- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-595-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- R.G.
- Atsakovas
- V.M.
- Trečiasis asmuo
- A.D.
- Advokatai
- Vilius Putkis, Kostas Žilinskas
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 6 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui R.G., jo atstovui advokatui Viliui Putkiui, atsakovui V.M., jo atstovui advokatui Kostui Žilinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3178-59/2008 pagal ieškovo R.G. ieškinį atsakovui V.M. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo A.D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R.G. ieškiniu (b.l. 1-3) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 67-69) prašė priteisti iš atsakovo V.M. 4769,00 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 143,07 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2007-06-15 dieną sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 300 Lt atlygį suremontuoti jo panaudos sutarties pagrindu valdomą lengvąjį automobilį BMW 520 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Remonto paslaugų atlikimo tikslu automobilis tą pačią dieną buvo perduotas atsakovo žiniai ir paliktas jam automobilių remonto dirbtuvėse. Su atsakovu sutarė, jog remonto darbai bus atlikti 7 dienų laikotarpyje nuo automobilio perdavimo atsakovui dienos. 2007-06-18 dieną atsakovas telefonu jį informavo, jog sutartų paslaugų atlikti negali, kadangi jo automobilis 2007-06-16 dieną buvo pavogtas iš jam priklausančio garažo, o vagystės metu automobilis pateko į autoavariją ir buvo sudaužytas. Po autoavarijos automobilis buvo sulaikytas policijos ir saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Santaikos g 30E, Alytuje. Paaiškėjo, jog 2007-06-16 dienos vakarą iš neužrakinto seifo, esančio automobilių remonto dirbtuvėse, visiškai niekieno netrukdomas pasiėmė automobilio raktelius A.D. ir nutarė pasivažinėti su remontuoti paliktu automobiliu. Toks neteisėtas pasivažinėjimas svetimu automobiliu baigėsi autoavarija. Po autoavarijos buvo nustatyta, jog automobilį sudaužęs A. D. atsakovui yra gerai žinomas, kadangi jam su atsakovo žinia buvo sudarytos sąlygos gyventi minėtose automobilių remonto dirbtuvėse. Šio fakto atsakovas neginčijo ir jį patvirtino. Atsakovas neneigia ir žodinės rangos sutarties fakto, kurios pagrindu remonto tikslu buvo paliktas automobilis jam priklausančiose automobilių remonto dirbtuvėse. Atsakovas leido gyventi automobilių remonto dirbtuvėse automobilį sudaužiusiam asmeniui, sudarė sąlygas netrukdomai pasiimti automobilio raktelius (seifas, kuriame rakteliai stovėjo, buvo neužrakintas), automobilis buvo laikomas remonto dirbtuvėse, kuriose nebuvo įrengta signalizacija, todėl tokiais nerūpestingais veiksmais atsakovas sudarė visas reikiamas sąlygas turto neišsaugojimui ir sugadinimui, dėl ko iš esmės pažeidė ne tik CK 6.657 straipsnyje numatytą pareigą užtikrinti jam perduoto turto apsaugą, bet tuo pačiu ir CK 6.200 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, dedant tokias pastangas, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis kiekvienas protingas asmuo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad už automobilio vagystę ir padarytą autoįvykį A. D. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu, ieškovas tai žinojo, tačiau jokio civilinio ieškinio nepareiškė. Atsakovas teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų jis nepadarė, dėl jo veiksmų jokia žala ieškovui nebuvo padaryta. Ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V.M. 4769,00 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4769,00 Lt sumos nuo 2008-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 143,07 Lt žyminio mokesčio ir 1300,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, t.y. viso 6212,07 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007-06-15 pridavė remontuoti automobilį atsakovui V.M., paliko jam užvedimo raktelius bei apsaugos pultelį. Taip pat teismas nustatė, kad A.D. gyveno atsakovo ir K.N. nuomojamose dirbtuvėse su jų žinia. Jie jam leido dirbtuvėse gyventi nemokamai už tai, kad jis atlikdavo ir sargo funkcijas. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino K.N.. Todėl teismas padarė išvadą, kad A.D. buvo atsakovo ir K. N. nelegalus darbuotojas. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-06-15 buvo sudaryta rangos sutartis ir šiai sutarčiai taikė CK 6.657 straipsnį, kuris numato rangovo atsakomybę už užsakovo jam perduoto turto neišsaugojimą. Teismo nuomone, atsakovas nesilaikė net elementarių saugumo reikalavimų. Jis leido gyventi automobilių remonto dirbtuvėse automobilį sudaužiusiam asmeniui, remonto dirbtuvėse gyvenusiam asmeniui buvo sudarytos sąlygos netrukdomai pasiimti automobilio raktelius, kadangi seifas, kuriame jie stovėjo, buvo neužrakintas, automobilis buvo laikomas visiškai nesaugioje vietoje. Automobilių remonto dirbtuvėse nebuvo įrengta nei signalizacija, nei kokia kita apsaugos priemonė. Tokiais nerūpestingais veiksmais atsakovas sudarė visas reikiamas sąlygas turto neišsaugojimui ir sugadinimui, dėl ko iš esmės pažeidė ne tik CK 6.657 straipsnyje numatytą pareigą užtikrinti jam perduoto turto apsaugą, bet tuo pačiu ir CK 6.200 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, dedant tokias pastangas, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis kiekvienas protingas asmuo. Atsakovas už perduoto daikto praradimą ir dėl to atsiradusius nuostolius atsako esant bet kuriai jo kaltės formai - tyčiai ar neatsargumui. Atsakovo atsakomybė prieš ieškovą dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo yra sutartinė. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė tokius nuostolius: dėl automobilio sugadinimo 4291,00 Lt (transporto priemonės rinkos vertė prieš sužalojimą 4391,00 Lt minus 100 Lt atlygis už automobilio išmontavimą ir sunaikinimą), 180,00 Lt už automobilio vertinimą; 250,00 Lt už automobilio avarinį transportavimą; 48,00 Lt už automobilio saugojimą saugojimo aikštelėje, viso 4769,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 109-110) atsakovas V.M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teismo sprendimą laiko nepagrįstu, prašo jį panaikinti dėl sekančių motyvų. Patenkindamas ieškovo R.G. reikalavimus, teismas motyvavo, kad atsakovas eilę metų verčiasi automobilių remontu, kad ieškovo paaiškinimai yra nuoseklūs ir teisingi. Teismas nurodė, kad automobilį priėmė būtent atsakovas ir priėmęs jį laikė nesaugioje vietoje, elgėsi nerūpestingai ir sudarė visas sąlygas jo neišsaugojimui ir sugadinimui, ir tuo pažeidė ne tik LR CK 6.657 reikalavimus, bet ir CK 6.200 nuostatas, todėl atsakovo kaltė visiškai įrodyta ir ieškinys tenkintinas. Tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grindžiamos vienpusiškai tikint tik ieškovo pateiktais paaiškinimais, visiškai neatsižvelgiant ir neįvertinant atsakovo pusės argumentų bei duotų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu. Patenkindamas ieškinį, teismas nurodė, kad asmuo, pavogęs automobilį A.D., gyveno automobilių remonto dirbtuvėse su atsakovo ir K.N. žinia, ir laiko, kad tai buvo nelegalus atsakovo ir K.N. darbuotojas. Tokios išvados neatitinka tikrovės, bei liudytojo K.N., trečiojo asmens A. D. bei atsakovo duotų parodymų. Iš šių asmenų duotų parodymų visiškai akivaizdu, kad A.D. gyveno dirbtuvėse su K.N. bei jo sugyventinės V.P. žinia, o atsakovas suteikti teisės ten gyventi neturi, kadangi pats yra automobilio remonto patalpų nuomininkas ir jokių darbinių santykių su A. D. neturi. Teismas teigia, kad tarp atsakovo ir ieškovo sudaryta rangos sutartis, kad atsakovas asmeniškai priėmė automobilį 2007-06-15 ir po to, elgdamasis nerūpestingai, neužtikrino jo saugumo, ir dėl to jis buvo pavogtas, todėl ir yra atsakingas pagal LR CK 6.657 straipsnį. Tokie teiginiai prieštarauja duotiems parodymams civilinės bylos nagrinėjimo metu. Liudytojas K.N. patvirtino, kad automobilį priėmė būtent jis, įvairavo jį į garažą ir padėjo į seifą, esantį garaže, automobilio raktelius. Tą patį patvirtino ir automobilį pavogęs tretysis asmuo A.D.. Atsakovo duotus parodymus teismas įvertino kaip vengimą išvengti atsakomybės, nes apklausiant atsakovą baudžiamojoje byloje 2007-06-29 atsakovas paaiškino, kad automobilį priėmė jis, nekreipiant dėmesio, kad papildomai apklausiant liudytoju patikslino, kad automobilį priėmė būtent K.N., ką jis patvirtino ir baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėjas, apklausdamas atsakovą, neteisingai suprato jo parodymus, o atsakovas nesigilindamas į jų esmę, neskaitydamas pasirašė, kadangi tam jokios reikšmės neteikė. Nesuprantama dėl kokių priežasčių tokie parodymai buvo įvertinti kritiškai. Tuo metu, kai atsakovas davė parodymus baudžiamojoje byloje, apie jokią savo civilinę atsakomybę net nepagalvojo, kadangi buvo nustatytas kaltas asmuo dėl automobilio vagystės – A.D., kuris pats prisipažino, kad automobilį pavogė ir padarė su juo autoavariją, o jo motina pažadėjo padengti automobilio savininkui patirtus nuostolius, todėl į policiją apie įvykį iškart ir nepranešė, manydamas, kad viskas išsispręs geruoju. Patenkindamas ieškinį, teismas nurodė ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-515/2004 kaip analogišką šiai bylai. Tokia išvada yra aiškiai klaidingai. Šioje byloje nebuvo nustatytas tretysis asmuo, dėl kurio kaltės savininkui buvo padaryta žala. Šiuo atveju nustatytas kaltas tretysis asmuo A.D., dėl kurio kaltės ieškovui R.G. ir buvo padaryta materialinė žala. Jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. l d., todėl atsakovas, sutinkamai su LR CK 6.253 str. l ir 4 punktų nuostatomis, negalėjo būti patrauktas atsakovu, o ieškinys turėjo būti reiškiamas būtent A.D..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 125-126) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, 2008-12-24 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, Alytaus rajono apylinkės teismas objektyviai įvertino byloje esančias aplinkybes, teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Ieškovas atsakovo teiginius laiko visiškai neteisingus ir prieštaraujančius jo pačio duotiems parodymams. 2007-06-29 dienos liudytojo apklausos protokole atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad „2007-06-15 dieną į mano darbovietę (garažą), kuri randasi (duomenys neskelbtini), R. G. atvarė remontuoti automobilį BMW 520 (valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos. Kadangi buvo penktadienis, aš jį įvariau į garažą nakčiai. 2007-06-18 apie 8.50 val. atvykęs į garažą pamačiau, kad minėto automobilio garaže nėra. Į garažą patekta atkabinus garažo vartų apatinį kablį". 2007-10-24 dienos liudytojų apklausos protokole atsakovas papildomai nurodė, kad automobilį sugadinęs A.D. minėtose dirbtuvėse gyveno su jo ir K.N. žinia. Duodamas tokius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, atsakovas neabejotinai patvirtino, kad tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta sutartis dėl remonto paslaugų suteikimo, bei, kad šios sutarties pagrindu jam buvo perduotas ieškovo automobilis, kurį pats įvarė į jo darbovietėje esantį garažą, kuriame gyveno automobilį sugadinęs A.D.. Atsakovas šių faktų neneigė ir parengiamojoje bylos stadijoje, teikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Teikdamas šiuos dokumentus atsakovas tik visiškai nepagrįstai siekė įrodyti, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo pareikštus kaltinimus dėl jo nesugebėjimo užtikrinti saugių automobilio laikymo sąlygų, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas yra kaltas, kad nepasidomėjo, kokiomis sąlygomis paliko automobilį. Visa tai pagrindžia, kad atsakovas visiškai neneigė ieškinio pareiškime išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, priešingai, atsakovas jas jau buvo patvirtinęs aukščiau minėtuose liudytojų apklausos protokoluose, o tik vėliau atsakovas suvokęs, kad yra atsakingas dėl jam perduoto automobilio neišsaugojimo ir sugadinimo, ėmė keisti parodymus. Visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas trečiajam asmeniui A.D.. Tarp ieškovo ir atsakovo 2007-06-15 sudarytai rangos sutarčiai taikomas CK 6.657 straipsnis, kuris numato rangovo atsakomybę už užsakovo jam perduoto turto neišsaugojimą. Pagal šį straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Atsakovui kaip rangovui buvo numatyta pareiga užtikrinti visapusišką ieškovo, kaip užsakovo, jam perduoto automobilio apsaugą, todėl atsakovas atsako už šio automobilio praradimą ir sugadinimą esant bet kuriai jo kaltės formai - tyčiai ar neatsargumui. Atsakovo atsakomybė kyla dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo, todėl atsakovo atsakomybė šiuo atveju yra sutartinė, o ne deliktinė. Atlyginus ieškovo patirtus nuostolius, atsakovui nėra užkirstas kelias regreso tvarka pareikšti ieškinį trečiajam asmeniui A. D..
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, taip pat priteisti jam turėtas advokato atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovas – apeliacinį skundą atmesti, priteisti jam iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas nurodo, kad šio teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grindžiamos vienpusiškai tikint tik ieškovo pateiktais paaiškinimais, visiškai neatsižvelgiant ir neįvertinant atsakovo pusės argumentų bei duotų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu. Dėl to, jo nuomone, nepagrįstai teismas motyvavo, kad atsakovas eilę metų verčiasi automobilių remontu, automobilį iš atsakovo remontui priėmė būtent atsakovas ir priėmęs jį laikė nesaugioje vietoje, t.y. elgėsi nerūpestingai bei sudarė visas sąlygas automobilio neišsaugojimui ir sugadinimui, tuo pažeidė ne tik LR CK 6.657 reikalavimus, bet ir CK 6.200 nuostatas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė motyvus, kodėl pripažįsta įrodytomis reikšmingas bylai aplinkybes, jog būtent atsakovas priėmė iš ieškovo remontuoti automobilį, jog būtent jis yra atsakingas už automobilio neišsaugojimą. Teismas tai darydamas rėmėsi ne tik ieškovo paaiškinimais, bet ir atsakovo parodymais baudžiamojoje byloje. Būtent atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje atsakovas, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra pripažinęs faktus, kuriuos nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo ėmė neigti.Todėl nenuoseklią atsakovo poziciją teismas pagrįstai vertino kaip atsakovo siekimą išvengti materialinės atsakomybės.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino, jog tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta rangos sutartis, kad atsakovas asmeniškai iš ieškovo 2007-06-15 priėmė automobilį ir po to, elgdamasis nerūpestingai, neužtikrino jo saugumo, ir dėl to jis buvo pavogtas, todėl ir yra atsakingas pagal LR CK 6.657 straipsnį. Tokie teismo sprendimo teiginiai prieštarauja duotiems parodymams civilinės bylos nagrinėjimo metu. Liudytojas K.N. patvirtino, kad automobilį priėmė būtent jis, įvairavo jį į garažą ir padėjo į seifą, esantį garaže, automobilio raktelius. Tą patį patvirtino ir automobilį pavogęs tretysis asmuo A. D..
Sutikti su tokia apelianto nuomone, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negalima. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis su atsakovu susitarė dėl automobilio remonto pats atsakovas yra patvirtinęs baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00788-07 atlikto tyrimo metu. 2007-06-29 dienos liudytojo apklausos protokole (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 52-1-00788-07 56-57 lapai) atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2007-06-15 dieną į jo darbovietę (garažą), kuri randasi (duomenys neskelbtini), ieškovas R.G. atvarė remontuoti automobilį BMW 520 (valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos, kadangi buvo penktadienis, pats atsakovas įvarė automobilį į garažą nakčiai, o po kelių dienų pastebėjo, jog automobilio garaže nėra. Tokie paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio remonto, perdavė atsakovui šiuo tikslu automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatyta tokią aplinkybę. Tai, jog atsakovas vėliau ėmė neigti tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino taip pat kaip atsakomybės vengimą ir darė tą pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas civilinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike; b.l. 49-50 ir 56) neneigė aplinkybių, jog jis priėmė remontuoti ieškovo automobilį ir šio neišsaugojo.
Pagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas, sudaręs su ieškovu žodinę rangos sutartį dėl automobilio remonto, priėmęs remontuoti ieškovo automobilį, privalėjo jį išsaugoti, o to nepadaręs, privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl automobilio neišsaugojimo ir su tuo susijusių pasekmių (CK 6.657; CK 6.200 str.). Nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu atsakovas teigia, jog žalą, padarytą ieškovui, privalo ne jis, o automobilį pagrobęs ir sugadinęs tretysis asmuo A.D.. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, žalą padarytą ieškovui, pastarasis gali reikalauti ir iš asmens, kuriam pagal rangos sutartį perdavė turtą ir kuris privalėjo jį išsaugoti, tačiau to nepadarė. Todėl nepagrįstai atsakovas teigia, jog ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą. Atsakovas, atlyginęs žalą ieškovui, įgys regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš turtą pagrobusio ir jį sugadinusio asmens – trečiojo asmens A. D..
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 10 06 priimta nutartimi kitoje konkrečioje byloje , kurioje buvo kitokios faktinės aplinkybės, ir kad paduodamas ieškinį ieškovas neįtraukė byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu A.D., tą padarė tik teismui patarus, tuo teismas parodė tam tikrą šališkumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini reikšmingais. Atsakovo apskųsto sprendimo priėmimą sąlygojo ne jo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje pasisakoma dėl analogiško teisės taikymo, o paties teismo nustatytų aplinkybių įvertinimas bei tinkamas teisės normų taikymas. Tai, kad teismas nurodė įtraukti trečiuoju asmeniu A.D., nėra procesinės teisės normos pažeidimas. Toks veiksmas buvo logiškas ir padedantis ne ieškovui, o būtent atsakovui ginti savo teises.
Remdamasi išdėstytu , teisėjų kolegija pripažįsta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteistinos turėtos išlaidos, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus (b.l.127), kad yra sumokėjęs 200 Lt už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškinį, todėl tokio dydžio išlaidų suma jam ir priteistina (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R.G. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V.M. (a/k (duomenys neskelbtini)) du šimtus litų už advokato teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.