Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-232-495/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-11
Bylos Nr.
1S-232-495/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43473-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis
M. K.
Byla Nr. 1S-232-495/2016
Teisminio proceso Nr.1-01-1-43473-2015-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. liepos11d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujantAgatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. K. gynėjo Aisčio Damulevičiausskundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016m. birželio2d. nutarties, kuria M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016m. birželio4d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, kaltinimas tuo, kad jis 2015 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.30 val., kavinėje-bare, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su E. K., dėl chuliganiškų paskatų ir mažareikšmės dingsties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, susiginčijus su nukentėjusiuoju G. B., bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu, stumdami ir suduodami rankomis ne mažiau 5 smūgių G. B. į įvairias kūno vietas, t. y. E. K. prie stalo sėdinčiam G. B. sudavus ranka į galvą, po ko E. K. ir M. K. kiekvienas atsistojusiam G. B. rankomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą ir ne mažiau keturis smūgius į kitas kūno vietas, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarydami kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose dešinėje ir dešinės pusės paausinės seilių liaukos projekcijoje, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžius, intraoodines kraujosruvas dešinio dilbio užpakalinio-vidinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinio klubo sąnario projekcijos išoriniame paviršiuje, dėl ko nukentėjusysis nuo patirto kaklo ir galvos sužalojimo visumos įvykio vietoje mirė, tokiu būdu, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį G. B. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. rugpjūčio 4 d.M. K. buvo laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartimisbuvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016m. birželio2d. nutartimi kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų - užtikrinti M. K. dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nepavyktų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo M. K. gynėjas skunde prašo panaikinti M. K. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Byloje pateikti duomenys, kad ūkininkas Z. S. įdarbintų kaltinamąjį M. K., taigi jis paleistas iš suėmimo turėtų legalų pragyvenimo šaltinį bei galimybę bent dalinai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ketintų bėgti (slėptis). Gynėjo manymu, M. K. gali būti skiriamos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės, - dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Skunde taip pat nurodoma, kad nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, ar yra padaręs nusikalstamą veiką.Gynėjo nuomone, būtina konstatuoti, kad kaltinamasis realiai gali padaryti vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Šiuo atveju tokių duomenųbyloje nėra.

Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimo bendrininkui E. K. švelnesnės kardomosios priemonės ir nurodo, jog kaltinamajam M. K. taip pat skirtinos švelnesnės kardomosios priemonės. Pasak gynėjo, svarbu ir tai, kad M. K. niekaip negali pakenkti bylos nagrinėjimui ar daryti įtakos kitiems proceso dalyviams, nes visi asmenys jau buvo apklausti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Šiauliųapygardos teismo 2016m. birželio2d. nutartis pratęsti kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad byloje surinktų faktinių duomenų visuma –kaltinamojo E. K., liudytojų A. J., V. K., S. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei jo priedai, specialisto išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. K. padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgtina į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys).Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą, nustato tik griežtą laivės atėmimo bausmę (už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos). Kaltinamojo gynėjas skunde teisingai nurodo, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: M. K. iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nevedęs. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors M. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nurodyta aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teismas taip pat pagrįstai įvertino ir aplinkybes, kad M. K. kartą baustas administracine tvarka, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, šia nutartimi jam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, tačiau nustačius, kad M. K. netinkamai vykdo teismo jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę,to paties teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ji buvo pakeista. Šios aplinkybės kaltinamąjįapibūdina kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad, būdamas laisvėjeir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, M. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą. Kaltinamojo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog būdamas laisvėje M. K. turėtų galimybę įsidarbinti, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas M. K. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas M. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. M. K. inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas žmogaus gyvybei galimai buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.Kaip jau buvo minėta, M. K. baustas administracine tvarka, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, remiantis BK 93 straipsniu, ir nors šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas.Aukštesniojo teismo nuomone, tai patvirtina, kad M. K. kelia pavojų aplinkiniams, yra linkęs pažeisti įstatymus, taigi būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą. Be to, aptariamam suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti.

Skunde kaltinamojo gynėjas nurodė ir tai, kad M. K. niekaip negali pakenkti bylos nagrinėjimui ar daryti įtakos kitiems proceso dalyviams, nes visi asmenys jau apklausti.Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui) M. K. nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo jo ir svarstyti.

Dėl M. K. gynėjo skundo argumento, jog kitam kaltinamajam (E. K.) šioje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, todėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymas turi būti panaikintas ir jo ginamajam, pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas, konkrečiam asmeniui skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjant gynėjo skundą dėl konkrečiai M. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nevertinakitamkaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Įvertinant išdėstytą,skundą nagrinėjantis teismas pritariaapygardos teismo išvadai, kad kaltinamajam M. K. kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai(BPK 122 straipsnio 7 dalis).

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. M. K. priemonė – suėmimas taikoma nuo 2015m. rugpjūčio4d., taigi nagrinėjamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Svarbu pažymėti, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgusi į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu M. K., pobūdį bei pavojingumą, jo asmenybę bei kitas nustatytas aplinkybes, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų intensyvumui ir pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016 metų birželio 2 dienos nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti ar pakeisti kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016m. birželio2d. nutartimi kaltinamajam M. K. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėSigita BieliauskienėAloyzas Kruopys