Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

2021-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1368-336/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
A15.-1368-336/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00165-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. K.
Nukentėjusysis
K. M., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto, Kėdainių miesto seniūnija
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. A15.-1368-336/2021
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00165-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 16.9.10; 21.9.10;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.,nedalyvaujant: administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

nukentėjusiems K. M. ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., 2021 m. gegužės 3 d., apie 00 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiam K. M. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apšvietimo stulpas.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, proceso dalyviai apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (b. l. 1-2, papildomai b.l. 48,47), S. K. pareiškė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 1-2), jam protokole išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis ).

S. K. administracinio nusižengimo byloje esančiuose paaiškinimuose savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 2 d., apie 13 val. susitiko su draugais (duomenys neskelbtini), jie nusprendė išgerti alkoholio. Alkoholį vartojo iki 23 val., po to jis vienas išėjo namo, jautėsi stipriai apsvaigęs. (duomenys neskelbtini), prie kažkurio namo, pamatė automobilį „Audi 80“. Su savimi turėjo „Audi“ markės automobilio raktą, su kuriuo atsirakino automobilį, jį užvedė ir išvažiavo pasivažinėti. Pasuko link (duomenys neskelbtini), ketino išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas automobiliu iš galo pastebėjo įjungtus policijos pareigūnų švyturėlius, labai išsigando, nes automobilį vairavo neblaivus, todėl padidino greitį. Privažiavęs (duomenys neskelbtini), ketino sukti į kairę pusę. Jam labai sukosi automobilio vairas, todėl dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Netrukus prie jo atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis pripažino, kad automobilį pavogė, yra neblaivus ir dėl to nestojo. Teisės vairuoti neturi, gailisi (b. l. 1-2, 13).

Motyvuojamoji dalis

S. K. kaltę dėl padarymų nusižengimų įrodo jo paties prisipažinimas ir byloje esanti ir teismo ištirta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-2), kuriame užfiksuoti nusižengimų padarymo faktai, policijos pareigūno M. B. tarnybinis pranešimas „Dėl S. K.“ (b. l. 3), kuriame detaliai nurodytos įvykio aplinkybės, eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5), alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalas (b. l. 6-7), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 10), registracijos žurnalas (b. l. 11), fotonuotraukos (b. l. 12), kita bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad S. K., 2021 m. gegužės 3 d., apie 00 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiam K. M. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apšvietimo stulpas. Konstatuotina, kad S. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, todėl yra baustinas.

S. K. administracine tvarka baustas (b. l. 33-38), teistas (b. l. 39-44), nedirbantis (b. l. 45). Atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažintina tai, kad pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusižengimai padaryti pakartotinai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės rūšį ir formą, į tai, kad asmuo yra baustas administracine tvarka, tarp jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir daro išvadą, jog pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijoje – baudos, nustatant kiek didesnį jų minimalų dydį.

Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – privalo būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. Iš bylos duomenų ir pačio pažeidėjo paaiškinimo matyti, kad S. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje ir kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, ši administracinio poveikio priemonė už šį administracinį nusižengimą jam skirtina įvertinant įstatyme nurodomas aplinkybes, atimant (uždraudžiant) teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vairavimo apsvaigus ir dėl vagystės, konfiskavimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Nukentėjęs K. M. pareiškė prašymą priteisti jam 1000 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur moralinės žalos. Prašyme nurodė, kad turtinę žalą jis įvertina 1000 Eur, o moralinės žalos padarymo faktą motyvavo tuo, kad jam staiga netekus transporto priemonės, pablogėjo jo ir žmonos sveikata.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 2AT-16-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiam K. M. pareiškus prašymą atlyginti 1 000 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur moralinės žalos atlyginimą, byloje yra prieštaringi duomenys dėl turtinės žalos, kurie nepatvirtina būtent tokios patirtos žalos dydžio, kurį prašo priteisti nukentėjęs, į tai, kad įvykio metu vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu, o dėl automobilio vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismas sprendžia, kad nukentėjusio prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Tokiu būdu neužkertamas kelias nukentėjusiam reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai kreipiantis į draudimo bendrovę, pateikiant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka ar minėtame ikiteisminiame tyrime.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje bei skirti jam administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 320 Eur (trijų šimtų ir dvidešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 320 Eur (trijų šimtų ir dvidešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, skirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio ir dviejų šimtų eurų) baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (uždraudimą) 3 (trims) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas bausmes subendrinti ir S. K. paskirti galutinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio ir dviejų šimtų eurų) baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (uždraudimą) 3 (trims) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo K. M. prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. : (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį 21132759776, esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė