- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-383-417/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04507-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- T. J.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo T. J. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirta vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones penkiolikai mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirta už tai, kad jis 2011 m. spalio 2 d., apie 6.21 val. duomenys nekslebtini, Klaipėdoje, vairavo automobilį „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,73 promilių girtumas).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimą ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog dėl padaryto pažeidimo gailiuosi, paaiškino visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir nuo pat pradžių prisipažino jį padaręs. Be to, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir mažesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones, o nesat galimybei taikyti ATPK 30¹ str., ir skirti minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. 1000 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Nurodo, kad su inkriminuotu administracinio teisės pažeidimu sutiko nuo pat pradžių, policijos pareigūnams jį sustabdžius ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą minėto pažeidimo neginčijo, pripažino, kad vairavo išgėręs, dėl to nuoširdžiai gailisi. Tai patvirtina byloje esantys paaiškinimai bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Taip pat pažymi, jog ir apylinkės teisme sutiko su pažeidimu, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau teismas, priimdamas nutarimą, šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe
Apeliantas T. J. akcentuoja, kad neneigia, jog 2011-07-03 buvo nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu- – už ATPK 178 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau atkreipia dėmesį, jog šis pažeidimas nėra tos rūšies kaip ATPK 126 str.1 d. Pažymi, kad ATPK 32 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog aplinkybė, kai pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Todėl T. J. mano, jog 2011-07-03 padarytas pažeidimas neturėtų sunkinti atsakomybės ir daryti įtaką nuobaudos dydžiui.
Šalies argumentai
Apeliantas T. J. nurodo, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, bet paskyrė 1450 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 15 (penkiolika) mėnesių, nurodydamas, jog tai straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis. Tačiau mano, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta aplinkybė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, paaiškino pažeidimo aplinkybes ir neginčijo, jog jį padarė. Taip pat mano, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pažeidimas padarytas sekmadienio ryte, apie 06.21 val., kai kelyje eismo dalyvių intensyvumas nepalyginamai mažesnis nei darbo dieną ar dienos metu. Sėsdamas už vairo, nesijautė apsvaigęs, kadangi alaus buvo išgėręs 3 butelius prieš valandą iki įsėdimo į automobilį.
T. J. atkreipia dėmesį, jog lengvo girtumo – 0,4–1,5 promilių – vidurkis lygus 0,95 promilėms. Jam buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas, t. y. mažesnis nei lengvo girtumo (neblaivumo) laipsnio vidurkis, tačiau paskirtoji administracinė nuobauda – bauda – siekia vos ne maksimumą.
Be to, T. J. teigimu, teismas klaidingai nustatė, jog jis niekur nedirba, nors jis teismo posėdyje teismui pateikė pažymą iš darbovietės apie darbo užmokestį ir darbdavio išduotą charakteristiką (pažymą), kurioje taip pat nurodyta, kad reikalingas vairuotojo pažymėjimas darbe. Nuo 2011-01-11 dirba UAB „Kretingalės mėsa“ autošaltkalviu-mechaniku, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga darbe, tai susiję su tiesioginiu pareigų atlikimu darbe.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal susiformavusią teismų praktiką prisipažinimas padarius neteisėtą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Asmens nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra tada, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs pažeidimą, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti kilusius padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl pažeidimo pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus paaiškinimus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, o būtent pareigūnų A. B. bei A. Š. sustabdžius apelianto vairuojamą automobilį iš jo salono sklido alkoholio kvapas, vairuotojo buvo pasiteirauta, ar šis nėra vartojęs alkoholio, o šiam patvirtinus, kad prieš valandą išgėrė tris butelius alaus, buvo patikrintas blaivumas alkoholio matuokliu ir nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Įvertinus šias aplinkybes, apygardos teismo nuomone, T. J. aiškiai suvokė, kad iš jo sklinda alkoholio kvapas, jog neigti girtumo tiesiog nėra prasmės, nes pareigūnai jau įtardami, jog jis yra neblaivus, pasiteiravo apie vartotą alkoholį. Todėl apygardos teismo nuomone, aplinkybė, jog T. J. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, paaiškino pažeidimo aplinkybes ir neginčijo, nepagrįstai buvo nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai taikyto ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nuostatų ir T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad T. J. nuoširdžiai gailisi.
Tuo tarpu vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl paskirtos nuobaudos griežtumo, apygardos teismas pažymi, jog iš byloje esančios pažymos apie T. J. baustumą matyti, kad už analogišką pažeidimą, t. y. vairavimą esant neblaiviam, apeliantas baudžiamas ne pirmą kartą, šiuo metu turi galiojančia nuobaudą už 2011 m. liepos 3 d. padarytą pažeidimą, kuris taip pat padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Ir tai rodo, kad T. J. nepaiso visuomenėje nusistovėjusių gero elgesio taisyklių, nekart yra padaręs pažeidimų, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusi nusikalsti. Todėl apygardos teismo nuomone, viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė nesudaro prielaidos T. J. skirti švelnesnės nuobaudos nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijos vidurkis ar skirti net švelnesnę nuobaudą, nei numatyta minimo straipsnio sankcijoje.
ATPK 30¹ str. reglamentuojama, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Apygardos teismo nuomone, vien aplinkybė, kad yra nustatyta viena T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jo darbe yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, neduoda pagrindo apeliantui taikyti ATPK 30¹ str. Kaip minėta, transporto priemonės vairavimas esant T. J. neblaiviam, nėra pirmas atvejis ir už šį pažeidimą jam buvo paskirta piniginė bauda atimant teisę vairuoti. Tačiau iš nagrinėjamojo pažeidimo matyti, kad nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti ir T. J. nebuvo sulaikytas nuo naujų pažeidimų darymo. Ir tai apygardos teismui leidžia pagrįstai matyti, kad paskirta švelnesnė nuobauda, vargu ar šįkart pasiektų nuobaudos tikslus, nusprendus T. J. išimtinai netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ar nustatyti minimalų terminą. Nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokio pobūdžio pažeidimai nėra atsitiktiniai. Tuo tarpu skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijos minimumas, paprastai būtina konstatuoti net ne vieną traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios turėtų būti susijusios su kitomis įstatymų nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Tokių išskirtinių aplinkybių visumos nagrinėjamoje administracinėje byloje, sprendžiant pagal pateiktus faktinius duomenis, taip pat nėra. Todėl tenkinti apelianto prašymą – skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijos minimumas arba bent vidurkis – nėra teisinio pagrindo.
Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nuo 2011 m. sausio 11 d. T. J. dirba UAB „Kretingalės mėsa“, skundžiamo nutarimo įžanginėje bei aprašomojoje dalyse nurodyta aplinkybė, kad T. J. nedirba, vertintina kaip klaida, tačiau juridiškai nereikšminga klaida, neturinti įtakos apelianto T. J. veikos teisiniam vertinimui.
Taigi paminėtos aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimą pakeisti:
pripažinti T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.