- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-92/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Pranas Žeimys, Janina Stripeikienė, Romualdas Čaika
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyriaus
- Ieškovas
- M. E. K.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyriaus kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. E. K. ieškinį atsakovams UAB „Palangos švara“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyriui, dalyvaujant trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo susirgus profesine liga.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. E. K. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Palangos švara“ 24 422,20 Lt žalos atlyginimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovu įtraukė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyrių. Ieškovė nurodė, kad 1988 metais dirbdama Palangos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate susirgo profesine liga ir kombinatas mokėjo jai žalos atlyginimą. 1991 metais buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas buvo reorganizuotas skaidymo būdu ir įsteigta Palangos miesto valstybinė skalbimo įmonė, kurios vietoje 1995 m. gegužės 16 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „Palangos švara“, mokėjusi ieškovei žalos atlyginimą. UAB „Palangos švara“ 2004 m. vasario 20 d. buvo dar kartą privatizuota (visos įmonės akcijos tapo privačių asmenų nuosavybe). Nuo 2004 m. kovo 10 d. dėl UAB „Palangos švara“ privatizavimo žalos mokėjimo prievolė perėjo valstybei. Pagal VSDFV Palangos skyriaus skaičiavimus ieškovei nuo 2004 m. kovo 10 d. pradėta mokėti dvigubai didesnio dydžio periodinė netekto darbingumo kompensacija, negu mokėjo UAB „Palangos švara“. Ieškovė kreipėsi į Darbo inspekciją, kuri nustatė, kad UAB „Palangos švara“ skaičiavo ir mokėjo jai žalos atlyginimą nesilaikydama įstatymų reikalavimų, dėl to už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. kovo 10 d. susidarė 24 422,20 Lt dydžio nepriemoka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš VSDFV Palangos skyriaus 24 422,20 Lt žalos atlyginimo, reikalavimus atsakovui UAB „Palangos švara“ atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse iki jų privatizavimo. Žalos atlyginimas turi būti mokamas iš valstybės biudžeto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-732/2003, pasisakė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fizinio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą dėl profesinio susirgimo valstybinėje įmonėje iki įmonės privatizavimo pagal Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas atlygina valstybė, o mokėjimo prievolę vykdo įstatymu paskirti asmenys (savivaldybės, šiuo metu – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai). Teismas vadovavosi šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo (toliau – Žalos atlyginimo tvarkos aprašas) 2 punktu, pagal kurį prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą privalo vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalį šis įstatymas yra taikomas žalai atlyginti ir dėl susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-732/2003 taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjas Laikinajame įstatyme įtvirtino atgalinį teisės normos galiojimo atvejį. Dėl tokių argumentų teismas atmetė atsakovo VSDFV Palangos skyriaus teiginį, kad žalos atlyginimas ieškovei už praėjusį laikotarpį negali būti mokamas. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas rėmėsi ieškovės pateiktu skaičiavimu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo VSDFV Palangos skyriaus apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 27 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimą pakeitė: ieškovei M. E. K. iš atsakovo VSDFV Palangos skyriaus priteistą žalos atlyginimą sumažino iki 18 566,19 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė susirgo profesine liga dirbdama buvusioje valstybinėje įmonėje, todėl valstybei pereina prievolė mokėti jai žalos atlyginimą ne tik po įmonės privatizavimo, bet ir įsiskolinimą iki įmonės privatizavimo. Teisėjų kolegija tokią išvadą padarė remdamasi lingvistiniu teisės normos aiškinimu, kad valstybė perima prievolę, neišskiriant prievolės apimties, jos atsiradimo laiko, ir teismų praktika, pagal kurią įstatymų leidėjas Laikinajame įstatyme įtvirtino atgalinį teisės normos galiojimo atvejį. Be to, ieškovei dirbant valstybinėje įmonėje žalą faktiškai jai atlygindavo valstybė, tik išmokėdavo įmonė, ir ieškovei negavus įstatymo nustatyto dydžio išmokų sumą dėl UAB „Palangos švara“, jos darbuotojo kaltės pinigus faktiškai sutaupė valstybė. Byloje esant prieštaringiems žalos dydžio skaičiavimams apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir rėmėsi jos atliktais skaičiavimais, pagal kuriuos periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemokos dydis yra 18 566,91 Lt. Dalyvaujantys byloje asmenys šių skaičiavimų pagrįstumo neginčijo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas VSDFV Palangos skyrius prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pagal šią normą žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei, jeigu įmonė privatizuota, o žala buvo padaryta iki privatizavimo momento. Taigi Laikinajame įstatyme apibrėžtas ne momentas, nuo kurio žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, bet žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei sąlygos. Teismai nepagrįstai šio įstatymo nuostatas aiškino taip, kad prievolė valstybei pereina ir už laikotarpį iki įmonės privatizavimo momento. Toks aiškinimas prieštarauja Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 11 punktui, kuriame nurodyta, kad jeigu žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei pagal Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, tai žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Iš Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 11 punkto turinio matyti, kad žalos atlyginimo prievolė valstybei iš privatizuotų įmonių pereina tik nuo privatizavimo momento, o jei įmonė privatizuota iki 1999 m. gruodžio 1 d. (Laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo 18¹ straipsniu įstatymo įsigaliojimo dienos), – tai ne anksčiau kaip nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Kadangi UAB „Palangos švara“ buvo privatizuota 2004 m. kovo 10 d., tai pagal Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 11 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei gali pereiti ne anksčiau kaip nuo šios datos. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 11 punkto iš viso netaikė, o Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą aiškino ir taikė netinkamai, nepagrįstai remdamasis vien tik lingvistiniu šios normos aiškinimu.
2. Teismai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-732/2003, iškreipė joje išdėstytų teiginių prasmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos motyvas, kad valstybei pereina prievolės dėl žalos, padarytos iki privatizavimo, reiškia, jog po privatizavimo padarytą žalą sveikatai turi atlyginti įmonės, o iki privatizavimo momento padarytą žalą atlygina valstybė, bet tokia valstybės prievolė atsiranda tik po privatizavimo momento. Valstybei pereina prievolė mokėti žalos atlyginimą tik po įmonės privatizavimo, o ne už visą laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė M. E. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismai priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimą bei nutartį, kuriuos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismai tinkamai taikė Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dirbant buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo prievolė pereina valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė 1988 metais dirbdama Palangos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate susirgo profesine liga, dėl kurios neteko 100 proc. darbingumo. Žalos atlyginimą jai mokėjo kombinatas, o nuo 1991 metų – po kombinato reorganizacijos įsteigta Palangos miesto valstybinė skalbimo įmonė. 1995 m. gegužės 16 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „Palangos švara“ (96 proc. jos akcijų priklausė savivaldybei), kuri perėmė žalos atlyginimo mokėjimo prievolę. UAB „Palangos švara“ 2004 m. vasario 20 d. buvo privatizuota (visos įmonės akcijos tapo privačių asmenų nuosavybe). Nuo 2004 m. kovo 10 d. dėl UAB „Palangos švara“ privatizavimo žalos mokėjimo prievolė perėjo valstybei. Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog UAB „Palangos švara“ skaičiavo ir mokėjo ieškovei žalos atlyginimą nesilaikydama įstatymų reikalavimų, dėl to už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. kovo 10 d susidarė 24 422,20 Lt dydžio nepriemoka.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas netenkintinas, nes kasatorius šiam socialiniam ginčui išspręsti netinkamai aiškina 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintą Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašą, neatsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos suformuotą praktiką šios kategorijos tapačiose civilinėse bylose.
Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, 18¹ straipsnio 2 dalyje – kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 1.1 ir 2 punktuose nurodė, kad žalos atlyginimo prievolę dėl susirgimų profesine liga ir nelaimingų atsitikimų darbe vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais (šioje byloje nagrinėjamas toks atvejis) žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo įmonės privatizavimo, o jeigu po privatizavimo žalos atlyginimo mokėjimas buvo tęsiamas, – tai nuo tos datos, kurią pagal gautus duomenis jo mokėjimas buvo nutrauktas, bet ne anksčiau nei nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl žalos atlyginimo nutraukus jos mokėjimą, bet dėl mokėto žalos atlyginimo dalies nepagrįsto neišmokėjimo, todėl Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 11 straipsnio nuostata šiuo atveju netaikytina. Šiuo atveju taikytinos Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 1.1 ir 2 punktų nuostatos, pagal kurias prievolė mokėti ieškovei jai nepagrįstai neišmokėtą žalos atlyginimo dalį tenka valstybei. Šią prievolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netaikė pirmiau nurodyto Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 11 punkto, bet atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai konkretaus ginčo faktinės aplinkybės neatitinka lydimojo norminio akto nuostatų, teismai turi vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismai šiais principais vadovavosi. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų aspektu nepriimtina atsakovo pozicija, kad nukentėjęs asmuo jam nepagrįstai neišmokėtos žalos atlyginimo dalies gali reikalauti iš UAB „Palangos švara“ ir po to, kai prievolė mokėti žalos atlyginimą perėjo valstybei ir UAB „Palangos švara“ visos akcijos iš valstybės buvo išpirktos privačių asmenų. Ieškovei nepagrįstai neišmokėta žalos atlyginimo dalies suma per laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. lapkričio 30 d. yra 1556,03 Lt.
Pažymėtina dar ir tai, kad Laikinasis įstatymas galioja atgaline tvarka (Laikinojo įstatymo 7 straipsnio 1 punktas).
Iš bylos duomenų matyti, kad Palangos valstybinė skalbimo įmonė į UAB „Palangos švara“ buvo reorganizuota gerokai anksčiau, nei prasidėjo žalos atlyginimo nepriemoka. Žalos atlyginimo nepriemoka prasidėjo 1997 m. rugsėjo 1 d. Palangos miesto valstybinės skalbimo įmonės pirmas privatizavimas įvyko 1995 m. gegužės 10 d. (b. l. 48).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne vieną kartą yra pasisakiusi, kad prievolė mokėti žalos atlyginimą, kai nukentėjęs asmuo susirgo profesine liga ar buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dirbdamas valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, pereina valstybei nuo šios įmonės privatizavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-368/2003, Nr. 3K-3-877/2003 ir kt.).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutarčiai ir Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. sprendimo galiojančiai daliai panaikinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.