pamatė, kad pagadintas dešinės pusės sparnas, bamperis. Perbraukė pirštu per apgadintas vietas norėdamas įvertinti sugadinimo laiką, nes prieš 3 dienas automobilis dar nebuvo apgadintas. Kad apgadintas jo automobilis pamatė tik tada, kai prie jo priėjo su ta moterimi. Moteris vardu D. pasakė, kad iškvietė policiją ir laukia jos atvykstant. Jis pasakė, kad palauks ir jis, dar jai paskambino, kad ji turėtų jo telefono numerį. Jis jos telefono numerį taip pat užsirašė. Apie 30 min. laukė policijos, tačiau ji neatvyko. Tada pasakė, kad turi išvykti, ir esant reikalui tegul moteris jam paskambina. Tačiau skambučio nesulaukė. Pirma bandė bendrauti su ja, tačiau ji nenoriai bendravo, jis klausė, ar ji turi Kasko ar civilinės atsakomybės draudimą. Moteris jam į tai nieko neatsakė. Tada jis išvyko. Pabaigai norėtų pasakyti, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Jeigu būtų apgadinęs automobilį, kaip eilinis protingas žmogus bent jau įvertinęs ir apžiūrėjęs savo automobilį, ir pasistengtų, kad neliktų įtarimų, kad tai padarė vairuodamas savo automobilį. Nori papildyti, kad jis beveik vienu metu parkavosi savo automobiliu kaip ir „Audi A8“, kuris patvirtino, kad priparkavęs iš jos išlipo ir neapžiūrėjęs automobilio išėjo. Kas apgadino „BMW“ jis nežino, nematė. Tai galėjo padaryti bet kas, nes „BMW“ buvo priparkuotas netinkamai, sudarant kliūtį prasilenkti kitiems automobiliams (b. l. 25-26).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2386(20) nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytus pėdsakų padarymo aukščius, pobūdį bei kryptį galima daryti išvadą, kad automobilio „BMW“ v/n (duomenys neskelbtini) galinio bamperio apdailos šoninės kairės dalies bei galinio sparno apgadinimai galėjo būti padaryti pravažiuojančio automobilio „Lexus“ v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apdailos šonine dešine puse bei priekiniu sparnu (jo briauna). Negalima nustatyti, ar pėdsakai ant automobilio „Lexus“ v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apdailos apatinės dalies bei įbrėžimai ant automobilio „BMW“ v/n (duomenys neskelbtini) kairiojo šono slenksčio bei abiejų durelių galėjo būti padaryti tų tarpusavio kontakto metu. Galima tik teigti, kad automobilio „BMW“ v/n (duomenys neskelbtini) galinės kairės padangos pažeidimas buvo padarytas kontaktuojant ne su automobiliu „Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini), nes ant šios transporto priemonės nėra tokių išsikišančių objektų, kurie galėtų padaryti tokį pažeidimą. Taip pat, padangos pažeidimas padarytas priešinga kryptimi, nei pėdsakai ant abiejų automobilių, jų galimo kontakto metu (b. l. 39-42).

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovo skundas tenkinamas, Nutarimas panaikinamas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. M. atstovas nesutinka su policijos atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nurodo jog L. P. M. nėra atsakingas už jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nes byloje surinktų įrodymų nepakanka jo kaltumui įrodyti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

L. P. M. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį tik neabejotinai nustačius, jog jis vairuodamas automobilį kliudė ir apgadino nukentėjusiosios „BMW“ automobilį, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, suprasdamas, jog šalinasi iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad L. P. M. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadas teismas gali padaryti ir iš surinktų netiesioginių įrodymų, tačiau jų visuma turi nekelti jokių abejonių dėl asmens kaltės. Nors nukentėjusioji teigia, kad L. P. M. vairuojamas „Lexus“ apgadino jos automobilį, nes būtent ant L. P. M. automobilio rado apgadinimus ir dulkes, atitinkančius apgadinimus ir dulkes ant jos apgadinto automobilio, tačiau, įvertinus kitus bylos duomenis – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, ekspertizės aktą ir eksperto paaiškinimus, matyti, jog jų nepakanka neginčijamai nustatyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas dėl jam inkriminuojamų nusižengimų.

Pažymėtina, kad aikštelėje buvo daug automobilių, intensyvus eismas (L. P. M., D. A., V. C. parodymai), nukentėjusiosios automobilis stovėjo kelio ruože, ant vingio, kas galėjo įtakoti sunkesnį transporto priemonių prasilenkimą toje vietoje. Tokioje vietoje nukentėjusiosios automobilis stovėjo apie pusantros valandos (nukentėjusiosios rašytinis paaiškinimas). Taigi pro šią vietą per šį laiką neabejotinai pravažiavo ne vienas automobilis, kuris galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį.

Nukentėjusioji teigė nusprendusi, kad tai būtent L. P. M. vairuotas automobilis, nes apėjusi visą aikštelę ant jo surado atitinkančius apgadinimus, šviežias nuo kontakto likusias dulkes. Nors iš pradžių teigė apžiūrėjusi visus aikštelėje esančius automobilius, vėliau parodė, kad apžiūrėjo virš 10 automobilių ir pamačiusi „Lexus“ (L. P. M. automobilį) toliau nebeieškojo kaltininko. Aikštelėje buvusių automobilių, įvykio vietos neapžiūrėjo ir atvykę policijos pareigūnai (tarnybinio pranešimo duomenys). Taigi lieka nepaneigta, kad aikštelėje galėjo būti ir kitų apgadintų automobilių, arba toks automobilis po kontakto galėjo apskritai išvažiuoti.

Ekspertizės akte daroma nekategoriška išvada, kad galinio bamperio apdailos šoninės kairės dalies bei galinio kairio sparno apgadinimai galėjo būti padaryti pravažiuojančio „Lexus“ automobilio. Tokią išvadą ekspertas paaiškino padaręs iš nuotraukų, jo teigimu, apgadinimų aukščiai, pobūdis, kryptis sutapo. Tačiau kategoriškos išvados ekspertas nurodė negalėjęs padaryti, nes turėjo tik kelias nuotraukas, automobiliai nebuvo sulyginti, dalis nuotraukų padarytos be mastelinės liniuotės, nebuvo paimti dažų mėginiai. Į klausimą, ar galėjo šiuos apgadinimus padaryti kitas automobilis, ekspertas nurodė negalintis atsakyti. Dėl tų pačių priežasčių nurodė, kad dėl apgadinimų ant „BMW“ kairiojo slenksčio bei abiejų durelių, nustatyti, ar jie galėjo būti padaryti kontakto su „Lexus“ metu, neįmanoma, ekspertai nerado bendrų sąlyčio taškų.

Taigi skundžiamame nutarime L. P. M. kaltė grindžiama nukentėjusiosios prielaida, kad jos automobilį apgadino kitas aikštelėje pastebėtas automobilis su panašiais apgadinimais, ir prielaida ekspertizės akte, kad dalis apgadinimų galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau šių prielaidų nepagrindžia kiti bylos duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Ekspertizės akte daroma kategoriška išvada, kad „BMW“ automobilio galinės padangos ir ratlankio pažeidimai padaryti kontaktuojant ne su „Lexus“ automobiliu. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad tokie apgadinimai padaryti kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi, kurio „Lexus“ neturi (ir kuris apskritai nebūdingas automobiliams). Ekspertas nurodė, kad tokie apgadinimai dažniausiai yra padaromi kontaktuojant su bordiūru.

Pažymėtina, kad D. A. nuo pat įvykio pradžios (policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, D. A. rašytinis paaiškinimas, jos parodymai 2021-03-10 teismo posėdyje) nuosekliai teigė, kad padangos ir ratlankio apgadinimai atsirado įvykio metu, anksčiau jų nebuvo, juos ji pamatė tik grįžusi į aikštelę kartu su kitais automobilio apgadinimais. Tačiau iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų matyti, kad šie apgadinimai negalėjo būti padaryti kontaktuojant su „Lexus“, ir greičiausiai apskritai negalėjo būti padaryti kontaktuojant su kitu automobiliu.

Teismui kyla ir daugiau abejonių, kurios turi būti aiškintinos atsakomybės traukiamo asmens naudai. L. P. M. pasistatęs automobilį neapžiūrėjo jo, kaip būtų padaręs kiekvienas protingas asmuo, numanydamas, kad kliudė kitą automobilį (liudytojo V. C. parodymai, kad vyriškis išlipo iš automobilio, pasiėmė daiktus ir išėjo, o apžiūrėjo automobilį tik tada, kai jam grįžus liudytojas įspėjo, kad jo ieško dėl apgadinto automobilio). L. P. M. pasistatė automobilį toje pačioje aikštelėje, netoli nukentėjusiosios automobilio (jos pačios parodymai). Sužinojęs, kad jo ieško dėl galimai apgadinto automobilio, ieškojo nukentėjusios (nukentėjusios ir liudytojo V. C. parodymai), paliko jai savo kontaktus. Taigi atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi ne taip, kaip elgtųsi asmuo, žinantis, kad kliudė kitą automobilį, ir siekiantis išvengti atsakomybės. Sutiktina, kad L. P. M. turėjo palaukti policijos pareigūnų, tačiau pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik praėjus nemažai laiko (nukentėjusioji nurodė, kad laukė ilgokai). L. P. M. teigė, kad buvo įsitikinęs, kad eismo įvykio nesukėlė, laukė pareigūnų apie 40 min., nesulaukęs išvažiavo. Pažymėtina, kad jis paliko savo kontaktą nukentėjusiajai, ir teigė tikėjęsis, kad atvykus pareigūnams su juo susisieks, tačiau jam niekas neskambino. Toks atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas pakankamai logiškas ir dėl to teismui kyla abejonė, kad jis būtų siekęs išvengti atsakomybės ir tyčia pasišalinti iš eismo įvykio.

L. P. M. nurodė, kad praėjus maždaug savaitei po įvykio jo automobilis buvo suremontuotas. Vėlgi teismas pažymi, kad tuo metu L. P. M. neturėjo pagrindo manyti, kad jis bus traukiamas administracinėn atsakomybėn – policijos pareigūnai su juo nesusiekė, nors turėjo jo duomenis, neįpareigojo neremontuoti automobilio. Į apklausą L. P. M. buvo iškviestas tik rugsėjo 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po įvykio. Pažymėtina, kad šaukime, kuriuo jis kviečiamas, jis įvardijamas ne kaip atsakomybėn traukiamas asmuo, o kaip liudytojas. Taigi teismas neturi pagrindo manyti, kad L. P. M. susiremontavo automobilį siekdamas išvengti atsakomybės.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Pažymėtina, kad įvykį tyrę pareigūnai nesiėmė visų veiksmų, kad būtų užtikrintas operatyvus ir efektyvus bylos tyrimas: su L. P. M. susisiekė tik daugiau kaip po dviejų savaičių po įvykio, nors jo duomenys ir kontaktai buvo žinomi, laiku neapžiūrėjo jo automobilio (apžiūrėtas tik po mėnesio), nesulygino automobilių, nepaėmė mėginių, neapžiūrėjo įvykio vietos. Kaip parodė ekspertas teismo posėdžio metu, šiuo metu kilusių abejonių jau nebegalima pašalinti, nes įvykio metu padarytos nuotraukos neatitiko reikalavimų, mėginiai nebuvo paimti, L. P. M. vairuotas automobilis jau yra suremontuotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nutarimą priėmusi institucija nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai vadovavosi vien tik nukentėjusiosios duotais parodymais ir ekspertizės akte pateikta nekategoriška išvada, neįvertino ekspertizės akte pateiktos išvados, kad dalis nukentėjusiosios nurodytų esą įvykio metu padarytų apgadinimų negalėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi anksčiau aptartų byloje esančių prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, skundžiamas Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį L. P. M. nutraukiama, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

L. P. M. skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3219-2021 ir administracinę teiseną L. P. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė