Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- N. J., gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, nedirbantis, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir 181 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J., veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, gabeno ir pardavė du asmenis, o būtent 2001 m., nenustatytą mėnesį ir dieną, iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl dviejų moterų pardavimo sąlygų, 2001 m. gegužės 04-07 dienomis, panaudodamas apgaulę, t.y. žinodamas, kad E. J. ir J. G. turi tikslą įsidarbinti užsienyje barmenėmis ir nesutinka dirbti prostitutėmis bei nutylėdamas savo ketinimą jas parduoti kaip prostitutes ir taip jas įtraukti į prostituciją ir iš to su nusikaltimo bendrininkais pasipelnyti, gabeno jas prostitucijai iš Lietuvos Respublikos Panevėžio miesto Ateities gatvės į Ispanijos Karalystę San Frugecio (Alikantė), Parque Bidosa g. 24-417, kur 2001 m. gegužės 7 d. E. J. už 7000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (28000 litų), o J. G. už 2500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (10000 litų) pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui.

Be to, jis 2002 m rugpjūčio 24 d. apie 19 val., ties Klaipėdos g. 34 namu, Panevėžio mieste, panaudodamas fizinį smurtą – ranka suduodamas E. J. per veidą, 2002 m. rugpjūčio 28 d. apie 11.00 val., prie Klaipėdos g. 136 namo, Panevėžio mieste, grasindamas prieš nukentėjusiąją E. J. panaudoti fizinį smurtą – „uždaužyti vietoje“, 2002 m. rugsėjo 4 d. apie 11.00 val., prie Klaipėdos g. 136 namo, Panevėžio mieste, panaudodamas prieš ją psichinę prievartą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusiąją perduoti turtą – 700 eurų (2416,96 litų) savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai tam, kad atlyginti nuostolius, kuriuos jis bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys patyrė dėl nesėkmingo E. J. ir J. G. pardavimo prostitucijai Ispanijoje, ko pasekoje E. J. perdavė įtariamajam 400 litų: 2002 m. rugpjūčio 28 d. – 200 litų ir 2002 m. rugsėjo 4 d. – 200 litų.

Kaltinamasis N. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su E. R. – J. susipažino 2001 m. balandžio pradžioje. Vieną vakarą su G. F. nuvažiavo į Marijonų gatvėje esantį butą. Ten buvo E. R. – J. ir J. G.. Jos klausinėjo, kur jis važinėja, ką dirba, kokie darbai ten. Jis sakė, kad yra darbai sandėliuose, baruose. Apie prostitučių darbą, jei ir buvo kalbama, tai tik juoko forma. Jis nežino, kuris kam pasakė, bet čia buvo juoko forma. Jis pats nesiūlė E. R. – J. važiuoti dirbti prostitute. Gegužės mėnesį jis pasakė G. F., kad važiuoja į Ispaniją. G. F. paklausė, ar jis paims merginas, jei jos važiuos. Jis paklausė brolio, ar priims nakvynės, šis sutiko. G. F. jas atvežė prie Ateities gatvėje esančios parduotuvės. Jos išlipo be daiktų. Jis paklausė, kur daiktai. Jam pasirodė keista, kad jos be daiktų. Jos pasakė, kad viskas bus vietoje. E. R. – J. buvo pagėrusi. Jie važiavo su viena mašina, iš paskos dar viena mašina važiavo. Jis važiavo su D. J.. Važiavo su baltos spalvos automobiliu „VW Golf“. Važiavo keturiese. Kitoje mašinoje važiavo draugai. Jie važiavo dirbti į Ispaniją, į tą patį regioną, kur ir jie. Tai Alikantės provincija Taravėjos miestas. Ten buvo ir jo brolis. Darbo turėjo ieškoti vietoje. Darbas, kur merginas vežė, galėjo būti bet koks. Jie važiavo nepilnas 3 paras. Pasai buvo prie merginų, nes pasieniečiai tikrina. Tik prie sienos surenki pasus ir paduodi prie langelio. Jam pasus jos perdavė tik prie muitinės. Lietuvos – Lenkijos muitinėje dar labai ilgai su jomis šnekėjo, kažkas su dokumentais buvo. Pokalbio, kad skaudėjo galvą, neprisimena. Jis prie savęs jokių vaistų neturėjo, galėjo paduoti merginoms D. J. vaistus. Naktį apie 4 val. jie nuvyko į Taravėjos miestą. Dar Barselonoje dieną jis paskambino broliui, jis atvažiavo. Iš D. J. jis paėmė mašiną, sutarė, kad grąžins iš ryto ir sumokės už kelionę pinigus. Pasiėmęs mašiną jis nuvežė merginas pas tuos žmones. Ten viskas labai greitai įvyko. Per brolį surado merginoms, kur miegoti. Tai Taravėjos priemiestyje San Frugecio miestelis. Ten paliko merginas miegoti. Ten gyveno jugoslavas su baltaruse mergina. Jis nežinojo, kas jis toks buvo, tik vėliau sužinojo, kad jugoslavas. Jis šneka rusiškai. Jį vadina Bošu. Su juo šnekėjo, kad merginos permiegotų, darbus surastų. Jis paliko E. R. – J. telefoną, sakė, kad atvažiuos kitą dieną. Niekas jam su broliu pinigų nemokėjo. Su D. J. susitiko kitos dienos 12 val., atidavė mašiną, sumokėjo apie 1500 pisetų, tai yra 3000 Lt, už žmogų po 1000 Lt. Jis sumokėjo ir už merginas, nes buvo kalba, kad, kai jos suras darbą, atiduos už kelionę. Pinigus ėmė iš savo brolio. Nuo to laiko su merginomis susitikęs nebuvo, net neįsivaizduoja, kas atsitiko. Kai atidavė automobilį, jį nuvežė pas brolį, ten miegojo. Po to jis bandė skambinti brolio draugei, tai baltarusei merginai, jokių kontaktų nebuvo. Sekančią dieną brolis ten nuvažiavo, bet nieko nerado, viskas buvo užrakinta. Jis įsidarbino Taravėjoje, prabuvo ten apie 1 mėnesį. Po to važinėjo į Lietuvą, į Ispaniją. Kur prapuolė merginos, nežino, nesidomėjo. Tik po to, po savaitės, atsirado ta brolio pažįstama, sakė, kad buvo sulaikyta, neišėjo į darbą. Sakė, kad buvo ir merginos sulaikytos, ir Bošas. Ji nežinojo, dėl ko jie sulaikyti. Ta mergina sakė, kad kaltos tos merginos, kur jis paliko, kad jos stiklus išdaužė. Jo brolis jai sumokėjo pinigus už tą laiką, kur ji neišėjo į darbą, bei už sudaužytus stiklus. Daugiau nieko nežino, kur jos pasidėjo. Ispanijoje su jomis nesusitiko.

Nukentėjusioji E. R. – J. parodė, kad su N. J. susipažino per G. F., kurį pažinojo nuo 1998 metų. R. F. pasiūlė jai surasti barmenės darbą Ispanijoje. Kad G. F. verbuoja merginas važiuoti dirbti prostitutėmis į užsienį, ji žinojo iš jo pasakojimo. Jis sakė jai, kad jis tuo užsiima, bet jai tokio darbo nesiūlys. Ji patikėjo juo todėl, kad jis pasakė, jog reikia to darbo laukti 3 mėnesius, žadėjo didesnį nei Lietuvoje atlyginimą. Ji tuo metu nedirbo, augino vaikutį. Ji iš pradžių pagalvojo, po to sutiko. Ji nenorėjo viena važiuoti, be to, G. F. sakė pasiimti draugę. Kartą ji buvo pas J. G., atvažiavo G. F. ir N. J.. G. F. galbūt juokais pasakė J. G., kad ši dirbs prostitute. Ši apsiverkė, įsižeidė, pasakė, kad nedirbs prostitute. 2001metų balandžio pabaigoje jai paskambino G. F. ir pasakė, kad reikia važiuoti, nes yra vietų, bus barmenės darbas. Sakė, kad darbas bus bare, kad tai rimtas darbas. Kur darbas bus neklausė, nes Ispanijos nepažinojo. Ką šnekėdavo, ji viską perduodavo J. G., nes ji nepažinojo nei G. F., nei N. J.. Atvažiavo G. F., nuvežė prie Ateities gatvėje esančios parduotuvės, ten buvo 2 mašinos. Kas sedėjo kitoje mašinoje ji nepastebėjo. Ji įsėdo į baltą automobilį „Golf“, tuo automobiliu važiavau ji, J. G., N. J. ir dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. G. F. sakė, kad pats važiuoti negali, ją ir J. G. nuveš N. J.. Prie mašinų G. F. sakė pasus perduoti N. J.. Ji dar paklausė G. F., ar jų nenuveš kur nors, bet jis sakė, kad ne. N. J. yra G. F. dešinioji ranka. Ji G. F. pasitikėjo, jis buvo geras pažįstamas. Įsėdus į mašiną, jos pasus perdavė N. J., sakė, kad reikės prie sienos. Kai G. F. pačioje pradžioje kalbėjo apie barmenės darbą, jis sakė, kad valgyti duos, aprangą duos, pinigų vežtis nereikės. Sakė, kad jos dirbs po 8-10 val., būstu bus pasirūpinta, gyvens pas baro savininką arba šalia. Dėl konkrečios uždarbio sumos nebuvo kalbama. Jai skaudėjo galvą, todėl N. J. davė jai tabletę. Tabletę ji išgėrė su J. G. per pusę. Prie Lietuvos sienos ji užmigo ir nubudo tik Ispanijoje. Buvo nenormalus mieguistumas, ji atsibudusi negalėjo normaliai galvoti. Be to, iki pačios Ispanijos važiavo gal 3 paras. Ispanijoje Taravėjos mieste N. J. paėmė brolį, po to apie 4 val. ryto vežė jas į kitą miestą iki baro savininko. Kito miestelio pavadinimo ji nežino, tai mažas miestelis. Sustojus N. J. sakė, kad atvažiavo prie baro ir liepė lipti. Ten jokio baro nebuvo, tik privatūs namukai. Jos išlipo, pamatė tą baro savininką, kurį vadino Bušu. Pamačiusi Bušo išvaizdą, ji viską suprato. Jo išvaizda buvo labai baisi, sukėlė didelį įtarimą. N. J., jo brolis pradėjo šnekėti su Bušu, šnekėjo rusiškai. N. J. brolis sakė, kad atvežė, kad jos po kelionės pavargusios. Įėjus į namus pasakė, kad reikia pailsėti, po to veš į darbą. Kitame kambaryje buvo dar 2 merginos, kurios kalbėjo rusiškai. Ji puolė į depresiją, nes suprato, kad darbas ne toks, kokį žadėjo. N. J. brolis išvedė ją į lauką pakalbėti, ją ramino, sakė, kad niekas namo neveš. Bušas pradėjo sakyti N. J., kad paskambins G. F., kam tokias atvežė, kam tokių reikia, jei nesutinka dirbti tokio darbo. Iš Bušo ir N. J. kalbos ji suprato, kad jos atvežtos dirbti prostitutėmis. N. J. ir jo brolis kalbėjo, kad jos po kelionės pačios nieko nesupranta. Po to ji išgirdo N. J. ir Bušo pokalbį apie užmokestį. Ji tuo momentu ėjo kalbėti su N. J. broliu. Matė, kaip Bušas mokėjo N. J. pinigus. Už ją sumokėjo 7000 dolerių, už J. G. 2500 dolerių. Bušas įvardijo tokias sumas, kodėl, nežino. Ji girdėjo, kaip Bušas sakė N. J., kad už didesnę duoda 7000 dolerių, o už mažesnę 2500 dolerių. J. G. yra mažesnė už ją. Po to N. J. ir jo brolis labai greit išvažiavo. N. J. brolis sakė užvažiuos pažiūrėti, kaip sekasi. N. J. pasakė, kad niekas namo neveš, ant gatvės reikės eiti, vis tiek turės dirbti. Ar prašė atiduoti dokumentus, ji nepamena. Ji matė, kaip Bušui perdavė jų dokumentus, šis vartė pasus, sakė rusiškai su jomis šnekės. Po valandos pas jas į kambarį atėjo Bušas, sakė pamiegoti, o jis veža kitas 2 merginas dirbti. Tai vieno aukšto namas, langai užgrotuoti. Kai jos atvažiavo, buvo tamsu, grotų nesimatė, nes buvo užuolaidos. Bušas sakė, kad po pietų jas veš į darbą, kad neitume prie durų. Jos liko dviese. Ji pradėjo lakstyti po visą namą. Pamatė visur grotas, apsaugines žaliuzes, viskas buvo užrakinta. Pro apsaugines žaliuzes pamatė moteriškę, suprato, kad tai paštininkė. Ji išdaužė langą. Prisistatė 2 vyrai prie langų, sakė „vėl prostitutes atvežė", užrakino duris. Jie kažkokią frazę rusiškai pasakė, šiaip šnekėjo angliškai. Vienas buvo uniformuotas kažkokia apranga, kitas apsirengęs civiliai. Jie negalėjo su ja susišnekėti. Po to labai greitai atsirado tie 2 vyrai ir pareigūnė vertėja. Ji bandė šnekėti rusiškai, nieko nesusišnekėjo. Ta moteris pakišo jai telefoną. Ta moteris šnekėjo rusiškai. Ji kažką surinko telefone, aš šnekėjau, sakė nesinervuoti. Pareigūnai atrakino duris, jie apgyvendino jas viešbutyje, maitino, neleido niekur išeiti, nes vyko teismai. Po to perkėlė į našlaičių namus. Kuo viskas baigėsi, nežino. Pareigūnai surado jai barmenės darbą ir ji pasiliko Ispanijoje 8-9 mėnesiams. J. G. pasiliko kartu. Ispanijoje su N. J. nebuvo jokių kontaktų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji J. G., apklausta 2006-11-14 Ispanijos Karalystės Orihuela pirmosios instancijos ir tyrimo teismo Nr. 4 parodė, kad jos draugė Estera supažindino su dviem vaikinais, kurių vardų neprisimena ir kurie pasiūlė vykti į Ispaniją padirbėti 3 mėnesius padavėjomis. Jie jai nesiūlė prostitutės darbo. Jie sutarė, kad vaikinai savo automobiliu jas nuveš į Ispaniją, o vėliau, kai gaus atlyginimą už pirmą mėnesį, jos sumokės jiems už kelionę ir tam tikrą procentą už darbo suradimą. 2001 m. gegužės mėnesį ji, Estera ir du vaikinai, kurių vardų nežino, automobiliu nuvyko į Ispaniją. Kelionė automobiliu truko apie 3 dienas. Kelionėje nei ji, nei Estera negėrė jokių vaistų ir nevartojo jokių narkotikų. Nakvodavo mašinoje, o vaikinai automobilį vairavo pakaitomis. Paryčiais jie atvyko tiesiai į Taravėją, o konkrečiai į nedidelį, vieno aukšto baltą namą. Ten buvo vyriškis ir mergina, atrodo, kad abu jie buvo rusai. Jas atvežę vaikinai pasakė, kad jos pasiliktų su name esančia pora ir kad name esantis vaikinas joms pasakys, kur ir kada jos turi eiti dirbti, ir išvažiavo. Jos atsigulė miegoti. Atėjus rytui jos negalėjo išeiti, nes rusų pora buvo išėjusi ir jas palikusi užrakintas kambaryje. Vėliau atėjo Guardamar civilinės gvardijos pareigūnai, kurie jas apklausę pirmiausia nuvežė į policijos poskyrį, o vėliau į teismą, kur jos draugė Estera davė parodymus. Ji žino, kad tada buvo sulaikytas namo savininkas, tas pats, kuris buvo name tą dieną, kai jos atvažiavo. Vėliau ji parašė savo motinai, tačiau ji neprisimena ar 2002-07-31 ji rašė, pasakodama apie savo kelionės aplinkybes. Kelionę iš Lietuvos apmokėjo tie du vaikinai, kurie jas atvežė. Žala jai padaryta nebuvo. Į klausimą, ar jai girdėtas vardas Boča ar Bočas, pareiškė, kad ji mano, jog tai namo šeimininkas (t. 1, b.l. 132-133).

Liudytojas D. J. parodė, kad N. J. ir nukentėjusiąją pažįsta, nes 2001 metais kartu vyko į Ispaniją. Jis važinėja į Ispaniją padirbėti. Kad būtų pigiau, veža žmones. Per pažįstamus susipažino su N. J.. N. J. paprašė jį ir dvi paneles nuvežti į Ispaniją, viena iš panelių yra nukentėjusioji. N. J. sakė, kad važiuoja į darbą, konkrečiai nekalbėjo. Merginos kalbėjo, kad dirbs kažkokiuose baruose, konkrečiai nekalbėjo. Apie darbą prostitutėmis tokios kalbos nebuvo, negirdėjo. Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda galvą. Pas jį vaistinėlėje buvo vaistų nuo galvos skausmo, pavadinimo neatsimena. Tai jo vaistai. Kas padavė vaistus, jis neatsimena. Kaip reagavo nukentėjusioji, neatsimena. Ji, lygtai, viena gėrė. Tai buvo paprastos tabletės. Kad merginos būtų apsvaigę, nesijautė. Pirmą kartą, kai važiuoji atsiranda nuovargis, buvo tamsu, ji gal ir miegojo. Merginos nemiegojo visą laiką. Lietuvos - Lenkijos ir Lenkijos - Vokietijos pasieniuose merginos buvo iškviestos į kontrolės punktą ir jas ten dar netrumpai laikė. Jis turėjo važiuoti į Įspaniją, į Taravėjos miestą. Jis ten važiavo ieškoti darbo. Važiavo nežinodamas tiksliai kur. Kai paprašė pavežti, sakė, kur reikės važiuoti. Tai Taravėjos miestas Alikantės regione. Jis ten turėjo draugų, kurie dirbo. N. J. su merginomis jis nuvežė į Taravėjos miestą. Su jais važiavo dar vienas automobilis. Taravėjos mieste jis paskolino N. J. automobilį, persėdo į kitą automobilį ir ten miegojo, nes buvo vakaras. N. J. su panelėm išvažiavo ir iš ryto, valandos neatsimenu, vienas atvažiavo, merginų nebuvo. Kur jos pasidėjo, jis neklausė, nekalbėjo. Toliau jis vienas važiavo ieškoti darbo. Kiti vaikinai pasiliko su N. J.. Merginos su ja neatsiskaitė, už jas mokėjo N. J.. Mokėjo apie 1000 Lt už žmogų, iš viso apie 3000 Lt. Mokėjo ispaniškais pinigais. Su merginomis kalbos apie atsiskaitymą nebuvo. Su N. J. buvo kalba dar Lietuvoje, jis klausė, kiek jis ima už žmogų. Kokie buvo N. J. santykiai su merginomis, jis nežino.

Liudytojas G. F. parodė, kad N. J. pažįsta, jis buvęs kiemo draugas, E. R. – J. jam buvo pažįstama, J. G. jis nepažinojo. Jis nieko nežadėjo įdarbinti, tik supažindino su N. J., jie ten derino. N. J. važinėdavo į Ispaniją ir dirbdavo kažką. Jis su E. R. - Janušiene nieko nederino. Ji prašė įdarbinti apie 2001 metus, prašė bet kokio darbo. Kodėl ji kreipėsi į jį, nežino. Prekyba merginomis jis neužsiiminėja. Ryšių su Ispanija nepalaikė, pažįstamų neturėjo. Jam esant greta kažkokie pokalbiai tarp N. J. ir E. R. buvo. Dėl apsilankymo pas J. G. ir dėl pokalbio, kad ji dirbs prostitute, nieko negali pasakyti, nes neatsimena. Jokių pasų N. J. jis neliepė perduoti. Nežino, kodėl E. R. – J. jį apšneka. Konfliktų tarp jų nebuvo, jokio pykčio nebuvo. Ar jis iš vakaro E. R. – J. pasakė, jog bus barmenės darbas, neatsimena. Pagrindiniai veiksmai buvo jos. Ji tikrai žinojo, kur važiavo. Jei ji suprato, kur važiuoja, galėjo nevažiuoti, lipti iš automobilio.

Iš Ispanijos nacionalinio biuro Eurojuste gautoje tarptautinės teisinės pagalbos pavedimo baudžiamojoje byloje vykdymo medžiagos matyti, kad 2001 m. gegužės 7 d. Parque Bidasoa g. 24-417, San Frugencio (Alikantė), sulaikytojo gyvenamojoje vietoje, Ispanijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį E. H., gimusį Bosnijoje, kuris kaltinamas nusikalstama veikla, susijusia su prostitucija, žiauriu elgesiu, neteisėtu įkalinimu ir darbuotojų teisių pažeidimu. Pakartotinio apsilankymo metu tą pačią dieną toje pačioje vietoje, kur buvo sulaikytas E. H., pareigūnai pastebėjo dvi šviesiaplaukes merginas, kurios prie lango mojavo rankomis ir šaukė (abi nekalbėjo ispaniškai). Iš pradžių pareigūnai negalėjo patekti į vidų, nes merginos neturėjo raktų. Tada pasinaudojus procesinės teisės suteikiamomis teisėmis, buvo paimti sulaikytojo raktai ir jais atrakintos durys. Patekus į vidų, merginos buvo baisiai sunerimusios ir verkė, su savimi turėjo nedidelę rankinę ir plastikinį maišelį su asmeninėmis reikmėmis. Tos pačios dienos vakare Ispanijos policijos skyriuje buvo apklaustos E. R. – J. ir J. G. (t. 2, b.l. 46-47).

Iš 2002-10-17 parodymo atpažinti daiktus protokolo matyti, kad E. R. – J. atpažino, kad N. J. kelionės metu į Ispaniją 2001 m. gegužės mėnesį davė jai bei J. G. išgerti tos pačios spalvos bei formos tabletę, kaip kad tabletė, kuri buvo rasta pas N. J. asmens kratos metu (t. 3, b.l. 34-36).

2002-10-04 ekspertizės akte Nr. 6478 nurodyta, kad tabletėje, esančioje pakuotėje su užrašais „Rohypnol, Flunitrazepam 1 mg", paimtoje pas N. J., yra 0,001 g. psichotropinės medžiagos - flunitrazepamo (t. 1, b.l. 97).

Iš 2002-08-28 pokalbio tarp nukentėjusiosios E. R. – J. ir įtariamojo N. J. įrašų matyti, kad įtariamasis N. J. žinojo, kad veža merginas ne bet kokiam darbui, o būtent prostitucijai, kad E. R. – J. ir J. G. pardavė Ispanijoje (t. 1, b.l. 23-31).

Iš 2002-09-04 pokalbio tarp E. R. – J., N. J. ir G. F. įrašų matyti, kad už E. R. – J. ir J. G. buvo gauti pinigai, pokalbyje tai patvirtina ne tik N. J., bet ir G. F. (t. 1, b.l. 38-67).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad N. J., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš Lietuvos Respublikos gabeno ir Ispanijos Karalystėje nenustatytam asmeniui prostitucijai pardavė E. J. už 7000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (28000 litų), J. G. - už 2500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (10000 litų). Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d., požymius.

Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Šis nusikaltimas susijęs su tam tikru poveikiu nukentėjusiajam, kuris leidžia šį asmenį įtraukti į išnaudojimą arba jį kontroliuoti.

Šis poveikis gali pasireikšti fizine ir psichine prievarta, pagrobimu, o taip pat apima ir tokius neprievartinius būdus kaip apgaulė, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar aukos pažeidžiamumu, sumokėjimas nukentėjusįjį kontroliuojančiam asmeniui už sutikimą išnaudoti. BK 147 straipsnis numato alternatyvias veikas, kuriomis padaromas šis nusikaltimas, prekybai žmonėmis inkriminuoti pakanka vienos iš jų.

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad N. J., panaudodamas apgaulę, gabeno ir pardavė du asmenis. Apgaulė – tai žmogaus suklaidinimas pranešant netikras žinias ar nutylint tiesą. Nukentėjusioji E. R. – J. parodė, kad N. J. ją ir J. G. gabeno į Ispanijos Karalystę darbui barmene kažkokiame bare. Šiuos parodymus patvirtino ir nukentėjusioji J. G. bei netiesiogiai liudytojas D. J., kuris parodė, kad važiuojant į Ispaniją merginos kalbėjo, kad dirbs kažkokiuose baruose. Šių parodymų iš esmės nepaneigė ir pats kaltinamasis N. J., tačiau jis neigė į Ispaniją nuvežtas merginas apgavęs bei pardavęs prostitucijos verslu besiverčiančiam asmeniui ir tvirtino jokių pinigų už nukentėjusiąsias negavęs. Šie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais ir teismas juos vertina kaip pasirinktą gynybos būdą bei atmeta.

Nukentėjusioji E. R. – J. parodė, kad tik nuvykus į Ispaniją, Taravėjos miestą, pas „Bušu“ vadinamą asmenį, ji supratusi, kad jas atvežė ne darbui barmenėmis, nes iš N. J. kalbos su „Bušu“ buvo aišku, kad atvežė jas dirbti prostitutėmis, ji matė, kaip „Bušas“ sumokėjo N. J. pinigus - už ją sumokėjo 7000 dolerių, už J. G. - 2500 dolerių. Ji girdėjo, kaip „Bušas“ sakė N. J., kad už didesnę, t.y. ją, duoda 7000 dolerių, o už mažesnę, t.y. J. G., 2500 dolerių. Netikėti E. R. – J. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jos parodymai apie esmines prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu ir jos nurodomas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš 2002-08-28 pokalbio tarp nukentėjusiosios E. R. – J. ir N. J. įrašų matyti, kad N. J. žinojo, kad veža merginas ne bet kokiam darbui, o būtent prostitucijai. Iš 2002-09-04 pokalbio tarp E. R. – J., N. J. ir G. F. įrašų matyti, kad už E. R. – J. ir J. G. buvo gauti pinigai, pokalbyje tai patvirtina ne tik N. J., bet ir G. F.. E. R. – J. parodymus netiesiogiai patvirtina iš Ispanijos nacionalinio biuro Eurojuste gauta tarptautinės teisinės pagalbos pavedimo baudžiamojoje byloje vykdymo medžiaga, iš kurios matyti, kad 2001 m. gegužės 7 d. Parque Bidasoa g. 24-417, San Frugencio (Alikantė), buvo sulaikytas kaltinamasis E. H., gimęs Bosnijoje, kuris kaltinamas nusikalstama veikla, susijusia su prostitucija, žiauriu elgesiu, neteisėtu įkalinimu ir darbuotojų teisių pažeidimu, iš jo namų išlaisvintos (išleistos) užrakintos buvusios E. R. – J. ir J. G.. Nukentėjusiosios J. G. apklausa apie jos bei E. R. – J. pristatymo „darbdaviui“ aplinkybes nėra konkreti, tačiau E. R. – J. nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esančio J. G. savo motinai rašyto laiško turinys. Jame J. G. tvirtina, kad su E. R. – J. į Ispaniją vyko dirbti padavėjomis, tačiau jas vežusių vaikinų buvo paliktos kažkokiam agresyvios išvaizdos vyrui, kuris iš karto joms paaiškino, jog teks dirbti prostitutėmis ir tik netrukus atvykę pareigūnai jas išvadavo. Tokiu būdu visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad N. J., panaudodamas apgaulę, E. R. – J. bei J. G. gabeno bei pardavė nenustatytam asmeniui, tai yra vykdė prekybą žmonėmis.

Ši N. J. veika padaryta galiojant 1961 m. BK 131(3) straipsnio redakcijai, atitinka ir kaltinime nurodomą BK 147 str. 2 d. (2005-06-23 įstatymo Nr.X-272 redakcija) sudėtį, tačiau sutinkamai su BK 3 str. 2 d. nuostatomis - veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią – N. J. veika kvalifikuotina pagal BK 147 str. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Turto prievartavimas iš E. R. – J.

Kaltinamasis N. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2002 m. pavasarį jis E. R. – J. sutiko gatvėje prie Sodros, buvo užėję į jos nuomojamą butą. Kalbėjo apie apmokėjimą už kelionę, ji sutiko apmokėti po pinigų pervedimo. Rugpjūčio mėnesį, važiuojant su G. F., jie matė mieste prie „Rago“ užeigos E. R. – J. Jis buvo išlipęs, klausė apie atsiskaitymą už kelionę, prašė jos už kelionę 700 eurų. Kadangi J. G. yra jos draugė, E. R. – J. turėjo sumokėti ir už ją. Jie apsižodžiavo, po to išvažiavo. Tuo metu buvo emociškai susinervinęs, nes finansiškai blogai laikėsi, vos ne iš tėvų gyveno, reikėjo iš savęs vos ne paskutinius pinigus atiduoti. Todėl gali būti, kad E. R. – J. sakė „uždaužysiu vietoje“. Smūgio nebuvo sudavęs, nukentėjusioji meluoja. Po 2 dienų ji atėjo pas jį į namus, sutiko jį kieme, sakė, kad rytoj ji nuims pinigus ir atiduos už kelionę. Dar paklausė, kodėl už J. G. turi mokėti. Rugpjūčio 28 d. jis nuvažiavo iki jos. Susitiko ten, kur ji gyveno, prie jos namų laiptinės. Ji išėjo, klausė, kur G. F.. Ji klausė, prie ko čia tas G. F.. Buvo toks nervinis pokalbis tarp jų. Ji padavė 200 Lt, sakė daugiau be G. F. nešnekės ir nemokės pinigų. Sakė, kad tik tiek pinigų nuėmė. Po kelių dienų ji dar paskambino, klausė, ar bus G. F.. Sakiau, kad nežinau. Rugsėjo 4 d. ji paskambino, sakė, kad atvažiavo G. F., kvietė ir jį atvažiuoti išsiaiškinti. Jam nuvažiavus ji sakė, kad kažkas už ją pinigus gavo, kad jai „nalogas". Tie 700 eurų tai vairuotojui už viską. Jis prašė tiek pinigų, kiek sumokėjo D. J.. Prašė visų pinigų iš jos, nes taip buvo sutarta. Buvo pokalbis tarp jo ir merginų, kad jos sumokės už visą kelionę. Tą rugsėjo 4 d. ji padavė 200 Lt ir išėjo namo. Po to sulaikė policija. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikrovės neatitinka. Kad jis ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad atvežė prostitutes, yra jo išmanyta. Jis nereikalavo iš E. R. – J. turto, jis tik prašė apmokėti už kelionės išlaidas.

Nukentėjusioji E. R. – J. parodė, kad 2002 m. rugpjūčio 24 d. jai einant pro buvusį barą „Ragas" privažiavo mašina, kurioje sėdėjo N. J. ir G. F.. N. J. išlipo, G. F. liko sėdėti mašinoje. N. J. sakė, kad reikės sumokėti pinigus, nes per ją „Bušas“ „sėdi“, jie turi problemų. Sakė, kad reikės sumokėti 700 eurų. Jai atsisakius, trenkė ranka per veidą. Tuo metu iš mašinos lipo G. F., sakė važiuoti ir jie išvažiavo. Ji stovėjo apstulbusi, smūgis buvo stiprus, dėl to ji kreipėsi į policiją. Vėliau su jais buvo susitikusi prie jos namo. Jai grasino susidoroti, taip pat grasino ir pirmo susitikimo metu, sakė, kad bus blogai. Su N. J. buvo susitikusi rugpjūčio 28 d. prie Klaipėdos g. 136 namo. Tada pokalbis buvo užrašinėjamas. Ką sakė N. J., nepamena, buvo kalba apie pinigus. Pinigai buvo mokami už tai, kad „Bušas“ „sėdi", o brolis per ją turi problemų. Sakė, kad reikia susimokėti ir už kelionę. Viskas buvo įvardinta 700 eurų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas G. F. parodė, kad 2002 metais jam paskambino N. J., sakė, kad ji nori susitikti. Važiavo kažkur į Ateities gatvę. Jie tarpusavyje aiškinosi, šnekėjo apie kažkokias E. R. – J. skolas, pinigus. Jam ji nieko neskolinga. Ar N. J. jam pasakojo apie kokias jos skolas, neatsimena. Ar už merginų nuvežimą, jie gavo pinigus ir kokias sumas, nieko negirdėjo. Jis žino, kad žmogus jas nuvežė į Ispaniją ir, kad E. R. – J. ir J. G. skolų prisidirbo. Skolos už tai, kad jas vežė į darbus, už kelionės išlaidas. Tai ne jo reikalas. Apie Ispaniją nieko negali komentuoti. 2008-08-24 N. J. buvo susitikęs su E. R. – J. N. J. buvo išlipęs, ėjo kalbėtis, o jis buvo mašinoje. E. R. – J. labai garsiai kalbėjo, bet jis pokalbio negirdėjo. Nematė, kad N. J. vartotų prieš E. R. – J. smurtą ar ji bėgtų, šauktų, kviestų pagalbos, to nebuvo. Jei būtų buvęs suduotas smūgis, būtų matęs. Buvo tik pokalbis. Kaip pas jį atsidūrė 100 Lt banknotas nežino, neprisimena.

Iš 2002-09-27 parodymo atpažinti daiktus protokolo matyti, kad E. R. – J. parodė vietą Panevėžio mieste Klaipėdos g. ties namu Nr. 34, kur 2002-08-24 prie jos privažiavo G. F. su N. J., vietą kur N. J. iššokęs iš automobilio pradėjo jai grasinti, reikalauti pinigų bei ranka sudavė jai smūgį į veido sritį. Taip pat parodė vietą Panevėžio mieste prie Klaipėdos g. 136 namo, kur 2002-08-28 N. J. grasino jai fiziniu susidorojimu, po ko ji jam perdavė 200 litų. Bei parodė vietą Panevėžio mieste prie Klaipėdos g. 136 namo, kur 2002-09-04 N. J. ir G. F. reikalavo iš jos pinigų, po ko ji perdavė jiems 200 litų (t. 3, b.l. 29-33).

Iš 2002-08-28 pokalbio tarp nukentėjusiosios E. R. – J. ir įtariamojo N. J. bei 2002-09-04 pokalbio tarp E. R. – J., N. J. ir G. F. įrašų matyti, kad įtariamasis N. J. neneigia panaudojęs fizinę prievartą 2002-08-24 prieš nukentėjusiąją E. R. – J., bei, kad grasina ją panaudoti, taip pat matyti, kad jis reikalauja 700 eurų už tai, kad jis bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys patyrė nuostolių dėl nesėkmingo E. R. – J. ir J. G. pardavimo prostitucijai Ispanijoje ir turėjo už šias merginas gautus pinigus grąžinti. Tai, kad už E. R. – J. ir J. G. buvo gauti pinigai ir jie buvo grąžinti atgal, pokalbyje patvirtina ne tik N. J., bet ir G. F. (t. 1, b.l. 23-31, 38-67).

Iš 2002-08-28 asmens apžiūros protokolo matyti, kad E. R. 2002-08-28 policijos pareigūnas įteikė vieną 100 litų banknotą Nr. AA1826823, vieną 50 litų banknotą Nr. AF3126123, du 20 litų banknotus Nr. AB1639729 ir AA1535334 ir vieną 10 litų banknotą Nr. AC1756791 (t. 1, b.l. 18-19).

Iš 2002-08-28 protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad panaudojant vaizdo kamerą ir garso magnetafoną buvo nufilmuotas ir įrašytas nukentėjusiosios E. R. – J. ir N. J. susitikimas bei pokalbis, įvykęs 2002-08-28 (t. 1, b.l. 20-21).

Iš 2002-09-04 asmens apžiūros protokolo matyti, kad E. R. 2002-09-04 policijos pareigūnai įteikė keturis 50 litų banknotus Nr. AG7956946, AE6244556, AG3903188 ir AG2834752 (t. 1, b.l. 32-33).

Iš 2002-09-04 protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad panaudojant vaizdo kamerą, videokamerą ir garso magnetafoną buvo nufilmuotas ir įrašytas nukentėjusiosios E. R. – J., G. F. ir N. J. susitikimas bei pokalbis, įvykęs 2002-09-04. (t. 1, b.l. 34-36).

Iš 2002-09-04 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atliekant G. F. asmens apžiūrą, pas jį rastas ir paimtas 100 litų banknotas Nr. AA1826823 (t. 1, b.l. 68).

Iš 2002-09-04 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atliekant N. J. asmens apžiūrą, pas jį rasti ir paimti penki 50 litų banknotai Nr. AF3126123, AG7956946, AE6244556, AG3903188 ir AG2834752, vienas 10 litų banknotas Nr. AC1756791 ir viena Rohypnol kapsulė vaakuminiame įpakavime (t. 1, b.l. 76).

Nors kaltinamasis N. J. kaltu neprisipažino, tačiau įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad N. J., panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodamas, laikotarpyje nuo 2002 m rugpjūčio 24 d. iki 2002 m. rugsėjo 4 d. prievartavo iš E. R. – J. turtą, ko pasekoje ji perdavė kaltinamajam 400 litų.

Pats kaltinamasis N. J. parodė, kad jis prašė nukentėjusiosios E. R. – J. 700 eurų už kelionę į Ispaniją. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusioji E. R. – J. parodė, kad N. J. reikalavo iš jos 700 eurų už tai, kad „Bušas“ „sėdi“, brolis per ją turi problemų, o taip pat už kelionę. Tiek apie šias aplinkybes, tiek apie nukentėjusiosios atžvilgiu N. J. naudotus grasinimus bei fizinį smurtą E. R. – J. nuosekliai tvirtino viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2002-08-28 pokalbio tarp nukentėjusiosios E. R. – J. ir N. J. bei 2002-09-04 pokalbio tarp E. R. – J., N. J. ir G. F. įrašai, iš kurių matyti, kad N. J. neneigia 2002-08-24 panaudojęs fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją E. R. – J., bei kad grasina ją panaudoti, taip pat matyti, kad jis reikalauja 700 eurų už tai, kad jis bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys patyrė nuostolių dėl nesėkmingo E. R. – J. ir J. G. pardavimo prostitucijai Ispanijoje ir turėjo už šias merginas gautus pinigus grąžinti. 2002-08-28 pokalbio metu N. J. nurodė, kad neįvardintas asmuo 700 „žalio“ nustatė jo broliui už visas „nesąmones“. Beje, net ir neigdamas fizinio smurto naudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino galėjęs jai išsakyti grasinimą „uždaužyti vietoje“. Taigi, N. J. reikalavimas perduoti pinigus neturi jokio teisėto pagrindo ir yra niekuo nepagrįstas. Šie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip turto prievartavimas. Ši N. J. nusikalstama veika padaryta galiojant 1961 m. BK ir atitiko 273 str. 2 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, tačiau, sutinkamai su BK 3 str. 2 d. nuostatomis, ji pagrįstai kvalifikuota bei atitinka BK 181 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo nenustatyta.

Kaltinamasis N. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių kategorijai. N. J. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, kaimynų charakterizuojamas teigiamai, nedirba (t. 3, b.l. 112-113,116). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, o taip pat ir į nukentėjusiųjų poziciją kaltinamojo atžvilgiu, N. J. už abi padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.

Nukentėjusiosios E. R. – J. ir J. G. civilinių ieškinių nepareiškė.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. G. laiškai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. G., tablečių pakuotė „Rohypnol, Flunitrazepam 1mg“ sunaikintina, įrašai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios pokalbiai su N. J. ir G. F. bei jų sulaikymas, paliktini saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 str. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei 181 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimą dviems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. N. J. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti N. J. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2002 m. rugsėjo 4 d. iki 2002 m. gruodžio 3 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. G. laiškus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. G., tablečių pakuotę „Rohypnol, Flunitrazepam 1mg“, sunaikinti, įrašus, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios pokalbiai su N. J. ir G. F. bei jų sulaikymas, palikti saugoti prie bylos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. J. palikti kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus užstato davėjui N. J., gim. 1949-07-27, gražinti į Panevėžio apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėtą užstato sumą – 12500 (dvylika tūkstančių penkis šimtus) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.