- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1346-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09250-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-16208-1108/2022 pagal viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos prašymą dėl teismo leidimo pratęsti V. S. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika 2022 m. birželio 29 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama išduoti teismo leidimą pratęsti V. S. priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-16208-1108/2022, tenkino prašymą ir pratęsė V. S. priverstinės hospitalizacijos ir gydymo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje terminą 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 28 d. 21.10 val.
3. V. S. 2022 m. liepos 10 d. (paštu siuntos kodas RE187584022LT) pateikė apylinkės teismui prašymą leisti jam gydymą, kuris nustatytas iki 2022 m. liepos 28 d., tęsti privačioje narkologijos klinikoje „Varpas“. Taip pat nurodė, kad nesutinka su teismo priimta nutartimi, kuri jam nėra įteikta ir kurią ginčys ateityje.
Šalies argumentai
4. V. S. interesais veikianti jo motina A. S. 2022 m. liepos 15 d. (paštu siuntos kodas RE300174340LT) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. birželio 30 d. nutartį. Prie prašymo pridėjo A. S. asmens tapatybės kortelės, teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento ir giminystės ryšį su suinteresuotu asmeniu patvirtinančio dokumento kopijas bei elektroninio laiško, kuriuo jai 2022 m. liepos 13 d. atsiųsta skundžiama nutartis, nuorašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas sprendė, kad skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir apeliantas šio termino neprašo atnaujinti bei nenurodė priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Teismas tokią išvadą padarė, nustatęs, kad skundžiama nutartis žodinio proceso tvarka priimta 2022 m. birželio 30 d. O, remiantis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos 2022 m. liepos 19 d. raštu, skundžiama nutartis suinteresuotam asmeniui V. S. įteikta 2022 m. liepos 1 d. Todėl terminas pateikti atskirąjį skundą baigėsi 2022 m. liepos 8 d., kai tuo tarpu atskirasis skundas dėl šios nutarties paduotas tik 2022 m. liepos 10 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą jos apskundimo terminą.
7. Be to, teismas laikė, kad atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, kadangi atskirąjį skundą pateikusi suinteresuoto asmens V. S. vardu veikianti jo motina A. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog gali būti įgaliota dalyvauti šiame civiliniame procese, tačiau nepateikė įstatymų nustatyta tvarka išduoto ir įforminto įgaliojimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja A. S. (toliau ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti apygardos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atskirasis skundas yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Priešingai, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia teisę suinteresuoto asmens motinai, kuri turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atstovauti savo sūnaus interesus teisme, tarp atstovės ir atstovaujamojo susiklosčius pavedimo teisiniams santykiams ir nereikalaujant įgaliojimo;
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad skundas paduotas praleidus terminą. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 13 straipsnio 3 dalį psichikos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo sudaryti sąlygas teismui įteikti procesinius dokumentus priverstinai hospitalizuotam pacientui, jam asmeniškai įteikiant teismo nutartį. To nepadarius, teismas neįvykdė skundžiamos nutarties tinkamo įteikimo pareigos pacientui, todėl negalėjo remtis tinkamu įteikimu, kuris nebuvo užtikrintas pagal šią normą. Juolab, kad ligoninės administracija pateikė teismui tik paaiškinimą, bet ne realų įrodymą, kad nutartis suinteresuotam asmeniui buvo tikrai įteikta. Atskirajame skunde teigiama, kad nutartis apskritai nebuvo įteikta suinteresuotam asmeniui, tačiau 2022 m. liepos 13 d. buvo įteikta suinteresuoto asmens motinai;
4.3. Pirmosios instancijos teismas atmestinai nagrinėjo pateiktą atskirąjį skundą ir nepagrįstai vertino, kad kartu su atskiruoju skundu nebuvo prašyta atnaujinti praleistą terminą. Toks prašymas atstovės buvo pateiktas skundo turinyje ir jis patenka į pateikto skundo apimtį. Be to, prie skundo buvo pridėtas nutarties atsiuntimo datą atstovei liudijantis įrodymas jame tąkart neparašius ligoninei jokių pastabų apie tai, kad nutartis būtų buvusi anksčiau įteikta suinteresuotam asmeniui asmeniškai. Vadinasi, šis įrodymas tikėtinai pagrindžia skundžiamos nutarties tikrąją įteikimo datą, kuri yra liepos 13 d.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens vardu veikiančio asmens atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir apeliantas šio termino neprašo atnaujinti bei nenurodė priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Be to, anot teismo, šis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Apeliantė savo nesutikimą su tokia teismo pozicija atskirajame skunde grindžia tuo, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, o ir prašymas atnaujinti terminą, jeigu teismas manytų, kad terminas, vis dėlto, yra praleistas, buvo nurodytas atskirajame skunde. Negana to, skundas buvo pateiktas tinkamo atstovo, nes atstovė yra artima suinteresuoto asmens giminaitė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir veikianti jo interesais esant šalių susitarimui (susiklosčius pavedimo teisiniams santykiams). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka tik iš dalies.
12. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju 2022 m. birželio 30 d. nutartis buvo priimta klausimą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo, nors pagal aukščiau minėtą reglamentavimą, žodinio proceso metu priimtos nutarties apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo jos priėmimo dienos.
13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalį psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje sprendžiant jo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo klausimą yra privalomas, tačiau šiuo konkrečiu atveju buvo nuspręsta klausimą nagrinėti suinteresuotam asmeniui V. S. nedalyvaujant, teisinga ir pagrįsta būtų laikyti, kad V. S. turi teisę 2022 m. birželio 30 d. nutartį skųsti per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos. Todėl sprendžiant ar atskirasis skundas buvo paduotas nepraleidus įstatyme įtvirtinto termino, būtina nustatyti datą kada ši nutartis jam buvo įteikta.
14. Kaip matyti iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos 2022 m. liepos 19 d. rašto bei prie jo pateikto Paciento informavimo apie priverstinį hospitalizavimą, gydymą bei teises Psichiatrijos klinikoje lapo, V. S. 2022 m. liepos 1 d. buvo informuotas apie priverstinį hospitalizavimą ir jo teises Psichiatrijos klinikoje, tačiau pasirašyti, jog yra informuotas apie priverstinį hospitalizavimą, atsisakė arba nesugebėjo. Apie priverstinį hospitalizavimą tą pačią dieną taip pat buvo pranešta paciento tėvui A. S.. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad V. S. 2022 m. liepos 1 d. buvo įteikta Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis, t. y., kad jam buvo suteikta galimybė faktiškai susipažinti su teismo nutarties tekstu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtos nutarties įteikimo suinteresuotam asmeniui datą laikė 2022 m. liepos 1 d. Nesant byloje kitų įrodymų apie nutarties V. S. įteikimo datą, 2022 m. liepos 10 d. teismui išsiųstame prašyme pačiam V. S. nurodžius, kad teismo nutartis, kuria nustatytas hospitalizavimas iki 2022 m. liepos 28 d., jam nėra įteikta, nėra pagrindo netikėti V. S. motinos A. S. teiginiu ir pateiktais įrodymais (elektroniniu laišku), kad 2022 m. birželio 30 d. nutartis jai buvo atsiųsta 2022 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atskirasis skundas paštui buvo įteiktas 2022 m. liepos 15 d., akivaizdu, kad septynių dienų apskundimo terminas nėra praleistas ir neegzistuoja CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas atskirojo skundo atsisakymo priimti pagrindas (skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
15. Tuo tarpu pasisakydamas dėl CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti priimti atskirąjį skundą (skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti), apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju A. S. nėra tinkamai įgaliotas asmuo atstovauti V. S. interesus teisme. Nėra ginčo, kad ji yra artima suinteresuoto asmens giminaitė (motina) ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kas atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatantį, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tačiau CPK 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Tuo tarpu pagal CPK 57 straipsnio 4 dalį, šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Taigi, nesant byloje nustatyta tvarka išduoto ir įforminto įgaliojimo, taip pat įgaliotojui žodžiu teismui nepareiškus apie duotą pavedimą motinai atstovauti jo interesus teisme, pagrįstai konstatuota, kad atskirąjį skundą V. S. vardu pateikusi A. S. nėra tinkama atstovė.
16. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kai suinteresuotas asmuo V. S. turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą (jis nepripažintas neveiksniu teisinių santykių srityje, terminas atskirajam skundui paduoti nėra praleistas), tačiau atskirąjį skundą aukštesniosios instancijos teismui surašė ir pateikė asmuo, neturintis teisės jam atstovauti. Teismų praktikoje tokiais atvejais pripažįstama, kad kai byloje dalyvaujantis asmuo, remiantis CPK nuostatomis, turi teisę paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris nėra tinkamas atstovas, taikomas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis). Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržyta apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčio subjekto teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013; 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015; kt.).
17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje 2022 m. liepos 19 d. nutartyje netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes turėjo pripažinti, kad atskirasis skundas paduotas nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų terminų, o nustatęs, kad atskirąjį skundą padavė neįgaliotas asmuo, taikyti trūkumų šalinimo institutą.
18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiama nutartis yra naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.