Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui, Rasai Pladaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. V., nukentėjusiajai V. L., suinteresuotam asmeniui A. L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2016 m. spalio 16 d., apie 12.54 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,66 promilės girtumas), ir neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatsargus, atsitrenkė į gatvėje stovintį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apgadino abu du automobilius. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino, tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad realiai jis automobilio nevairavo, juo nevažiavo, o tik įkišo raktus į užvedimo spynelę norėdamas uždaryti automobilio langus, kai mašina pajudėjo ir trenkėsi į kitą automobilį. Paaiškino, kad buvo svečiuose pas A. L. S., vartojo alkoholį, gėrė brendžio, alaus, išgėrė gal 3-4 litrus alaus, todėl įvykius pamena padrikai. Į A.L. S. automobilį įsėdo norėdamas paimti savo daiktus (ausinukus ir kuprinę), kurie buvo padėti ant priekinės sėdynės ir jam buvo patogiau juos paimti iš vairuotojo vietos. Automobilio rakteliai buvo įkišti į spynelę, tačiau variklis nebuvo užvestas, norėjo uždaryti langus, kai mašina ant laisvo bėgio pradėjo riedėti, jis bandė sustabdyti automobilį, tačiau jis atsitrenkė į pilką sidabro spalvos automobilį VW, į jo kairę pusę. Tada laukė automobilio savininko, apžiūrėjo automobilį VW, ant jo buvo įbrėžimas, nesulaukę savininko grįžo atgal, kol atvyko pareigūnai. Taip pat nurodė, kad automobilio raktelius jis paėmė iš S., jis juos jam padavė. Kai automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį, jo savininkas S. buvo kažkur šalia, automobilyje buvo trise. Nurodė, kad jis automobilio nevairavo, tiesiog mašina ant laisvo bėgio pariedėjo, įvykio metu buvo automobilyje. Taip pat nurodė, kad S.automobilis Mazda stovėjo Bitininkų gatvėje, automobilis stovėjo skersai, iki automobilis pariedėjo, atstumas iki kito automobilio VW buvo apie porą metrų. Nors teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, automobiliu važiuoti moka, kaip užvesti automobilį žino. Nurodė, kad A.S. S. rašytiniame paaiškinime (b.l. 11) nurodytos teisingos aplinkybės (b.l. 18a). Neprisimena ar po įvykio dar vartojo alkoholį (b.l. 66). Pripažįsta, jog yra kaltas dėl avarijos, kurios nenorėjo padaryti, stengsis atlyginti žalą (b.l. 68).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusioji V. L. paaiškino, jog išėjusi į lauką, pamatė, kad negali išvažiuoti su savo automobiliu VW, nes šalia jo labai artui stovi automobilis Mazda. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad galinis bamperis yra įskilęs, todėl iškvietė pareigūnus. Pamačiusi šaligatviu ateinančius tris vaikinus, jų pasiteiravo, ar tai jų automobilis. Vienas iš vaikinų prisistatė automobilio Mazda savininku, tačiau teisme kitas vaikinas sako, kad vairavo automobilį. Ji asmeniškai eismo įvykio nematė, niekas jai nieko neaiškino, sakė, kad nieko neatsitiko. Toje vietoje sunku prisiparkuoti, todėl matomai jos automobilį ir užkabino, įskėlė bamperį. Taip pat nurodė, kad automobilis yra įmonės „B. ch.“, kreipėsi į VW centrą dėl jo remonto. Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje lygu, nėra nei įkalnės, nei nuokalnės, todėl automobilis ant laisvo bėgio negalėjo pajudėti. Kai ji apžiūrinėjo savo automobilį, atstumas iki Mazdos buvo gal 5 cm, tačiau ji išvažiuoti negalėjo (b.l. 18a-18b).

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis liudytojas E. I. parodė, kad V. V. ir A.L. S. jo draugai, apie nagrinėjamą bylą žino. Byla dėl to, kad mašina iš vietos įvažiavo į kitą automobilį. Paaiškino, kad V. V. paprašė, t.y. paėmė raktus iš A.L. S., nes norėjo uždaryti automobilio langus, įkišo raktelį į užvedimo spynelę, ir automobilis pavažiavo iš vietos. Automobilis priklauso A.L. S., jie visi trys sėdėjo automobilyje, jis (E. I.) priekinėje keleivio vietoje, A.L. S. gale, o V. V. vairuotojo vietoje. Jie tik sėdėjo automobilyje, niekur nesiruošė važiuoti. Tai buvo netyčinis pažeidimas, nes V. V. norėjo tik uždaryti langus, kai įkišus raktelius, automobilis pats savaime pajudėjo iš vietos, nuriedėjo į priekį. Kontaktas (smūgis) su kitu automobiliu buvo minimalus, atrodė, kad automobiliai vos prisilietė. Tarpo tarp automobilių po smūgio nebuvo, mašinos buvo viena šalia kitos. Kas patraukė automobilį nuo kito automobilio nežino, nepamena. Po to nuėjo į miškelį gerti alaus. Taip pat nurodė, kad matė nubrozdinimą ant kito automobilio galinio bamperio, bamperis buvo įlenktas, taip pat ir ant A.L. S. automobilio buvo kažkoks defektas. Negali atsakyti kodėl jie visi įsėdo į A.L. S. automobilį, gal pakalbėti, gal buvo šalta, po to ėjo į miškelį gerti. Įvykio metu V. V. ir A.L. S. buvo kiek išgėrę. Taip pat nurodė, kad V. V. neturi teisių, nežino ar jis moka vairuoti, nėra jo matęs vairuojančio. Kai grįžo iš miškelio, prie automobilių jau buvo policijos pareigūnai, kliudyto automobilio savininkai, kurie norėjo išvažiuoti iš aikštelės ir pamatė apgadintą automobilį. Nurodė, kad kitas automobilis buvo kliudytas laikotarpiu tarp 13-15 valandos, miškelyje jie praleido apie pusvalandį, vis trys gėrė alų (b.l. 65-66).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. D. parodė, kad atvykus į įvykio vietą Bitininkų gatvėje, kur automobilis Mazda kliudė automobilį VW Golf, Mazdos automobilio savininko draugas aiškino, kad užkūrė automobilį ir jis įvažiavo į kitą stovintį automobilį. Apžiūrėjus automobilius matėsi švieži apgadinimai. Taip pat nurodė, kad jei eismo įvykio schemoje nurodytas atstumas tarp automobilių „00“, vadinasi tarpo tarp jų nebuvo. Schemoje (b.l. 8) automobilis Mazda pažymėtas „1“, o VW Golf- „2“. Automobilis Mazda buvo įsirėmęs kampu į VW Golf, nustatyti sužalojimai – valstybinio ženklo numeris ir bamperis. Įforminant įvykį, surašant ATP protokolą ginčo dėl kaltės nebuvo. Galėjo būti taip, kad jei automobilyje buvo įjungtas bėgis, ir norint pasišildyti ar užvedus automobilį, jis galėjo pradėti judėti. Liudytojui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 5), palaikė jam nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad tiek V. V. (vairuotojas), tiek automobilio savininkas buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Mašinos savininkas sakė, kad alkoholį vartojo nuo 4 val. ryto (b.l. 66).

UAB „(duomenys neskelbtini).“ pateiktais duomenimis, bendrovei dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 674,79 (be PVM) žala, dėl žalos atlyginimo kreipėsi į UDB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 25,26).

Teismui apžiūrėjus automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad matomas akivaizdus įbrėžimas, išdaužtas iš vietos valstybinių numerių laikiklis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kelio ir kitų įrenginių ar kitokio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šis pažeidimas padaromas neblaivaus vairuotojo. Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. V. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga: paties V. V. tiek rašytiniais (b.l. 1), tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Nors V. V. duodamas paaiškinimus nurodė, kad realiai jis automobilio nevairavo, neturėjo tikslo kur nors važiuoti, o tik norėdamas uždaryti langus, įkišo raktus į užvedimo spynelę ir automobilis pajudėjęs iš vietos kliudė kitą automobilį, tokius jo paaiškinimus teismas vertina, kaip siekį sušvelninti atsakomybę. V. V. automobilio vairavimo faktą patvirtina betarpiškai eismo įvykio metu automobilyje Mazda buvę A.L. S. ir E. I., kurie patvirtino, kad V. V., siekdamas uždaryti (atidaryti) automobilio langus, paėmė iš A.L. S. raktus, kuriuos įkišo į užvedimo spynelę, užvedė automobilį, ir kadangi automobilis stovėjo su įjungtu bėgiu, jis pradėjo važiuoti, kol atsirėmė į kitą automobilį VW Golf. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme, vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose N5-307/2007;N1-413/2007). Nors V. V. ir A.L. S. pripažįsta, kad po Mazdos kontakto VW Golf automobiliu, ant jo liko įbrėžimas, bet nežymus, tačiau UAB „B(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, bendrovei dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 674,79 (be PVM) žala, dėl žalos atlyginimo kreiptasi į draudimo bendrovę (b.l. 25,26). Taip pat V. V. kaltė ir padarytas pažeidimas įrodytas ir kita byloje surinkta ir įvertinta medžiaga, t.y. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio T. D. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 6-7), eismo įvykio vietos schema (b.l. 8) bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 9), liudytojų E. I. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 10), A.L. S. rašytiniu (b.l. 11) nukentėjusio automobilio savininkės V. L. rašytiniais (b.l. 12) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, alkotesterio duomenimis (b.l. 14), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 16), bei kita byloje surinkta medžiaga. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog V. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jos nesuvaldė ir kliudė kitą transporto priemonę, taip sukėlė eismo įvykį ir apgadino dvi transporto priemones.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog V. V. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir ATPK pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ir ATPK pakeitusiame Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) atsakomybė už neblaivių vairuotojų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį, be kita ko, ir kelio ir kitų renginių ar kito kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, taikoma tik vairuotojams, kuriems nustatytas girtumo laipsnis neviršija 1,5 promilių (ANK 423 str. 3 d.). Tačiau V. V. nustatytas 2,66 promilių girtumo laipsnis. Už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumo laipsnis, nuo 2017 sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Naujai įsigaliojęs įstatymas sugriežtino atsakomybę už V. V. padarytą pažeidimą, ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 straipsnio nuostatomis, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, todėl V. V. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį neperkvalifikuojamas ir jai skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta nuobauda.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: neblaivus asmuo, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, eismo įvykio metu apgadino 2 automobilius, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 27 metų amžiaus, nevedęs, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 3-4), duomenų apie teistumą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, kad V. V. nors ir vairavo automobilį, tačiau pažeidimas buvo padarytas siekiant uždaryti automobilio langus, transporto priemonė pajudėjo itin nedidelį atstumą, todėl manytina, kad V. V. tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas straipsnį ir skirti švelnesnę, nei ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali baudą be automobilio konfiskavimo, kadangi transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, ir automobilio savininkas neigia leidęs automobiliu naudotis teisių neturinčiam V. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16063313775). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.