Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams (bausmę atlikęs 2018 m. liepos 9 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 11 val. (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo sugyventinę – I. Š., t. y. vieną kartą ranka sudavė I. Š. į kairę veido pusę, suėmė viena ranka nukentėjusiajai už plaukų ir, juos pešdamas, pargriovė I. Š. ant grindų ir, gulinčiai ant grindų I. Š., spyrė kojomis ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, pataikydamas į abi rankas, kojas, nugarą, šiais savo veiksmais padarė I. Š. poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės I. Š. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to jis, 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo sugyventinę – I. Š., t. y. suėmė viena ranka I. Š. už kaklo ir ją smaugė, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei I. Š. fizinį skausmą.

Be to jis, 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 8 val. (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo sugyventinę – I. Š., t. y. suėmė abiem rankomis I. Š. už kaklo ir ją smaugė, šiais savo veiksmais padarė I. Š. odos nubrozdinimą kaklo srityje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės I. Š. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. M., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad I. Š. yra jo sugyventinė. Kaltinamasis nukentėjusiąją priėmė gyventi į savo namus kartu su jos vaiku. Visi gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno apie dešimt mėnesių, vedė bendrą ūkį. Gyveno iš pajamų, kurias kaltinamasis gaudavo už pavienius darbus, taip pat pinigų duodavo jo mama, kuri gyvena atskirai. Su I. Š. sutardavo gerai, kartais pykdavosi. 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 11.00 val. tarp jo ir I. Š. įvyko konfliktas, nes jis suprato, kad I. Š. turi kitą draugą. Supykęs vieną kartą ranka sudavė I. Š. į kairę veido pusę, paskui paėmė I. Š. už plaukų ir ją pargriovė ant grindų. Gulinčiai ant grindų I. Š. kelis kartus spyrė kojomis į kojas, į nugarą, į rankas. Jis neskaičiavo, kiek kartų spyrė I. Š. Gali būti, kad įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų. Paskui I. Š. išėjo iš namų. Matė, kad I. Š. ant dešinės kojos buvo mėlynė, kitų smurto žymių nepastebėjo. Tikslaus laiko nepamena, tačiau galėjo būti apie 20.00 val., kai į namus sugrįžo I. Š.. Jis nenorėjo matyti I. Š., nebenorėjo, kad ji grįžtų, todėl jai stovinčiai tarpduryje, viena ranka, suėmęs už kaklo, ją išstūmė iš buto. Jis nepastebėjo, ar I. Š. ant kaklo atsirado kokia nors smurto žymė. Tą vakarą I. Š. nebegrįžo, kiek žino, ji išvažiavo pas motiną. 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 8 val. į namus grįžo I. Š.. Jis dar pyko ant I. Š.. Jis vieną kartą, suėmęs rankomis už kaklo, pastūmė I. Š., ją išstūmė iš buto. Matė, kad po to ant I. Š. kaklo atsirado paraudimas, kitų smurto žymių nepastebėjo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Buvo neblaivus, tačiau manė, kad girtumas jos poelgiui įtakos neturėjo, jis labai pyko ant I. Š., kad išdavė jį su kitu. Manė, kad jo veiksmai sukėlė I. Š. fizinį skausmą. I. Š. atsiprašė, ji sakė, kad atleido. Pasižada ateityje nebesmurtauti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų (b. l. 58-61, 66-69).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios I. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog kartu su L. M. gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie devynis mėnesius, veda bendrą ūkį. Kartu gyvena ir jos vaikas K. B.. 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. namuose tarp jos ir L. M. įvyko konfliktas, L. M. pradėjo kabinėtis, nes jam pasirodė, kad ji su kažkuo susirašinėja, kad turi meilužį. Ją tai labai supykdė, jie pradėjo vienas ant kito rėkti, susipyko. Supykęs L. M. ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. L. M. vieną kartą ranka sudavė į kairę veido pusę. Paskui L. M. suėmė viena ranka jai už plaukų ir, juos pešdamas, ją pargriovė ant grindų. Gulinčiai ant grindų, kojomis spyrė ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas, pataikydamas į rankas, į kojas, į nugarą. Ji buvo išsigandusi, todėl nepamena, kiek tiksliai kartų ir į kurią kūno vietą jai įspyrė L. M.. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Ji pabėgo į kitą kambarį, pas vaiką. L. M. jos nesivijo. Ji pasiėmė vaiką ir išėjo iš namų. Įvykio metu vaikas buvo kitame kambaryje. Tada ji pamąstė, kad su juo gyventi nebenori, bet paprašė, kad jis leistų pernakvoti dar vieną naktį, po to ji planavo susirinkti daiktus ir išsikraustyti. Apie 20.00 val. grįžo į namus. L. M. atidarė duris ir pradėjo ją smaugti. Ji ištrūko ir su vaiku pabėgo. Dėl L. M. smaugimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau smurto žymių ant kaklo neatsirado. 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 8 val. ji atėjo pasiimti daiktų iš buto. L. M. buvo neblaivus, pradėjo jos daiktus mėtyti į koridorių. L. M. ją stumdė, tačiau jai neskaudėjo. Paskui L. M. abiem rankomis suėmė jai už kaklo ir ją smaugė, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl smaugimo ant kaklo atsirado žymės. Ji buvo išsigandusi, ėmė šaukti, kad iškvies policiją. L. M. ją paleido. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. L. M. jos atsiprašė. I. Š. tiki, kad L. M. nuoširdžiai gailisi, todėl jam atleido. L. M. jokių pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Nepageidauja, kad kartu su bausme L. M. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. Ji nori, kad L. M. nebūtų paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė, kadangi tiki, kad L. M. padarė išvadas, tiki, kad ateityje panašūs įvykiai nebesikartos, todėl mano, jog jam pakaktų skirti švelnesnę bausmę (b. l. 18-21, 22-25);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G1053/2019(05) matyti, kad I. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo srityje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. I. Š. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant kumščiu, suspaudžiant ranka, įspiriant ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Mažai tikėtina, kad I. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl nustatytų sužalojimų I. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 37);

Iš įvykio vietos 2019 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esantis daugiabutis namas yra mūrinis, penkių aukštų. Butas Nr. 70 yra penktame namo aukšte. Įėjus į butą, patenkama į koridorių, kurio vakarinėje sienoje yra įėjimas į virtuvę. Prie virtuvės šiaurinės sienos yra virtuvinės spintelės, buitinė technika. Vakarinėje sienoje yra langas prie kurio yra minkštas kampas, o prie pietinės sienos yra dviratis. Virtuvės viduryje yra stalas. Apžiūrėjus įvykio vietą, niekas nepaimta (b. l. 10-11);

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 8.14 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis konfliktuoja, smaugė rankomis už kaklo. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. Š.. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėjos sugyventinis L. M. ranka užspaudė už kaklo ir trenkė į koją, taip sukeldamas fizinį skausmą. L. M. nustatytas 0,84 promilių girtumas. Smurtą patyręs asmuo – I. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai L. M. savo rankomis prispaudė jai kaklą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kelios dienos atgal buvo smurtavęs, tačiau policijos nekvietė. Namai buvo sujaukti, nes moteris jau dėjosi daiktus ir ruošėsi išsikraustyti. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – įdrėskimas ir patinimas ant kaklo. Fiksuota, kad naktį prieš sugyventinis pastūmė, tačiau policijos nekvietė. Nepilnamečiai vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta neužfiksuoti. Smurtu įtariamas L. M. paaiškino, kad nesutinka su kaltinimais, neigė, kad smaugė, tačiau teigė, kad pastūmė. L. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą L. M. elgėsi ramiai (b. l. 14-15).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. B. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš nukentėjusiąją I. Š., savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tris smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis yra teistas (b. l. 76-82), baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs (b. l. 146-147), nedirba (b. l. 73-75), priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 150). Kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. L. M. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas, sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 153-156), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos bausmės – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus, kurie gali turėti teigiamą poveikį L. M. elgesiui.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos iš dalies jas sudedant, kadangi padarytos nusikalstamos veikos tapačios, priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, nusikalstamas veikas padarė asmeninių konfliktų metu dėl tų pačių paskatų ir prieš tą pačią nukentėjusiąją.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad L. M. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrintos iš dalies jas sudedant, kadangi padarytos nusikalstamos veikos tapačios, priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, nusikalstamas veikas padarė to paties konflikto metu dėl tų pačių paskatų, ir prieš tą pačią nukentėjusiąją.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 15 d. 11.00 val. epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus valstybines šventes ir oficialias nedarbo dienas).

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 15 d. 20.00 val. epizodas), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešerius) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 16 d. val. epizodas), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 72² straipsnį skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką:

1. Būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus valstybines šventes ir oficialias nedarbo dienas);

2. Per 6 (šešerius) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, L. M. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką:

1. Būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus valstybines šventes ir oficialias nedarbo dienas);

2. Per 6 (šešerius) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.