Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. T. ir V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: R. T., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų V. T. ir V. B. mama O. T. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centro“ pažymos, matyti, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis O. T. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. (duomenys neskelbtini) 1-ojo notaro biuro pranešime pažymėta, kad dėl mirusios O. T. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. VĮ „Registro centro“ pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad O. T. mirė santuokoje, jos sutuoktinis R. T., jų vaikai V. T. ir V. B.. O. T. ir R. T. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure. VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) pažymėjime apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo naudoti aktą, R. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,21 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). R. T., dar O. T. būnant gyvai, (duomenys neskelbtini) testamentu savo turtą, kurį turės mirties dieną, ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko lygiomis dalimis savo vaikams: V. T. ir V. B. (buvusi B.). Iš teismui papildomai pateiktų mokėjimo kvitų, pranešimų nustatyta, kad už adresu: (duomenys neskelbtini), tiektą šaltą vandenį (duomenys neskelbtini) išrašo sąskaitas R. T., tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo žemės nuomos mokestis apmokėtas laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m., apmokėtos sąskaitos už vietinę rinkliavą, tiektą elektros energiją.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai po jų motinos mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą, paduodant pareiškimą notarui. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškime pateikti pareiškėjų paaiškinimai, patvirtina, kad V. T. ir V. B. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėję turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus motinai, valdė ir tvarkė likusį po mamos mirties turtą: abu lygiomis dalimis prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, namo, žemės sklypo tvarkymo, pasidalijo kai kuriuos mamos paliktus asmeninius, atminčiai skirtus daiktus. Tai patvirtina byloje pateiktos mokėjimo sąskaitų kopijos, kurios siųstos ir apmokėtos palikto turto adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad po O. T. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, mirusios O. T. sutuoktinis R. T. atsiliepime patvirtino pareiškėjų nurodytus teiginius, kad pareiškėjai po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai V. T. ir V. B. po motinos O. T. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėję valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po O. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos vaikai: dukra V. B. ir sūnus V. T..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos vaikai: V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnus V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.