Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. J., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. Z., jo atstovei advokatei K. Č., dalyvaujant Kauno LR AM Kauno RAAD GGAI atstovams V. G. ir R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. Z. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. kovo 10 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 29 priimtas nutarimas, kuriuo N. Z. pagal LR ATPK 88 str. 4 d. paskirta 100 Lt dydžio bauda bei konfiskuota šimpanzė (Pan troglodytes) vardu „Regina".

2011 03 25 Kauno m. apylinkės teisme gautas N. Z. skundas, kuriame jis nurodo, jog šis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, jog nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis pažeidė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių (Žin., 2009, 53-2128) 20 p., numatantį reikalavimą įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančius laukinius gyvūnus turėti jų kilmę ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Šimpanzę jis nusipirko 1994 metais, asmuo, iš kurio ją pirko, šimpanzės kilmės ir įsigijimo dokumentų neturėjo, tik perdavė veterinarijos pažymėjimą. Tuo metu Lietuvoje nebuvo įstatymo ar kito teisės akto, kuriame imperatyviai būtų numatytas reikalavimas turėti Lietuvoje natūraliai negyvenančio laukinio gyvūno įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Tik 2002 m. spalio 2 d. Laukinės gyvūnijos įstatymo pagrindu patvirtintų Taisyklių 15 p. numatė reikalavimą turėti Lietuvoje natūraliai negyvenančių laukinių gyvūnų įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Tačiau šios Taisyklės nenumatė tvarkos, kaip traktuoti asmenis iki Taisyklių įsigaliojimo be dokumentų įsigijusius Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančius laukinius gyvūnus. Mano, jog Taisyklės, reikalaujančios turėti Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančių laukinių gyvūnų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, įsigaliojo 2002 m. spalio 2 d., todėl jos negali būti taikomos faktams įvykusiems prieš Taisyklių įsigaliojimą, t.y. 1994 metais įvykusiam faktui reglamentuoti. N. Z. skunde taip pat teigia, jog nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis pažeidė Taisyklių 7¹.2 p., numatantį draudimą fiziniams ir juridiniams asmenims nelaisvėje laikyti visų rūšių beždžiones. Taisyklės numato, kad draudimas netaikomas, kai beždžionės yra globojamos. N. Z. nuo 1994 metų yra Šimpanzės savininkas ir nuo tol ją globoja, t.y. įrengė jai 14 kv.m. voljerą (voljere įrengtas apšvietimas, jo grindys išklotos plytelėmis, įrengta vieta miegoti, įrengtas vandens nuotėkis, įrengti du langai, kurie automatiškai atsidaro, voljero kaina apie 5 000 Lt), lauke taip pat įrenginėja voljerą, tačiau jis dar nevisiškai užbaigtas, maitina ją visaverčiu maistu, veda reguliariai pasivaikščioti, užsiima jos mokymu, esant būtinybei veža pas veterinarą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad rūpinimasis Šimpanze yra ne kas kita, kaip tik gyvūno globa Įstatymo 2 str. 13 p. prasme. Atsižvelgiant į tai, mano, jog jo atveju turi būti taikoma draudimo asmenims nelaisvėje laikyti visų rūšių beždžiones išimtis. Teigia, jog nutarimą priėmęs pareigūnas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Kadangi įsigaliojusios Taisyklės nenumatė tvarkos, kaip vertinti asmenis iki Taisyklių įsigaliojimo be dokumentų įsigijusius Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančius laukinius gyvūnus, todėl ir šiuo metu jo veiksmai nėra priešingi teisei ir juose nėra teisės pažeidimo sudėties, todėl Nutarimu taikytas Šimpanzės konfiskavimas yra neteisėtas. Prašo teismą panaikinti 2011 m. kovo 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 29 ir bylą nutraukti.

Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje nustato laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje sąlygas ir reikalavimus. Pagal šių Taisyklių 7'.2 p. reikalavimus draudžiama fiziniams ir juridiniams asmenims nelaisvėje laikyti „visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše (Taisyklių 4 priedas), išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai yra teisėtai įgyti iki šio punkto įsigaliojimo dienos, arba jie laikomi mokslo ir mokymo įstaigose ar zoologijos soduose, turinčiuose Aplinkos ministerijos išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298, arba buvo laikinai paimti globos tikslais vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu. Taisyklių 20 p. nurodyta, kad įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančius laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, (vežant juos iš kitų valstybių, būtina turėti leidimus, išduotus pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743, reikalavimus. N. Z. neturi jokių šimpanzės kilmę ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 7'.2 p. reikalavimai draudžiantys fiziniams ir juridiniams asmenims nelaisvėje laikyti visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše (kurio 3 punkte įrašytos visos beždžionių rūšys). Šiame teisės akte numatytos kelios išimtys: 1) jei gyvūnai yra teisėtai įgyti iki šio punkto įsigaliojimo dienos; 2) jei jie laikomi mokslo ir mokymo įstaigose ar zoologijos soduose, turinčiuose Aplinkos ministerijos išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą; 3) laikinai paimti globos tikslais, vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu.

Teismo posėdžio metu N. Z. paaiškino, jog šimpanzę Reginą įsigijo prieš 17 metų, t.y. 1994 m., kai jai buvo vieneri metai. Įsigijo globos tikslais. Ji buvo baisiam stovy. Gydytojas Raudono kryžiaus vyriausias gydytojas Bieliūnas, dėjo visas pastangas, kad ją išgelbėtų. Nuo to laiko N. Z. globoja šimpanzę. Gyvenimo sąlygas pastoviai jai gerino. Retkarčiais pasirodydavo spektakliuose kaip svečias, dėl to vaikai labai džiaugdavosi. Šimpanzė laikoma Pakopų take 5, pastaruosius 4-5 metus ji gyvena 14 kv.m. aptvare, ateityje jai bus sudarytos sąlygos tokios, kokios jai ir priklauso. ,,Regina“ užaugo kaip šeimos narys, labai prie jo (N. Z.) prisirišusi, todėl mano, jog ji turi būti jam grąžinta. Šiuo metu dėl civilinėje byloje taikytų apsaugos priemonių, jis negali pas šimpanzę pateikti, sutvarkyti jos guolį, išleisti ją į lauką, su ja išvažiuoti į mišką ir palakstyti, pabendrauti. Tuo metu, kai įsigijo šimpanzę, nebuvo įstatymo, reikalaujančio turėti įsigijimo dokumentus. Jis pirko tik gaudamas veterinarinį pažymėjimą. Jeigu jis nebūtų jos globojęs, ji jau būtų mirusi. Kreipėsi į aplinkos apsaugos departamentą, bet jie nekreipė jokio dėmesio, sako turit ir turėkit, išduodavo leidimus, kurie patvirtina, kad ją galima išvežti į užsienį. Nebuvo taip, kad niekas nežinotų apie beždžionę, į užsienį išvažiuodavo į metus kartą – į Latviją, į Rusiją ir visur ji važiuodavo. Neprisimena ar po 2002 m. kur nors važiavo. Po 2002 m. kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją, kad būtų išduotas pasas, bet buvo nutylėta ir pasas liko neišduotas, raštiškų atsakymų negavo, pasai buvo išduoti tik meškom. ,,Reginos“ pirkimo - pardavimo sutarties – neturi, kadangi tuo metu nebuvo tokio reikalavimo. Teigia, jog įvežimo į Lietuvą teisėtumą patvirtina byloje esantis dokumentas, parašytas prancūzų kalba. Teigia, jog įgydamas šimpanzę žinojo, jog ji gyveno Kauno zoologijos sode, kas jo manymu reiškia, jog ji buvo įvežta legaliai. Dokumentų, patvirtinančių, kad ji gyveno Kauno zoologijos sode – neturi. Beždžionę įsigijo iš piliečio, kaip jis susijęs su Kauno zoologijos sodu – nežino, tačiau žino, jog jis ją laikė zoologijos sode, nes pats laikyti neturėjo sąlygų. Į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl voljero įrengimo raštu nesikreipė.

LR AM Kauno RAAD GGAI atstovė V. G. paaiškino, jog iki 2002 m. gyvūnų įvežimą ir laikymą reglamentavo LR Veterinarijos įstatymas, kuris buvo patvirtintas 1992 m. sausio mėnesį. Jau tada pagal veterinarinius, sanitarinius reikalavimus, užkrečiamų ligų profilaktikai gyvūnams, kurie svetimi, nesantys LR teritorijoje, nesiveisiantys, buvo reikalaujama įvežti tik turint veterinarijos leidimą, specialų leidimą. Tokio leidimo šitoje byloje nėra. Nėra įvežimą patvirtinančio oficialaus dokumento, t.y., kad kirto sieną, pasienio tarnybos jokių dokumentų, jokio važtaraščio. Po to turėjo gauti leidimą iš Aplinkos ministerijos tokiam gyvūnui laikyti. Šioje byloje ginčas yra dėl beždžionės laikymo, tačiau pagal šiuo metu galiojančius įstatymus jos laikymo negalima įteisinti. 1995 m. LR Vyriausybės nutarime Nr. 44-1085, kuris galiojo iki 2004 m. „Dėl kai kurių daiktų, prekių įvežimo į LR, išvežimo iš jos ir vežimo per ją tranzitu ribojimo“ nurodyta apie visus įvežamus laukinius gyvūnus, įskaitant jų iškamšas, kiaušinius, kailius ir t.t. Šis teisės aktas reglamentavo, kad turi būti gautas iš Aplinkos apsaugos ministerijos leidimas suderintas su Valstybine veterinarine tarnyba. Nusipirkęs beždžionę 1994 m., N. Z. turėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją, pateikti visus turimus dokumentus, tada Aplinkos ministerija būtų sprendusi, ar jis gali ją laikyti ir turėti, ar negali. Yra tarptautiniai susitarimai, kurie galioja LR teritorijoje. N. Z. beždžionę turėjo kaip privatus asmuo, jos nedeklaravo kaip cirko gyvūno ir nepateikė jokių dokumentų. Sugriežtėjo sąlygos tokių gyvūnų laikymui ir nuo 2009 m. fiziniam ir juridiniam asmeniui draudžiama laikyti tokį gyvūnų nuosavybės teise ar ne nuosavybės teise. Tokį gyvūną gali laikyti tik institucijos mokslo, mokymo tikslais. Joks fizinis asmuo šiuo metu negali laikyti tokio gyvūno be specialaus Aplinkos ministerijos leidimo.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra gyvūnų globėjų asociacijos narė. Apie beždžionė ,,Regina“ gyvena ne tokiomis sąlygomis, kaip turėtų gyventi beždžionė. Pastaruoju metu ji sustiprėjusi dėl tinkamo, pagal racioną parinkto maitinimo, todėl atsirastų pavojus, jeigu ji iš narvo ištrūktų. Kai pamatė ją pirmą kartą, ji nebuvo tinkamo įmitimo.

Liudytoja A. N. Z. paaiškino, jog beždžionė Regina buvo nupirkta gatvėj, pamačius žmogų nešant ją ant rankų. Prie 9-10 m. Regina važiuodavo kartu į gastroles į Latviją, važiuodavo kartu, nes nebuvo kur jos palikti. Niekas nereikalavo jokių įsigijimo dokumentų, nei meškų, nei Reginos. Kai darė meškoms pasus, užklausė zoologijos sodą, iš kurio jos buvo pirktos, gavo atsakymą ir meškom buvo išduoti pasai. Dėl Reginos nebuvo į ką kreiptis, jei gyvūnas nupirktas iš gatvėje sutikto žmogaus, kuris neturėjo įsigijimo dokumentų. Į Latviją su Regina važinėjo kaip UAB „Ąžuolyno meškučiai“, beždžionę rodė kaip cirko narę. Pasirodymuose ji nedalyvauja jau kokie 7-8 metai, vieną kartą dalyvavo televizijos studijoj, kai buvo filmuojama mineralinio vandens reklama. Regina neišeidavo į lauką, N. Z. jos niekada nevedžiodavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2011 03 10 Nutarimu N. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 88 str. 4 d. nubaustas 100 litų bauda su šimpanzės ,,Regina“ konfiskavimu. Nutarime nurodoma, jog 2011 01 21 nustatyta, kad N. Z. Kaune, Pakopų takas 5 neteisėtai laiko šimpanzę ,,Regina“ be jos kilmę ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. N. Z. pažeidė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 20 p. ir 7.2 p., nurodančius, kad įsigijus laikymui Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančius laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančio Veterinarinio pažymėjimo matyti, jog 1994 12 29 atliktas žmogbeždžionės šimpanzės klinikinis patikrinimas, išvada kliniškai sveika (11 b.l.); 1995 10 12 atliktas bendras Reginos kraujo tyrimas (7-8 b.l.), 1995 10 12 atliktas kraujo tyrimas (9 b.l.). Iš LR Valstybinės veterinarijos tarnybos išduoto pažymėjimo matyti, jog 1995 08 10 5 meškos, 2 šunys ir 1 beždžionė siunčiami gastrolėms po Lietuvos Respubliką (12 b.l.), 1996 08 28 LR valstybinės veterinarijos tarnybos išduotu veterinariniu-sanitariniu liudijimu konstatuota, jog ištirta beždžionė (duomenų, kokia konkrečiai beždžionė – nėra) (13 b.l.), 1995 05 12 veterinarijos liudijimu 7 meškos, 1 šimpanzė ir 2 šunys siunčiami gastrolėms po Lietuvos Respubliką (15 b.l.). 1995 02 02 atlikti žmogbeždžionės šimpanzės, gim. 1993 m. kraujo tyrimai (16 b.l.).Byloje taip pat yra 2011 01 10 Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje gautas M. Z. – VšĮ ,,Ąžuolyno meškučių cirkas“ direktoriaus raštas, jog Pakopų take antisanitarinėmis sąlygomis laikoma šimpanzė Regina, kuri yra jo, t.y. Z. nuosavybė (17 b.l.); A.N. Z. paaiškinimai kuriuose ji nurodo, jog Pakopų takas 5 apgyvendinta beždžionė Regina prie 6 metus, ji neturi įsigijimo dokumentų, apgyvendinta čia, kadangi VšĮ ,,Ąžuolyno meškučių cirkas“ patalpose jei nebuvo sąlygų gyventi (18, 19 b.l.); M. Z. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog 1994 m. Petrašiūnuose pamatė žmogų nešantį šimpanzę, kurią po keleto savaičių nupirko, gaudamas tik veterinarijos pažymėjimą. Kurį laiką šimpanzė gastroliavo su VšĮ ,,Ąžuolyno meškučių cirkas“ trupe. Įsigijimo dokumentų neturi, nes tuo metu nereikėjo (4 b.l.); galimai prancūzų kalba surašyto dokumento nuorašas (5 b.l.); Kauno m. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota Pakopų takas 5 laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygos - šimpanzė laikoma 10 kv.m patalpoje (20-24 b.l). 2011 02 17 Nr. KR12-538 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Kauno m. apylinkės teismui, kuriuo prašoma panaikinti areštą beždžionei šimpanzei ,,Regina“ (31-32 b.l.), Kauno m. apylinkės teismo 2011 02 21 nutartis, kuriuo prašymas atmestas (33-34 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 88 str. 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisėtą saugomų laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar naudojimą arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą. Pagal LR ATPK 88 str. saugomais laukiniais gyvūnais laikomi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytų rūšių arba pagal tarptautinius susitarimus ar Europos Sąjungos teisės aktus pripažintų saugomomis rūšių gyvūnai (šimpanzė įrašyta į Nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos I priedą).

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog Šimpanzė ,,Regina“ į Lietuvos Respublikos teritoriją iki 1994 m. ( t.y. iki N. Z. įsigijimo) būtų įvežta teisėtai.

N. Z. teigia, jog jis neturi Reginos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nes tokių dokumentų jos įsigijimo momentu nereikėjo. Išanalizavus teisės aktus, galiojusius 1994 m. teismas priėjo išvados, jog nebuvo teisės akto, reikalaujančio turėti įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau 1991 m. gruodžio 17 d. (Nr. I-2110) Veterinarijos įstatymo 15 str. 2 d. reglamentavo, jog fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti iš užsienio gyvulių, kitų gyvūnų tik gavę Valstybinio veterinarijos departamento leidimą.

Kadangi beždžionės šimpanzės Lietuvos teritorijoje negyvena, todėl akivaizdu, jog beždžionė šimpanzė ,,Regina“ į Lietuvos Respubliką buvo įvežta iš užsienio, t.y. jos įvežimui turėjo būti gautas Valstybinio veterinarijos departamento leidimas. Kadangi N. Z., įgydamas šimpanzę iš nenustatyto asmens tokio leidimo (ar jo pagrindu išduotų dokumentų) negavo kartu su įgyjamu gyvūnu, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo teigti, jog N. Z. beždžionę šimpanzę įgijo teisėtai. Nors iki 2002 10 02 Laukinės gyvūnijos įstatymo pagrindu patvirtintų Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 20 p. įsigaliojimo nebuvo reikalavimo turėti Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančių laukinių gyvūnų kilmę ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentų, tačiau reikalavimas gauti leidimą dėl šių gyvūnų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo. Ta aplinkybė, jog ne pats Z. šimpanzę įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją neduoda pagrindo teigti, jog N. Z. ją įgijo teisėtai – įgijus neteisėtai į LR teritoriją įvežtą gyvūną, šis gyvūnas netampa teisėtai įgytu.

Nors skunde teigiama, kad priimant nutarimą nesilaikyta teisės pricipo, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, t.y. pritaikytas įstatymas negaliojęs šimpanzės įsigijimo momentu, tačiau, kaip jau buvo minėta, šimpanzės įsigijimo momentu galiojo įstatymas, kuris numatė gyvūnų augintojų pareigas gauti Veterinarijos departamento leidimą įsivežti į Lietuvą gyvūną ir tik esant tokiam leidimui, gyvūnas galėjo būti laikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai įgytu.

Taip pat skunde nurodoma, jog nutarimą priėmęs organas netyrė aplinkybės, jog N. Z. šimpanzę laikė globos tikslais. Laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr.108-2726) 18 str. nurodyta, kad „(...) Išgijusius laukinius gyvūnus privaloma grąžinti į buveines, iš kurių jie buvo paimti, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Aplinkos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvirtinamas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles (...)". Taigi, norint laikyti laukinį gyvūną globos tikslais, kada jo neįmanoma gražinti į jo kilmės buveinę, būtina tokį gyvūną perkelti į statinį (voljerą, aptvarą), įrengtą pagal Laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos (Žin., 2002, Nr. 81-3502) reikalavimus.

N. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog šimpanzę ne kartą naudojo cirko pasirodymams, o tokie veiksmai nelaikomi gyvūno globa. Be to, N. Z., nesant galimybei išgijusio gyvūno grąžinti į buveinę, iš kurios jis buvo paimtas, turėjo perkelti jį į voljerą, tačiau dėl tokio voljero įrengimo į Aplinkos ministeriją nesikreipė ir tokio voljero neįrengė, nors kaip pats teigia, beždžionę išgydė iš karto ją įgijęs ir ją laiko 17 metų.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje N. Z. pagal LR ATPK 88 str. 4 d. surašytas teisėtai, konstatavus, jog jis neteisėtai laikė saugomą laukinį gyvūną. ATPK 88 str. 4 d. numato piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų konfiskavimu ar be konfiskavimo. Organas, skyręs baudą nutarime nenurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgia skiriant baudą. Teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, jog 100 litų bauda paskirta teisėtai. Tokią išvadą teismas priėjo, įvertinęs tai, jog nėra N. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Sprendimas konfiskuoti gyvūną taip pat teisėtas ir pagrįstas, kadangi nustatyta, jog nėra galimybės po šio pažeidimo konstatavimo ir byloje nustatytų aplinkybių, įteisinti šimpanzės laikymą bei N. Z. nėra sudaręs tinkamų sąlygų šiam gyvūnui laikyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d., 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. Z. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 29 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai.