Kauno apylinkės teismo nuosprendis

privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas,

privataus kaltintojo N. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamasis V. S. nukentėjusiojo N. T. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad 2017-01-08 apie 20.30 val. Kaune, Žemgulio g. prie namo Nr. 5 V. S. priėjo prie N. T. ir be jokios priežasties alkūne pastūmė jį į nugarą ir ne mažiau 5 kartų spyrė į įvairias kūno vietas (į koją, klubą), taip sukeldamas N. T. fizinį skausmą, taip pat suduotų smūgių pasėkoje buvo sudaužytas N. N. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung S6 Edge 32 GB 4+G925 Black571 eurų vertės, t.y. V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-08 jis buvo savo namuose. Žmona grįžo su vaiku, paprašė, kad V. S. iš automobilio „Audi A6“, stovėjusio kieme, prie namo po buto langais, parneštų krepšius. Leisdamasis laiptine žemyn jis matė, kaip nukentėjusysis N. T. klubu tyčia užkliudė veidrodėlį. Puikiai matė, kad jis tyčia užkliudė veidrodėlį. Nukentėjusysis nešė šiukšles, nuėjo prie konteinerio. V. S. priėjo prie N. T., pačiupo jį už drabužių ir paklausė, kodėl šis mašinas braižo, kodėl šunį sužalojo, žmoną taip išvadino. Jokių smūgių nebuvo. Tuomet N. T. pradėjo skambinti policijai. Jie abu nuėjo namo. Po 10 minučių atėjo nukentėjusysis kartu su policija pas V. S. į namus ir jį policija išsivežė, po to paleido. Apie 11 valandą jis gavo iš nukentėjusiojo žinutę, kurioje jis rašė, kiek nori iš V. S. už telefoną.

Jokių smūgių jis N. T. nesudavė. Jis sportuoja, negeria, nerūko. Mano, kad būtų reikėję ir greitosios, jei taip būtų padaręs. Negali suprasti, kaip vyras gali taip šmeižti. Konflikto metu jokio telefono nematė.

Nukentėjusysis N. T. parodė, kad kaltinamąjį V. S. pažįsta kaip tame pačiame name gyvenantį asmenį. Prieš 5-6 metus N. T. buvo apskųstas kaimynų, nes su leidimais buvo nupjovęs vieną medį. Taip pat kyla problemos tarp kaimynų dėl automobilių parkingo.

2017-01-08 vakare jis su mama buvo pas močiutę, kuri gyvena tame pačiame name, kaip ir jis. Močiutė nevaikšto. Jie apsitvarkė, po to mama išėjo. Jis išnešė į kiemą šiukšles. Matė stovintį džipą su rusiškais numeriais. Šalia dar vaikinas ir mergina. N. T. ėjo link konteinerio, išmetė šiukšles. Grįžtant prie namo ir dar nepriėjus to automobilio, išgirdo du kartus klausiant: „ Ar tu esi Nemunas?“. Jam besisukant, pajuto smūgį į pečius ir nukrito. Po to pamatė šalia stovintį V. S., kuris jam spyrė 4 ar penkis kartus į įvairias kūno vietas. Po to jis nuėjo namo. N. T. atsistojo, norėjo skambinti policijai, tačiau telefonas, kuris buvom kelnių kišenėje, buvo išlinkęs. Grįžęs namo apie tai pasakojo tėvams. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jis nuėjo pas kaltinamąjį. Vytautas sakė, kad ar jie žino, ką N. T. daro. Po to pareigūnai liepė N. T. nuvykti į policijos komisariatą.

Patvirtina, kad gavo smūgį į pečius, pakirto kojas. Kai jis nukrito, V. S. spyrė į nugarą, į kitas vietas. N. T. alkūnė buvo nubrozdinta. Dar jam buvo ūminis kvėpavimo takų uždegimas po įvykio, nes lauke buvo pasnigę. Jam policijoje paaiškino, kad jis turės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pats jis į medikus nesikreipė, nes niekada neturėjo reikalų su teismais, policija.

Nebuvo tokio fakto, kad jis būtų užkliudęs kaltinamojo automobilį. Tas automobilis nestovėjo po langais tuo metu.

Dėl telefono nurodo, kad telefoną jis laikė dešinėj kelnių kišenėje, esančioje virš kelių. Mano, kad kaltinamasis negalėjo matyti telefono įvykio metu. Jo nuomone, tai nebuvo tyčinis telefono sugadinimas.

Liudytoja U. D. T. parodė, kad nukentėjusysis-jos sūnus. Kaltinamąjį pažįsta kaip kaimynų Žilėnų, kurie gyvena tame pačiame name, kaip ir jis, žentą.

Jos mama yra visiškai neįgali. Ji gyvena trečioje laiptinėje. Sūnus N. T. jai padeda. 2017-01-08 jie kartu buvo pas mamą. U.D. T. pirma baigė ruošą, išnešė šiukšles. Paliko sūnų sutvarkyti biotualetą. Po kelių minučių grįžo namo sūnus ir pasakė, kad jį užpuolė Vytautas. Dar buvo vaikinas ir mergina. Sūnus sakė, kad jo paklausė, ar jis T. ir tuomet jam smogė. Kai sūnus grįžo, jo rankos drebėjo. Telefonas buvo suaižėjęs. Ji apžiūrėjo sūnaus galvą. Sūnus sakė, kad, belaukiant policijos, vaikinas su mergina išvažiavo. Mergina sakė vaikinui, kad nesikištų.

Sūnau kelnės buvo snieguotos, nubrozdinta dešinė alkūnė, telefonas sudaužytas. Sūnus buvo apsiavęs „Žygio“ batais, kelnėmis ir bliuzonu. Jam padaryti nubrozdinimai buvo prie dešinės alkūnės. Ji tai matė, nes sūnus nusmaukė bliuzoną ir parodė nubrozdinimą. Bliuzonas buvo su užtrauktuku. Sūnus pasakojo, kad mergina nesikišo, o jį apstojo dviese ir dviese aptrankė. Antro vaikino sūnus neapibūdino.

Liudytoja S. S. parodė, kad yra kaltinamojo V. S. žmona. Parodymus duoti sutiko.

2017-01-08 ji buvo pas tėvus. Iš parduotuvės grįžo su vaiku. Kai sugrįžo vyras V. S., ji paprašė, kad šis parneštų maišus iš mašinos, stovėjusios kieme, prie namo. Vaikas pradėjo verkti, klausė, kur tėtis. Ji užkėlė vaiką ant palangės. Matė kieme einantį kaimyną Nemuną. Iš vienos pusės buvo jų automobilis, iš kitos- tvorelė. S. S. matė, kaip N. T. tyčia užkabino automobilio veidrodėlį ranka. Sumirksėjo mašinos signalizacija, tačiau N. T. nuėjo toliau. Gal maišą ir turėjo jis rankose. S. S. labai susinervino, nes jau anksčiau buvo vyro mašina subraukyta, jos mašinos veidrodėliai buvo užlenkti. Po to pamatė, kaip jos vyras suėmė Nemuną už striukės ir paklausė, ką šis padarė. Tuomet ji nukėlė vaiką nuo palangės. Ji nematė jokio užsimojimo ar kažko panašaus.

Dėl mašinų žalojimo jos mama, kaip mašinos savininkė, kreipėsi į policiją. Policija klausė, ko jie nori tuo pasiekti. Mama atsiėmė pareiškimą, nes nenorėjo gadinti jaunam žmogui gyvenimo.

Liudytoja R. J. Ž. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jos žentas, Nemunas- kaimynas. Tame name jis gyvena 30 metų. Labai gerai visus namo gyventojus pažįsta. Nemuno šeima su visais kaimynais konfliktuoja. Visi kaimynai kalba, daro susirinkimus. Kieme niokojami visi automobiliai. Jie manė, kad Nemunas tai daro. Jis labai dideliu greičiu įvažiuoja į kiemą, net baisu į kiemą išleisti vaikus. 2016 m. lapkričio mėnesį kažkas pradėjo užlaužinėti veidrodukus jos mašinai. Ji sakė dukrai, kodėl ši nesikreipia į policiją. Ji pati klausė bendruomenės pirmininko, ar nebūtų galima įrengti apšvietimo kieme.

Automobilis „Audi A6“ registruotas jos vyro vardu. Šiuo automobiliu naudojasi ir duktė, ir žentas. Jį prižiūri ir duktė, ir žentas, ir ji su vyru.

2017-01-08 pas ją buvo duktė su anūku. Apie 20 val. ji išvažiavo. Po kiek laiko duktė paskambino ir pasakė, kad kai ji vaiką buvo užkėlusi ant palangės, per langą matė, kaip eidamas pro šalį, Nemunas per mašiną „bumt“. Ji paklausė, ar kvietė policiją, sakiau, kad tai jos turtas. Kitą dieną R.J. Ž. nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Paprašė policininkės, kad ji nenubaustų Nemuno, kad tik su juo pasikalbėtų. Pareigūnė pasakė, kad, jei R.J. Ž. parašys didesnę veidrodėlio kainą, tai Nemunui blogiau bus. Todėl ji parašė kinietiško veidrodėlio kainą- 80 €, nors jo tikroji kaina- 300 €. Kaimynai bijo Nemuno.

Liudytoja D. S. J. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusį. Su Sakavičiais gyvena toje pačioje laiptinėje, N. T. gyvena ketvirtoje laiptinėje. N. T. žino seniai. Gali patvirtinti, kad Sakavičiai- ramūs, tylūs. N. T. nėra labai gero charakterio, yra „chamavotas“. Jis su D.S. J. niekad nėra pasisveikinęs kieme. Kartą ji pareidinėjo iš parduotuvės. Tuo metu kaimynai su dviem vaikais grįžo iš parduotuvės. N. T. reikėjo išvažiuoti, todėl jis taip užsipuolė tuos žmones, kad jie greičiau išsikraustytų, kad net jai reikėjo įsikišti.

Kai pas ją būna vaikai, tai jų vienų niekada nepalieka kieme, nes Nemunas labai dideliu greičiu važiuoja kieme.

Konflikto tarp N. T. ir V. S. ji nematė. Kitą dieną jai R. Ž. pasakojo, kad buvo policijoje, kad ji parašė pareiškimą dėl to, kad T., praeidamas pro šalį, nulaižė mašinos veidroduką, o S., eidamas paimti pirkinių, tai pamatė ir staigiai išėjo iš laiptinės.

Jei būtų buvę muštynės, tai tikrai ji būtų tai girdėjusi.

Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.

LR BK 2 str. 3 d. nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką”.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tokios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltininko naudai.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti V. S. parodymai, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepadarė.

Privatus kaltintojas-šiuo atveju nukentėjusysis N. T. privalėjo pateikti teismui pakankamai V. S. kaltumą įrodančių įkalčių, o visos byloje iškilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Šioje baudžiamojoje byloje apklausus kaltinamąjį V. S., nukentėjusįjį N. T., liudytojus, ištyrus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad V. S. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017-01-08 apie 20.30 val. Kaune, Žemgulio g. namo Nr. 5 kieme tarp kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiojo N. T. įvyko konfliktas dėl galimai neteisėtų N. T. veiksmų-tyčinio V. S. automobilio veidrodėlio sulankstymo. Nors nukentėjusysis N. T. parodė, kad V. S. jam vieną kartą smogė į nugarą, o jam nukritus, 4 ar 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais duomenimis, išskyrus pačio nukentėjusiojo N. T. parodymus. Kaip nurodė pats N. T., jam buvo padaryti sužalojimai-rankos nubrozdinimas, tačiau į medikus jis nesikreipė, nei iškviestiems policijos pareigūnams, nei vėliau apklausiamas tyrėjos jis apie kokius nors sužalojimus neužsiminė. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad N. T. konflikto metu būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai.

Kaltinamasis V. S. parodė, kad jis jokių smūgių N. T. nesudavė, tik sugriebė jį už drabužių ir paklausė, ką šis daro.

Liudytoja U.D. T., kuri yra nukentėjusiojo N. T. mama, nurodė, kad jai sūnus pasakojo, jog jį užpuolė ir sumušė du asmenys, tarp kurių buvo ir V. S.. Nors N. T. nurodė, kad jis buvo apsivilkęs maikutę trumpomis rankovėmis, tačiau U.D. T. teigė, kad sūnus tuo metu buvo apsivilkęs džemperį ilgomis rankovėmis.

Kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, tarp V. S. ir N. T. jau kurį laiką yra konfliktiniai santykiai, sprendžiant buitines problemas. Nors liudytoja U.D. T. yra nukentėjusiojo N. T. mama, ji nurodė, kad matė ant sūnaus rankos nubrozdinimus, tačiau nesiėmė jokių medicininių priemonių nei pati, nei kreipėsi ar pasiūlė kreiptis sūnui į medikus, todėl šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimą išspręsti kilusį tarp jos sūnaus ir kaimyno V. S. esantį konfliktą N. T. naudai. Daugiau jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti kaltinamojo V. S. kaltę, nukentėjusysis N. T. nepateikė.

Nukentėjusysis N. T. privataus kaltinimo tvarka kaltino V. S. padarius ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., t.y. kaltinant jį sulaužius mobilaus ryšio telefoną. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis atsisakė nuo šio kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Esant nurodytoms aplinkybėms V. S. išteisintinas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., požymių.

Nukentėjusiojo N. T. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str., BPK 115 str. 3 d. 2 p.,

nusprendžia:

V. S., privataus kaltintojo N. T. kaltintą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., išteisinti, jo veikoje nesant nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

N. T. pareikštą civilinį ieškinį 571 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.