Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ž. Bertašiaus, kolegijos teisėjų D. Martinavičienės, S. Katausko, sekretoriaujant M. Pociūtei, dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovei adv. G. Korabliovai, atsakovui A. S., atsakovo atstovei adv. T. Borik, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo formos pakeitimo ir ieškovės apeliacinį skundą dėl 2008 02 19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 11 27 ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti 53 924,33 Lt piniginę kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas reguliariai moka išlaikymą periodinėmis išmokomis ir nėra pagrindo pakeisti išlaikymo formą. Su šia teismo nuostata sutikti negalima. Byloje yra pateikti įrodymai, kad iš atsakovo išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo priteistas dar 2001 10 02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (b. l. 75, t. 1). Vėliau atsakovas A. S. pareiškė ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo ir 2005 10 06 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu išlaikymo dydis buvo sumažintas iki 350 Lt (b. l. 83, 84 t. 1). Nepaisant to, kad teismas sumažino išlaikymo dydį, 2008 06 04 antstolio A. Zenkevičiaus pažymose nurodyta, kad atsakovas A. S. nevykdo nei 2001 10 02, nei 2005 10 06 teismų sprendimų, atsakovo skola vaikui išlaikyti pagal šiuos sprendimus sudaro 18 074,33 Lt (1 400 Lt + 16 674,33 Lt = 18 074,33 Lt). Taigi byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas A. S. nevykdo pareigos mokėti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str.).

Galima sutikti su apeliacinio skundo nuostata, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Kaip nurodyta 2005 10 06 Klaipėdos apygardos teismo sprendime, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui buvo sumažintas iki 350 Lt per mėnesį, nes teismui buvo pateikti įrodymai apie A. S. valdomų įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankrotus, atsakovas teismui nurodė, jog jis darbo užmokesčio negauna (b. l. 83, 84, t. 1). Akivaizdu yra tai, kad po 2005 10 06 teismo sprendimo priėmimo atsakovas reguliaraus darbo užmokesčio neturėjo, atsakovas (duomenys neskelbtini) įsidarbino tik 2008 04 09. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pripažino, kad jis iki įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) pusantrų metų nedirbo Lietuvos Respublikos įmonėse, atsakovas duomenų apie užsienio įmonėse gautą darbo užmokestį teismui neteikė. Taigi ieškovė įrodė, jog atsakovo pajamos nėra nuolatinės, antstolis negalėjo nukreipti skolos išieškojimo į atsakovo darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovas sąmoningai atlieka veiksmus, bloginančius jo turtinę padėtį. 2005 11 24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas areštas 2 atsakovui priklausantiems žemės sklypams, kurie buvo areštuoti ieškovės J. K. ieškiniui užtikrinti (b. l. 35, civ. byla Nr. 21-96-216/2006). Atsakovas A. S. pripažįsta, kad šiuos žemės sklypus jis pardavė, tačiau išlaikymo skolos atsakovas nepadengė. Akivaizdu ir tai, kad atsakovas yra sudaręs ir paskutinio atsakovui priklausančio žemės sklypo pardavimo–pardavimo preliminariąją sutartį (b. l. 139, t. 2). Atsakovas pripažįsta, kad kito nekilnojamojo turto jis nebeturi. Teismas negali taikyti šiam turtui priverstinės hipotekos, nes atsakovas nurodo itin didelę šio turto vertę – 1 228 000 Lt. Taigi atsakovui sąmoningai bloginant turtinę padėtį teismas privalėjo šią aplinkybę įvertinti ir užtikrinti vaiko interesų apsaugą pakeičiant išlaikymo formą.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė išlaikymą konkrečia pinigų suma panaudotų savo interesams tenkinti. Akivaizdu yra tai, kad vykdant skolų išieškojimą iš atsakovo A. S., ieškovei V. K. buvo išmokėta 113 659,42 Lt dydžio kompensacija (b. l. 6, t. 3). Ieškovė taip pat pateikė teismui pažymą, kad ji šiuo metu dirba, ir jos darbo užmokestis sudaro 1 700 Lt per mėnesį. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė pagal savo turtinę padėtį galėtų išlaikymą teikti tik pagal paskirtį ir tik sūnaus išlaikymui.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad ginčai dėl išlaikymo tarp šalių tęsiasi nuo 2001 09 17, kai ieškovė pirmą kartą kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo. Akivaizdu tai, kad teisinė taika tarp šalių pagal 2008 02 19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą nebus atkurta. Be to, į šalių ginčą dėl išlaikymo yra siekiama įtraukti ir vaiką, kas įrodo sunkias šio užsitęsusio ginčo pasekmes. Taigi išlaikymo priteisimas konkrečia pinigų suma gali atkurti teisinę taiką, realiai apginti ieškovės bei vaiko teisėtus interesus, užkirsti atsakovui galimybę pažeisti įstatymų saugomus vaiko interesus (LR CK 3.5 str. 2, 3 d.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, jis yra naikinamas. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus iki 51 324 Lt dėl atsakovo atliktų mokėjimų, teismas su ieškinio dalyko pakeitimu sutinka. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 1 540 Lt (51 324,3 Lt x 3% = 1 540 Lt).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti 2008 02 19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, J. K. ieškinį patenkinti ir 2001 10 02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. S. priteistą išlaikymą D. S. periodinėmis išmokomis pakeisti į išlaikymą konkrečia pinigų suma – 51 324 Lt.

Priteisti iš atsakovo A. S. 1 540 Lt žyminio mokesčio valstybei.