- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-371-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24680-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovo V. N. ieškinio atsakovui J. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. T. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas neturtinės žalos reikalavimą kildina remdamasis aplinkybe, jog atsakovui 2022 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-3665-2022 paskirta 19 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. už savavaldžiavimą. Pažymėjo, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Laikė, jog nors ieškovas nurodo dėl atsakovo veiksmų patyręs dvasinius išgyvenimus, realiai pajautęs emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė ir, kad atsakovas veikė kryptingai, baugindamas ieškovą ir jo šeimą, siekdamas savo tikslų neteisėtai iškeldinti ieškovą iš gyvenamojo būsto, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Laikė, kad būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtos neturtinės žalos faktą.
4. Teismas taip pat nurodė, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnis). Sprendė, kad nagrinėjamu atveju atleidimą nuo žyminio mokesčio įtvirtinanti CPK 83 straipsnio 4 dalis netaikytina, kadangi ieškovas nepagrindė, jog neturtinė žala padaryta atsakovo nusikalstama veika.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas V. N. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
6. Nurodo, kad prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį. Su teismo įpareigojimu nesutinka remdamasis teismų praktika (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-157/2014), pagal kurią reiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nemokamas žyminis mokestis. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju procesas yra tęsiamas įsiteisėjus nutarimui administracinio nusižengimo byloje, todėl netaikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios žyminio mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Iš apelianto atskirojo skundo nustatyta, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik nesumokėto žyminio mokesčio trūkumą, tačiau nurodė pateikti ir ieškovo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Apeliantas šio trūkumo neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas, kurį riboja atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, pasisakys tik tuo aspektu, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą už ieškinį sumokėti žyminį mokestį (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.
11. CPK 83 straipsnyje nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad už tam tikrus procesinius dokumentus mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagal kurį nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturtinės žalos reikalavimą kildina remdamasis aplinkybe, jog atsakovui 2022 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-3665-2022 paskirta 19 Eur bauda už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. už savavaldžiavimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Minėta teisės norma įtvirtina, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, kurie turtinės ir neturtinės žalos reikalavimą grindžia remdamiesi nusikaltimu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį nusikaltimu laikoma pavojinga ir minėtame įstatyme uždrausta veika (veikimas, neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda paskirta už administracinį nusižengimą ir reikalavimas grindžiamas atsakovui paskirtos administracinės nuobaudos pagrindu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog apeliantas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
14. Nors apeliantas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2014, kurioje iš tiesų pasisakyta dėl žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, tačiau pažymėtina, kad minėtoje nutartyje kalbama apie tai, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama ieškinį pateikiant baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovas reikalavimą kildina remdamasis administraciniu nusižengimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodoma praktika bei argumentai, kuriais apeliantas remiasi jos pagrindu, neatitinka nagrinėjamos situacijos.
15. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovas nepagrindė, kad neturtinė žala padaryta atsakovo nusikalstama veika ir nustatė apeliantui terminą be kita ko žyminiam mokesčiui sumokėti.
16. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl nustatęs terminą žyminiam mokesčio sumokėti priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas ieškinio trūkumui pašalinti jau yra pasibaigęs, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsniu, 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto (ieškovo) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui terminą iki 2023 m. vasario 28 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.