Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas Šiaulių TI nepriimtinomis kalinimo sąlygomis. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, kameros buvo perpildytos, jose buvo drėgna, pelėsis, iš sanitarinio mazgo lįsdavo parazitai. Pareiškėjas kentė nemalonų kvapą, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat nebuvo užtikrinta užimtumo programa, kad būtų išvedamas iš kameros 8 valandas, pasivaikščioti išeidavo tik 1 valandą. Dėl to pareiškėjas teigė tapęs irzliu, patyrė diskomfortą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, jį kankina nemiga, skauda galvą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas kamerose Nr. 16, 25, 40, 42 ir 57, jose buvo kalinama nuo 2 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,81 kv. m iki 11,5 kv. m ploto ir tai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovo teigimu, remiantis nacionaliniais teisės aktais, minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, o baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Papildomos ventiliacijos įrengimas, natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kameros tikrinamos tik gavus skundą. Dviejose tikrintose patalpose nustatyta tinkama drėgmė, o nesikreipimas dėl kitų kamerų leidžia daryti išvadą, kad higienos normų pažeidimų nebuvo. Patalpų priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija) ginčo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planu 2018–2019 m. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo trukmė. Šiaulių TI vykdomos užimtumo programos ir renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Pareiškėjas buvo vedamas į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką. Atsakovo nuomone, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto, jis savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, jų nepagrindžia. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pažeidimo fakto pripažinimas turėtų būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. birželio 26 d., iš viso 258 dienas. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kamerose Nr. 16, 25, 40, 42 ir 57, vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,80 kv. m iki 11,46 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 bei 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 (juose numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto).

7. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, sprendžiant ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto atėmus iš viso kameros ploto sanitarinio mazgo plotą, įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį, baldų užimamą plotą bei fotonuotraukas, nustatė, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameroje buvo labai drėgna, ant sienų, lubų prie sanitarinio mazgo laikėsi pelėsis, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 14, 16, 17, 39 punktų nuostatomis bei atsakovo pateiktais patikrinimo aktais.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sklido nemalonus kvapas, nustatė, kad kamerose Nr. 16 ir 25 sanitariniai mazgai atskirti durimis, kitose kamerose pakabintos užuolaidos. Teismas rėmėsi EŽTT praktika, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina reikiamo privatumo, todėl laikė, kad pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu kamerose Nr. 40, 42 ir 57 privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas. Atsakovas nepaneigė, kad kamerose, kuriose buvo laikoma ir po 5 ar 6 asmenis, nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o taip pat ir neturtinę žalą.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad iš sanitarinio mazgo lenda žiurkės, konstatavo, jog jis nekonkretus. Pranešėjas nenurodė, kurioje kameroje ir kada tokių atvejų buvo, ar jis pranešė apie tai Šiaulių TI administracijai, ar ši ėmėsi konkrečių priemonių žiurkėms naikinti, ar, kad papildoma deratizacija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

13. Įvertinęs atsakovo pateiktus užimtumo grafikus, teismas vertino, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė dalyvauti užimtumo programose, renginiuose, varžybose, jis galėjo ne mažiau kaip 2 valandas pasivaikščioti gryname ore. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

14. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui 192 dienas kamerose Nr. 40, 42 ir 57 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, visą ginčo laikotarpį, t. y. 258 dienas, sklindantis nemalonus kvapas sukėlė jam dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas vertino, jog nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti visą reikalaujamą sumą. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios gali būti reikšmingos, nepateikė, su skundais ar prašymais į Šiaulių TI direktorių ar kitas institucijas nesikreipė. Todėl teismas sprendė, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, o dėl nustatyto pažeidimo adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

III.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

19. Atsakovas teigia, kad pasinaudojus iš esmės didelėje patalpoje esančiu sanitariniu mazgu dėl kvapo negalėjo kilti dvasiniai išgyvenimai ar kitokie nepatogumai. Kamerose apgyvendintų asmenų skaičius niekada nebuvo viršytas bei teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, o pareiškėjo teiginiai apie nemalonų kvapą yra subjektyvūs, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Taip pat, Šiaulių TI negalima įrengti ventiliacijos dėl įstaigos statuso. Atsakovas remiasi ir HN 134:2015, kad patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų valios, be to, vėdinimas per langus galimas ir sudarytas bei iš visų kamerų yra išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pažeidimo fakto pripažinimas turėtų būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, nes, atsakovo teigimu, pareiškėjas negalėjo patirti tokių neigiamų išgyvenimų, dėl kurių turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

20. Pareiškėjas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja teismo teiginį, jog gyvenamosios erdvės ir sanitarinio mazgo atskyrimas užuolaida neužtikrina privatumo. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo neužtikrintas minimalus vienam asmeniui taikomas kameros plotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Byloje kilo ginčas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. L.kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 d. birželio 26 d., priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu 192 dienas kamerose Nr. 40, 42 ir 57 jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, visą ginčo laikotarpį, t. y. 258 dienas, sklindantis nemalonus kvapas sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

24. Atsakovo atstovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pareiškėjo privatumo pažeidimu bei tuo, kad dėl nemalonaus kvapo kameroje jam galėjo kilti neturtinė žala, priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir būdu, prašo pakeisti teismo sprendimą arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą.

25. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

26. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

27. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, pažymi, kad į bylą pateikti duomenys (Šiaulių TI Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-168, kamerų fotonuotraukos), patvirtina, jog Šiaulių TI kamerose (įskaitant ir kameras Nr. 40, 42 bei 57) sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta sienele (nuo 1,78 m iki 2,4 m) ir yra uždari (su durimis ar įėjimo anga, uždengta užuolaidomis) (b. l. 25–26, 45–47). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas buvo toks, kuris neužtikrino pareiškėjo privatumo.

29. Teisėjų kolegija sutinka su Šiaulių TI pozicija, kurią patvirtina tiek EŽTT praktika (2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.), tiek naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021; kt.), kad šios nutarties 28 punkte nurodytas sanitarinių mazgų įrengimas atitinka minimalų privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimą, nes nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, yra nepagrįsta.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjo teiginių dėl blogo kvapo kamerose, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (kai kuriose kamerose yra durys, kitose tik erdves skiriančios užuolaidos), galėtų būti pripažinti pagrįstais, tačiau byloje nepaneigta, kad Šiaulių TI kameros jose laikomų asmenų galėjo būti vėdinamos per langus, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigą laisvės atėmimo įstaigoje esantiems asmenims valyti patalpas, kuriose jie yra apgyvendinti (HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI administracijai nesiskundė (b. l. 57). Todėl, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui sukelti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai buvo tokie intensyvūs, kad galima būtų pripažinti neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą dėl blogo kvapo kamerose.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu dėl privatumo pažeidimo bei nenustatytas neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktas dėl blogo kvapo kamerose, taigi nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.

32. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju Šiaulių TI apeliacinį skundą tenkina ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikina teismo sprendimo dalį, kuria konstatuoti pažeidimai dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei blogo kvapo kameroje ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteista 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo A. L. skundas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, ir pareiškėjo A. L. skundą atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.