- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- I-2534-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00300-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 23 d. raštą Nr. 36-2-121 „Dėl saugotinų medžių atkuriamosios vertės apmokėjimo, augusių (duomenys neskelbtini)“, kuriuo ji įpareigota sumokėti 972.00 EUR medžių atkuriamąją vertę, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Pareiškėja skunde (b. l. 2-5) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) dėl leidimo kirsti medžius, augančius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėja savo prašyme nurodė, kad kirstini medžiai išaugę ant senų pamatų iš sėklų ir trukdo tvarkyti sklypą. 2018 m sausio 26 d. gavo skundžiamą Aplinkos apsaugos skyriaus 2018-01-23 raštą Nr. 36-2-121, kuriame nurodyta, jog ji turi sumokėti į Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitą 972,00 EUR už medžių, esančių Žemės sklype, atkuriamąją vertę.
Pareiškėja nesupranta, kodėl Aplinkos apsaugos skyrius ją įvardijo kaip atsakingą asmenį už nuostolius gamtai, kadangi ji nežino kas, kada ir kur galėjo šiuos medžius, už kuriuos Aplinkos apsaugos skyrius reikalauja sumokėti 972,00 EUR sumą, sunaikinti. Pažymėjo, kad iš skundžiamo rašto nėra aišku kokiu laikotarpiu išpjauti medžiai, kas ir kada užfiksavo medžių išpjovimo faktą, kokiu pagrindu apskritai paskaičiuota žala gamtai ir kodėl išieškojimą nukreipė į pareiškėją. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus pareiškėjos veiksmus, dėl kurių padaryti nuostoliai gamtai, nes ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir yra su tuo visiškai nesusijusi. Dėl medžių, kurių tame sklype nebuvo ar bent jau ji jų niekada nematė, nupjovimo, joks pažeidimas nebuvo užfiksuotas, jos niekas administracine tvarka nebaudė, joks protokolas nebuvo surašytas. Taip pat nekonstatuotas faktas, kad ji šiuos medžius nupjovė, todėl atsakovas, neturėdamas tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nepagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti 972,00 Eur už medžių atkuriamąją vertę.
Pareiškėja akcentavo, kad į Savivaldybės administraciją kreipėsi dėl leidimo, išduoti kirsti tris augančius medžius ant senų pamatų, gavimo, tačiau atsakovas visiškai nepagrįstai skundžiamu raštu nurodė sumokėti 972,00 Eur už jau nukirstų medžių atkuriamąją vertę, su kurių iškirtimu ji nieko bendro neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 20-23) bei jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas raštas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriuo nustatyta medžių kirtimo ir leidimų šiems darbams išdavimo ir vertės atlyginimo tvarka. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...> leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus <...>, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime (9 p.). Želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas <...>, kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (13 p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo savininko dukra, atstovaudama savo mamos interesams, veikdama įgaliojimo pagrindu, pateikė 2017-09-06 bei 2017-10-06 prašymus dėl leidimo gavimo saugotiniems medžiams nukirsti. Duomenų apie tai, kad medžiai yra išversti vėjo, pareiškėja savo prašymuose nenurodė, tai padarė tik trečiajame savo 2017-12-11 prašyme. Pagal 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimo Nr. T-602 patvirtintų Kauno miesto želdinių ir želdinių apsaugos taisyklių 5 punktą už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai, valdantys žemę nuosavybės ar kita valdymo teise, ar žemę naudojantys įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių pagrindu, ar faktiškai ją naudojantys kitu pagrindu, želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai. Pagal minėtų Taisyklių 16 punktą asmuo privalėjo informuoti Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių apie audros išverstus ar vėjo nulaužtus medžius, pateikti fotofiksaciją prieš želdinių pašalinimą. Tačiau to padaryta nebuvo ir pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Atsakovas nurodė, kad specialistams nuvykus į medžių augimo vietą ir nustačius, jog medžiai yra nukirsti neturint tam išduoto leidimo, t. y. medžiai yra sunaikinti, vadovaudamiesi teisės aktais paskaičiavo žalą už du medžius: beržą kapotąjį ir klevą paprastąjį (uosialapis klevas yra priskiriamas invazinių medžių rūšiai) ir nustatė 972 Eur padarytos žalos aplinkai dydį, įpareigodamas pareiškėją sumokėti, kaip žemės sklypo, kuriame augo sunaikinti medžiai, savininko atstovę, kadangi fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai - sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad I. M., veikdama savo motinos N. S. vardu, 2017-09-06 bei 2017-10-06 prašymais (reg. Nr. 36-5-872 ir Nr. 36-5-977) kreipėsi į Savivaldybės administraciją leisti kirsti saugotinus medžius ir krūmus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo prašymuose nurodė, kad trys kirstini medžiai išaugę ant senų pamatų iš sėklų ir trukdo tvarkyti sklypą. Kartu su prašymais pareiškėja pateikė žemės sklypo planą (topografinį planą), kuriame pažymėti trys augantys medžiai (b. l. 25-29). Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2017-11-30 raštu informavo pareiškėją, kad Žemės sklype nurodyti trys saugotini medžiai, augę šalia pamatų, yra iškirsti ir prašė paaiškinti, kodėl jie nupjauti be leidimo (b. l. 30). Pareiškėjas 2017-12-11 prašymu nurodė, kad ji negali duoti tikslaus atsakymo dėl iškirstų medžių, nes buvo išvykusi į užsienį, tačiau mano, jog jie buvo vėjo išversti (b.l. 39). Atsakovas 2018-01-23 sprendimu Nr. 36-2-121 „Dėl saugotinų medžių atkuriamosios vertės apmokėjimo, augusių (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) nurodė, kad leidimas medžių kirtimui bus išduotas sumokėjus 972 Eur medžių atkuriamąją vertę ir pridėjo naikinamų saugotinų medžių vertės paskaičiavimą (b. l. 37,38).
Byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja vertina, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, nesuprantamas, juo iš esmės nepasisakyta dėl pareiškėjos prašymo išduoti leidimą trijų medžių iškirtimui, kurie auga iki šiol. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nurodydamas, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d. numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p., administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. LVAT, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (Administracinės bylos Nr.AS146-201/2009, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2017-09-06 bei 2017-10-06 prašymais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo kirsti medžius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurie išaugę ant senų pamatų ir trukdo tvarkyti sklypą, išdavimo. Atsakovas 2018-01-23 Sprendimu nurodė, kad leidimas medžių kirtimui bus išduotas sumokėjus 972 Eur medžių atkuriamąją vertę, t. y. iš esmės buvo atsisakyta išduoti leidimą kirsti medžius, kol nebus sumokėta medžių atkuriamoji vertė, todėl darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos 2018-01-23 sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime atsakovas tik išvardina teisės aktus (nenurodydamas konkrečių punktų), kuriais paskaičiuoja želdinių atkuriamąją vertę ir prašo paskaičiuotą 972 Eur sumą sumokėti į Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitą. Iš minėto Sprendimo bei prie jo pridėto priedo turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte visiškai nėra motyvuojamosios dalies, neaišku kaip ir kodėl paskaičiuota želdinių atkuriamoji vertė. Nei pačiame Sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (teisės aktų išvardinimas nenurodant konkrečių punktų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad pareiškėja į atsakovą aiškiai kreipėsi dėl trijų medžių (iki šiol augančių ant senų pamatų iš sėklų) iškirtimo, o ne dėl jau iškirstų medžių, kurie pažymėti kaip saugotini želdiniai (b. l. 34-36). Aplinkybę, kad Žemės sklype auga trys medžiai patvirtina byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 56-61), be to, to neneigė ir atsakovo atstovė. Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl jau iškirstų medžių atkuriamosios vertės (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas), iš esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį pareiškėjos prašymų - leisti kirsti medžius, turinio. Minėti Sprendimo turinio trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies ir nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl savivaldybės administracijos 2018-01-23 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teisinio pagrindo, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.
Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas motyvus bandė išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui bei teismo posėdžio metu, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu žodžiu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjos atstovei išaiškintina, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas ji gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 23 dienos sprendimą Nr. 36-2-121 „Dėl saugotinų medžių atkuriamosios vertės apmokėjimo, augusių (duomenys neskelbtini)“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.