- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- eI2-3146-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03612-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- UAB „InMedica“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „InMedica“, dėl išvados panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. UAB „InMedica“ 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 20/10-145 „Dėl išvados priėmimo procedūros“ (toliau – ir Sprendimas) paliko galioti gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) 2020 m. spalio išvadą Nr. 56-LAZD.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Atsakovės Sprendimą.
2.1. Paaiškina, kad kreipėsi į licencijuotą sveikatos priežiūros įstaigą UAB „InMedica“, su prašymu įvertinti jo sveikatos būklę pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" (toliau – ir Tvarka) 10 punktą ir atlikus profilaktinį jo sveikatos patikrinimą, išduoti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą apie jo sveikatos būklės atitiktį arba neatitikimą Tvarkos reikalavimams.
2.2. Atlikus pareiškėjo profilaktinį sveikatos patikrinimą, GKK 2020 m. spalio 2 d. priėmė išvadą, jog pareiškėjui leidžiama vairuoti tik po 3 metų remisijos dėl diagnozės F10-3. Pareiškėjas nesutikdamas su tokia išvada ir pasinaudodamas Tvarkos 30 punkte jam suteikta teise ikiteismine tvarka apskundė išvadą atsakovės vadovui. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti GKK išvadą.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad tiek GKK išvada, tiek skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis. GKK išvados teisinį pagrindą sudaro Tvarkos 3 lentelės 8-8.1 punktai, juose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma liga arba sveikatos problema, dėl kurios asmens sveikatos būklė nėra tinkama vairuoti motorinę transporto priemonę. Tvarkos 8 punkte nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pacientas neatitinka minimalių vairuotojui keliamų sveikatos reikalavimų tik (a) kai tikrinamajam yra konstatuota – priklausomybė nuo alkoholio arba (b) tikrinamasis negali susilaikyti negėręs ir nevairavęs. Pagal TLK-10 klasifikatorių (http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp) asmuo gali būti laikomas priklausomu nuo alkoholio, kai jam yra konstatuota F10.2 diagnozė (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas). Šiuo atveju, GKK išvadoje nurodė, kad asmuo gali vairuoti tik po trijų metų, nes jam yra diagnozuota – F10.3 (F10.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė). Atsižvelgiant į tai, pagal TLK-10 klasifikaciją priklausomybės sindromas ir abstinencijos būklė turi du savarankiškus ligų kodus, todėl negali būti nepagrįstai sutapatinti. Pareiškėjo žalingas alkoholio vartojimas niekada nebuvo kvalifikuotas kaip priklausomybės sindromas TKL-10 prasme. Atsižvelgiant į tai GKK nepagrįstai sutapatino du skirtingus TLK-10 klasifikatoriuje nurodytus sveikatos sutrikimus (ligas) ir nepagrįstai taikė Tvarkos 8-8.1 punktus, kai šių punktų taikyti negalėjo.
3. Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Mano, kad GKK nėra viešojo administravimo subjektas kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). GKK yra privataus juridinio asmens įsakymu paskirta komisija, kurios tikslas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vertinti pacientų sveikatos būklę dėl galimybių vairuoti transporto priemones, todėl komisijai nesant viešojo administravimo subjektu, jos priimamiems sprendimams nėra taikomi individualaus administracinio akto reikalavimai numatyti VAĮ . GKK atlikdama vairuotojų sveikatos patikrinimą vadovaujasi išimtinai Tvarka ir joje nustatyta sveikatos tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarka. GKK suteikusi sveikatos priežiūros paslaugą tik įvertina paciento sveikatos būklę dėl galimybės vairuoti, tuo tarpu administracinį sprendimą dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymo priima viešojo administravimo subjektas – Valstybės įmonė „Regitra“. GKK išvadų pateikimas yra laikytinas tik tarpiniu etapu iki administracinio sprendimo priėmimo, kuris tiesioginių teisinių pasekmių asmeniui nesukelia.
3.2. Tvarka nenustato GKK pareigos priimant sprendimą įrašant jį į paciento ligos istorijos formą F Nr. 025/a, kaip numatyta Tvarkos 19 punkte, informuoti pacientą apie priimto sprendimo apskundimą.
3.3. Teigia, kad GKK išvada priimta remiantis Tvarkos 3 lentelės 8-8.1 punktais. Tvarkos 8 punkte nurodoma, kad alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. Įstatymų leidėjas nustatė pareigą medikams alkoholį vartojančių asmenų sveikatą ir būklę vertinti ypatingai atidžiai ir įvertinti pavojingumą bei grėsmę visuomenei, kai gali būti vairuojama apsvaigus nuo alkoholio ar abstinencijos būklėje. 8 punkte taip pat nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. Tvarkos 8.1 punkte nurodoma, kad po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti.
3.4. Atkreipia dėmesį, kad Tvarka nedetalizuoja, kokie konkretūs ligos kodai pagal TLK-10-AM turi būti diagnozuoti, kai vertinami sveikatos sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Kas reiškia, kad nesant detalizuotų Tvarkos 8-8.1 punktuose psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir nesant nurodytų konkrečių ligos kodų pagal TLK-10-AM, GKK privalo vertinti visas F10 Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo klinikines būkles ir jų įtaką paciento galimybėms vairuoti. Tvarka aiškiai nustato, kad vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Taigi vertinami visi požymiai, rodantys, kad asmuo yra priklausomas nuo alkoholio ir(ar) negalintis susilaikyti negėrus. Pareiškėjas skundžia atsakovės vadovo spendimą, kuriuo buvo palikta galioti GKK išvada, tačiau nepateikia argumentų dėl tokio sprendimo neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl UAB „InMedica“ 2020 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 20/10-145 „Dėl išvados priėmimo procedūros“, kuriuo buvo palikta galioti gydytojų konsultacinės komisijos 2020 m. spalio išvada Nr. 56-LAZD, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į licencijuotą sveikatos priežiūros įstaigą UAB „InMedica“, su prašymu įvertinti jo sveikatos būklę pagal Tvarkos 10 punktą.
5.1. Atlikus pareiškėjo profilaktinį sveikatos patikrinimą, GKK 2020 m. spalio 2 d. priėmė išvadą, jog pareiškėjui leidžiama vairuoti tik po 3 metų remisijos dėl diagnozės F10-3. Pareiškėjas nesutikdamas su tokia išvada ir pasinaudodamas Tvarkos 30 punkte jam suteikta teise ikiteismine tvarka apskundė išvadą atsakovės vadovui.
5.2. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti GKK išvadą.
6. Pareiškėjas įgyvendino specialią ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, dėl išvados panaikinimo kreipęsis į atsakovą, o vėliau – į tinkamą specializuotos kompetencijos (administracinį) teismą, kuriam byla (jos rūšinis teismingumas) priskirta specialiu teisės aktu, tačiau pagal Tvarkos 30 punkto nuostatas, skundas teismui ABTĮ paduodamas dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sprendimo. GKK išvados teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas pasisakys tik dėl atsakovės 2020 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 20/10-145 „Dėl išvados priėmimo procedūros“, kuriuo buvo palikta galioti GKK išvada, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (ginčui aktuali 2020 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. V-2130 redakcija) buvo patvirtinta Tvarka, vadovaujantis kuria, vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias sveikatos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus (Tvarkos 1 punktas). Vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas (Tvarkos 7 punktas). Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones daroma, atsižvelgus į Tvarkos 3 lentelėje išvardytas ligas ir sveikatos problemas, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, bei 5 lentelėje išvardytus apribojimus dėl medicininių priežasčių (Tvarkos 22 punktas). Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Tvarkos 30 punktas).
8. Siekiant įgyti / išlaikyti teisę vairuoti transporto priemones, pretenduojančio vairuoti ar vairuojančio asmens sveikata turi atitikti minimalias sveikatos tinkamumo normas, todėl laikytina, kad vairuotojų sveikatos tikrinimas yra teisės vairuoti transporto priemones suteikimo ar jos galiojimo pratęsimo procedūros, kuri laikytina viešuoju administravimu, vienas iš būtinųjų etapų, be kurio asmeniui negali būti suteikiama teisė vairuoti ar šios teisės galiojimas pratęsiamas. Įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, veikla, joms atliekant vairuotojų sveikatos patikrinimą, yra skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams, kurie reglamentuoja vairuotojų sveikatos būklės įvertinimą dėl teisės vairuoti transporto priemones suteikimo ar šios teisės galiojimo pratęsimo įgyvendinti. Todėl sutiktina su pareiškėju, jog atsakovės priimamas sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (VAĮ 10 straipsnis.).
9. Nors pareiškėjas skundžia Sprendimą, tačiau teismui nepateikė jokių nesutikimo su Sprendimu argumentų. Teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas, teismas šio pažeidimo nelaiko esminiu, sąlygojančiu Sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Sprendimą ir skundą teismui padavė nepraleidus apskundimo teismui termino.
10. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
10.1. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
10.2. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
10.3. Nustatyta, kad atsakovė atsiliepimą į pareiškėjo skundą teismui pateikė 2021 m. gegužės 31 d. elektroninių ryšių priemonėmis, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. 2021 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateikė mokėjimo nurodymo patvirtinimą, patvirtinantį sumokėtą 1391.50 Eur sumą Advokatų profesinei bendrijai „ETB LEGAL“.
10.4. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šioje byloje atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 391,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos – 1 391,50 atsakovei iš pareiškėjo. Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 524,5 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 3 811,25 Eur (2,5 x 1 524,5 Eur). Įvertinus atsakovės prašomą priteisti išlaidų sumą (1 391,50 Eur) už atsiliepimo parengimą, darytina išvada, kad ji neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio. Todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas įvertinęs atmestą skundą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad atsakovei priteistina 1 391,50 Eur suma teismo išlaidų.
11. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „InMedica“ 1 391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.