Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1317-258/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
2S-1317-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17800-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Kreditorius
E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1317-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17800-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius E. Z. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 8 695,65 EUR nuostolius, 2 365,22 EUR palūkanas bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus E. Z. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

3. Teismas nustatė, kad kreditorius pareiškime nurodyta, jog jis patyrė 8 695,65 EUR nuostolius dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neteisėtų veiksmų nagrinėjant kreditoriaus prašymus dėl kompensacijos už darbo stažą sveikatai kenksmingomis sąlygomis, valstybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas darė išvadą, kad kreditorius pareiškimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

4. Teismas nurodė, jog ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas.

5. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje kreditorius siekia viešojo administravimo subjekto veiksmais sukeltos žalos atlyginimo, sprendė, kad keliamas ginčas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

7. Atskirajame skunde nurodo, kad skolininkės prievolė – perduoti nuosavybę – kompensaciją už darbą kenksmingose sąlygose kyla iš teisės aktų. Skolininkė neteisėtai užvaldžiusi jai perduotus pinigus iš biudžeto, kurie skirti perduoti kreditoriui juos naudojo ne pagal paskirtį pažeidė įstatymus. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad atlyginti žalą yra konstitucinis principas. Pažymi, kad pareiškimas pagrįstas faktiniais skaičiavimais, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškimas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

10. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, jog prašo iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos priteisti 11 060,87 EUR už neteisėtai naudojamą ne pagal paskirtį, neatlikus pareigos pagal prievolinius teisinius santykius perduoti laiku esamą kompensaciją kreditoriui.

12. Reikalavimai dėl pareigūnų, atliekančių valdžios funkcijas, veiksmais padarytos žalos atlyginimo (t. y. dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį), remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra teismingi administraciniam teismui.

13. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas.

14. Nors pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad jis prašo priteisti pinigines lėšas iš viešojo administravimo subjekto neatlikus pareigos pagal prievolinius civilinius teisinius santykius, tačiau teisinę byloje susiklosčiusių santykių kvalifikaciją teismas atlieka savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytas ieškinio teisinis pagrindas kildinamas iš valstybės valdžios institucijų veiksmų vykdant teisės aktais jiems priskirtas funkcijas (išmokėti laiku kompensaciją už žalą sveikatai, kuri atsirado pareiškėjui dirbant kenksmingomis sąlygomis). Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodo teisės aktus, kurių pagrindu jam turėjo būti išmokėta kompensacija ir kurios viešojo administravimo subjektui laiku neišmokėjus jis patyrė nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokio pobūdžio ginčas yra teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administracinių teismų kompetencijai.

15. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p bei 435 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė