Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovui F. N. ir jo atstovei G. V., UAB „Statyba ir nekilnojamasis turtas“ atstovui L. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gūdų kultūros draugijos Lietuvoje ieškinį atsakovams F. N. ir UAB „Statyba ir nekilnojamasis turtas“, trečiasis asmuo Vilniaus 7-ojo notarų biuro notarė D. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2004-03-10 mainų sutartį negaliojančiu sandoriu ir taikyti restituciją - priteisti Gudų kultūros draugijos Lietuvoje naudai solidariai iš atsakovo UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas" ir atsakovo F. N. Patalpų ir Buto rinkos verčių skirtumą 48 366, 54 EUR; Priteisti solidariai iš atsakovų Gudų kultūros draugijos Lietuvoje patirtas bylinėjimosi išlaidas .Ieškovas nurodė, kad Ieškovo įstatuose (priedas Nr. 1), kurie galiojo iki 2015-08-11, buvo numatytas kolegialus valdymo organas - taryba. Įstatuose taip pat buvo numatyta tarybos pirmininko pareigybė. Pirmininkas nebuvo Ieškovo vienašmenis valdymo organas. Jam, kaip tarybos nariui, buvo suteikiama teisė atstovauti tarybai Ieškovo įstatuose numatyta apimtimi.1998-05-07 Nekilnojamojo turto registro išduotame pažymėjime NTR270939 (priedas Nr. 2) matyti, kad įregistruota Ieškovo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (statinio pažymėjimas plane 3Al/p), bendras plotas 209,45 kv. m., esantį Žygimantų g. 12, Vilnius.Paaiškėjus, kad 4-as butas, esantis Ieškovui priklausančiose patalpose, pagal 1992-02-11 pirkimo - pardavimo sutartį, priklauso D. B., buvo atlikti pataisymai Nekilnojamojo turto registre ir F. N. sutikimu buvo padaryti Ieškovui nuosavybės teise priklausomų dalių pakeitimai ir įregistruotos gyvenamosios patalpos su rūsio patalpomis, unikalus Nr. 4400-0166-2360:9125, bendras plotas 166,94 kv. m., esančios Žygimantų g. 12, Vilniuje (toliau - Patalpos).2004-03-02 vykusio Ieškovo tarybos posėdžio metu tuometinis pirmininkas F. N. nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą, kurio pagrindu nusprendė iškeldinti Ieškovą. Iškeldinimo priežastimi F. N. nurodė tai, kad Patalpas planuojama nugriauti ir toje vietoje statyti naują pastatą. Posėdžio metu nuspręsta ieškoti kitų patalpų, kuriuose būtų galima toliau vykdyti Ieškovo veiklą. Posėdžio protokole (priedas Nr. 4) F. N. praneša: „dėl avarinės pastato būklės ir dėl to, kad ateityje planuojama pastatyti pastatą, Gudų kultūros draugija Lietuvoje pretenduoja gauti miesto ribose, šalia viešojo transporto stotelės, mūriniame name, pirmame aukšte, ne mažiau kaip 100 kv. m. butą". Minėtą 2004 m. kovo 2 d. protokolą pasirašė tarybos pirmininkas F. N. ir posėdžio sekretorius P. S..2014-08-12 Ieškovo tarybos nariams paaiškėjo aplinkybė, kad 2004-03-02 buvo sudaryti du tarybos protokolai: (i) tikrasis ir originalus 2004-03-02 protokolas, kuriuo buvo nuspręsta ieškoti naujų patalpų asociacijos veiklai vykdyti, aptariama galimybė gauti butą kitoje vietoje nedetalizuojant turto. Protokole nebuvo svarstyta ar pritarta konkrečių patalpų keitimui; (ii) suklastotas 2004-03-02 tarybos protokolo išrašas Nr. 1 (priedas Nr. 4), dėl kurio ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-679-14, Lietuvos teismo ekspertizės centrui paskyrus užduotį atlikti objektų rašysenos tyrimą dėl galimo protokolo suklastojimo, buvo nustatyta, kad eilutėje „Sekretorius" pasirašė ne P. S. (priedas Nr. 25).2004-03-10 buvo sudaryta mainų sutartis tarp F. N. ir UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas" (toliau - mainų sutartis), kurios pagrindu Patalpos buvo išmainytos į butą, unikalus Nr. 1097-5001-4016:0061, bendras plotas 100,27 kv. m., esantį Brolių g. 9-86, Vilnius (toliau - Butas). Apie mainų sutarties sudarymą Ieškovas ir jo valdymo organai nebuvo informuoti. Persikeliant į kitas patalpas buvo manoma, kad yra vykdomas Vilniaus miesto valdybos potvarkis dėl iškeldinimo, kaip buvo nurodęs pirmininkas F. N.. Sudarant mainų sutartį, notarei D. B. buvo pateiktas suklastotas 2004-03-02 protokolo išrašas N r. 1.2014-08-02 tarybos posėdžio metu buvo nutarta kompensuoti F. N. patirtas išlaidas už Buto išlaikymą (priedas Nr. 5) - šildymo, vandens, elektros ir kitus komunalinius mokesčius, perleidžiant jam nuosavybės teisę į ketvirtadalį Buto. Buto dalies perleidimo sandorį patvirtinti pas notarą 2014-08-02 tarybos protokolu (priedas Nr.5)buvo įgaliotas Ieškovo narys A. A. (toliau - A. A.).Tam, kad A. A. atliktų su turto perleidimu susijusius veiksmus pas notarą, F. N. perdavė jam dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į Butą. Tarp pateiktų dokumentų buvo 2004-03-10 mainų sutartis (priedas Nr. 6), kurios pagrindu Patalpos išmainytos į Butą. Ieškovas apie mainų sutarties sudarymo faktą sužinojo tik atsitiktinumo dėka, norint atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisėmis į Butą.Susipažinęs su pateiktais dokumentais, A. A. pastebėjo, kad Patalpos Ieškovui nuosavybės teise priklausė dar nuo 1991-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės potvarkio Nr. 469V pagrindu (priedas Nr. 7).Ieškovui priklausiusios Patalpos 2004-03-10 mainų sutartimi buvo išmainytos į Butą, kurio vertė yra perpus mažesnė nei Patalpų vertė. Mainų sutartyje nurodoma, kad Patalpos ir Butas šalių įvertinamos lygiaverčiai - 170 000 Lt. Mainų sutartyje nurodomos vidutinės turto rinkos vertės, kurios skiriasi daugiau nei 160 000 Lt suma (Valstybės įmonės Registrų centro 2004-02-09 pažymos Patalpų vertė - 275 000 Lt, Buto vertė - 108 000 Lt). Ieškovo manymu, nėra jokių duomenų, kuriais remiantis mainų sutarties šalys įvertino Patalpų ir Buto vertes. Akivaizdu, kad F. N. ir UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas" mainų sutarties objektus sąmoningai įvertino lygiaverčia pinigų suma - 170 000 Lt, nepagrįstai siekdamos išvengti priemokos mokėjimo Ieškovui.Atsakovas F. N. būdamas tarybos pirmininku ir veikdamas be Ieškovo visuotinio narių susirinkimo įgaliojimo bei sudaręs ginčo mainų sutartį be priemokos, pažeidė Ieškovo įstatus, CK 2.87 str. 1, 2, 3, 5, 7 d.Atsakovas UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas" žinojo ir turėjo žinoti, kad mainų sutartis prieštarauja Ieškovo, kaip pelno nesiekiančios organizacijos, interesams ir LR AĮ 16 str. 2 d. 8 p., kuris numato, kad asociacijai draudžiama parduoti asociacijos turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas.Atsakovas UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas" žinojo ir turėjo žinoti, kad jo įsigijamos Patalpos yra žymiai vertingesnės už Butą vien iš to, kad mainų sutartyje nurodomos vidutinės turto rinkos vertės skiriasi daugiau nei 160 000 Lt. Taip pat atsakovas be jokio pagrindo, neatlikęs mainomo turto vertinimo, sutiko su mainų sutartyje nurodytu įvertinimu, kad Patalpos ir Butas šalių vertinamos lygiaverčiai - 170 000 Lt. Tuo jis elgėsi nesąžiningai, nesumokėdamas priemokos ir pažeisdamas CK 6.158 str. nuostatas.Ieškovas apie mainų sutarties sudarymo faktą sužinojo tik 2014-08-05, A. A. susipažinus su F. N. pateikta medžiaga, norint sudaryti ketvirtadalio Buto dalies perleidimo sutartį, kaip kompensaciją už F. N. patirtas išlaidas susijusias su Buto išlaikymu, pagal 2014-08-02 tarybos protokolą. A. A. susipažinęs su mainų sutarties turiniu, pastebėjo, kad mainų sutartyje nurodoma, kad Patalpos Ieškovui priklausė nuosavybės teise. Paaiškėjus abejotinoms mainų sutarties sudarymo aplinkybėms, buvo gautas Patalpų nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija, kuriame nurodoma, kad Ieškovas nuosavybės teisę į Patalpas buvo įgijęs dar 1991-03-28 Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 469V pagrindu.Atsakovas F. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas ne pats vienasmeniškai nutarė sudaryti Patalpų ir Buto mainų sutartį, tačiau buvo įgaliotas kolegialaus ieškovo valdymo organo - tarybos. Ar taryba turėjo kompetenciją spręsti Patalpų ir Buto mainų klausimą, taip pat ar taryba tinkamai įgaliojo atsakovą F. N. sudaryti mainų sutartį - tai yra antraeiliai klausimai, dėl kurių atsakovas savo nuomonę pateiks žemiau, tačiau pats atsakovas F. N. negali būti laikomas atsakingu už kolegialaus valdymo organo veiksmus (sprendimus). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Atsižvelgiant į tai, atsakovas F. N. mano, kad jis yra netinkamu atsakovu nagrinėjamoje byloje.Ginčo Patalpos buvo avarinės būklės, bet ieškovas neturėjo lėšų nei Patalpų būklės avaringumo vertinimui, nei juo labiau jų remontui. Ieškovas ne kartą ieškojo rėmėjų šio klausimo sprendimui, tačiau nesėkmingai.Patalpų mainų galimybė buvo pristatyta Draugijos narių susirinkimui žodžiu, o susirinkimo nariams pasisakius teigiamai, svarstyta Draugijos tarybos 2004-03-02 posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovas, L. M., Starovojtov, M. I., Karabač, Trusov, N. B., V. M. ir kiti asmenys. Kaip minėta, net du tarybos nariai (V. M. ir M. I.) buvo asmeniškai nuvykę apžiūrėti mainomo Buto ir teigiamai vertino mainų galimybę, todėl buvo priimtas sprendimas mainyti GDK vardu registruotas Patalpas į tvarkingą butą su patogumais, esantį adresu: Brolių g. 9-68, Vilnius.Pateikti rašytiniai įrodymai paneigia aplinkybę, kad patalpos Žygimantų g. 12 priklausė ieškovui nuosavybės teise, nes potvarkis, kuriuo jos buvo suteiktos, buvo panaikintas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 1998 m. niekas nekėlė Draugijos iškeldinimo klausimų ir Draugijai buvo leista pasilikti patalpose, taip pat į tai, kad VĮ „Registrų centras“ buvo registruota Draugijos nuosavybės teisė į patalpas Žygimantų g. 12, atsakovas ir tarybos nariai manė, kad Patalpos priklauso Draugijai nuosavybės teise. Atsakovas ir tarybos nariai neturi teisinių žinių, todėl neturėjo pakankamų įgūdžių vertinti Patalpų nuosavybės teisės klausimo. Atsakovas UAB „Statyba ir nekilnojamasis turtas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis pritarė atsakovo F. N. pozicijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

teisiniai argumentai

Dėl bendrojo ieškinio senaties termino pradžios

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).Vadovaujantis CK 1.125 str.1. dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Ieškovas nurodo, kad apie 2004 m. mainų sutarties sudarymą Ieškovas ir jo valdymo organai nebuvo informuoti. Persikeliant į kitas patalpas buvo manoma, kad yra vykdomas Vilniaus miesto valdybos potvarkis dėl iškeldinimo, kaip buvo nurodęs pirmininkas F. N.. Ieškovas teigia, kad iki 2014-08-05 jis nežinojo apie tai, kad patalpos Žygimantų g. 12 jam nepriklauso, o nuosavybės teise ieškovas valdo patalpas, esančias adresu Brolių g. 9-86, Vilnius, nes atsakovas F. N. teikė ieškovo nariams klaidinančią informaciją apie ieškovo turtą. Tačiau šie ieškovo argumentai yra nepagrįsti, nes visų pirma, mainų sutarties sudarymo faktas, kaip nuosavybės teisių į mainų sutarties pagrindu mainomus nekilnojamuosius objektus įregistravimo pagrindas 2004-03-19 buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre. Antra, ši informacija yra viešai prieinama visiems asmenims, todėl jeigu ieškovo nariai teigia buvę klaidinami trečiojo asmens, jie, kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, kuriems kilo įtarimų dėl buveinės pakeitimo aplinkybių, nuo 2004-03-19 galėjo gauti viešai skelbiamą informaciją apie Draugijos turtą. Trečia, ieškovas nuo pat 2004 metų kovo mėn. naudojosi patalpomis Brolių g. ir nuo 2004 m. kovo mėn. iki šiol, t.y. daugiau nei 12 metų, ieškovas nesinaudojo patalpomis adresu Žygimantų g. 12, todėl ieškovo nariams natūraliai turėjo kilti klausimas, kokiu pagrindu jie 12 metų nesinaudoja patalpomis Žygimantų gatvėje. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Draugijos nariai per 12 metų būtų reikalavę pateikti informacijos dėl ginčo mainų sandorio. Tokios aplinkybės, kai asmuo valdo savo turtą, juo ilgą laiką naudojasi, leidžia jam suprasti, jog jis turi atitinkamas teises į konkretų turtą. Ir priešingai, jeigu asmuo ilgą laiką nesinaudoja, neprižiūri savo turto, šios aplinkybės yra reikšmingos tokio savininko supratimui, kada jo teisė į daiktą buvo pažeista. Taigi tokios daikto, dėl kurio kilęs ginčas, valdymo, naudojimo aplinkybės, registro duomenys, ieškovo galimybė gauti pažymą apie nuosavybes teises, vertinamos kaip aplinkybės, patvirtinančios subjektyvųjį momentą – kada ieškovas turėjo sužinoti apie pažeistą savo teisę į patalpas Žygimantų g. 12, Vilnius.Teismas sprendžia, jog nuo 2004-03-19, kai VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistravo Mainų sutartį, visi suinteresuoti asmenys įgijo galimybę sužinoti informaciją, kuria yra grindžiamas ieškinys. 2004 m. kovo 19 d. laikytina diena, kai visi suinteresuoti asmenys, jeigu manė, kad Mainų sutartis pažeidžia jų teises, turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatis šioje byloje suėjo 2014 metų kovo 19 d., ieškinys pareikštas 2015 m. spalio 13 d., t.y. suėjus bendram ieškinio senaties terminui. Be to pabrėžtina, jog ieškovas, kaip juridinis asmuo turėjo būti rūpestingas ir apdairus. Civilinių teisinių santykių dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl teigtina, kad neveikimu, nesirūpinimu ir neatidumu negalima grįsti ieškinio senaties termino skaičiavimo.Ieškovas taip pat praleido ir trejų mėnesių ieškinio terminą juridinio asmens sprendimui skųsti. Gudų draugijos (valdymo) organo 2004-03-02 Sprendimas, kurio pagrindu buvo sudaryta ginčijama Mainų sutartis, yra galiojantis, iki šiol nebuvo nuginčytas ir nėra ginčijamas. CK 2.82 str. 4 dalyje bei CK 1.125 str. 4 dalyje įtvirtintos taisykles, pagal kurias juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal juridinio asmens valdymo organo, juridinio asmens dalyvio ar kito įstatymuose numatyto asmens ieškinį, pareikštą per sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, jeigu tokie sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tačiau tokio 2004-03-02 Sprendimo, kurio pagrindu buvo sudaryta Mainų sutartis, ginčijimo ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, todėl atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio pareiškimas dėl minėto 2004-03-02 Sprendimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas CK 1.131 str. 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Dėl kitų aplinkybių

Teismas nesutinka ir su patikslinto ieškinio argumentais dėl to, kad Draugijos taryba nebuvo kompetentinga spręsti Draugijos turto klausimų. Mainų sutarties sudarymo metu aktualioje GKD Lietuvoje įstatų redakcijoje (b.t. I., b.l. 19) 8 skyriuje yra aptariamas Draugijos valdymo organų rinkimų tvarkos ir kompetencijos klausimas. Šio skyriaus 8.2 p. yra aptarta Draugijos tarybos kompetencija: Draugijos taryba priima naujus narius, saugo ir atsako už Draugijos turtą, sudaro sektorius ir komisijas ypatingiems klausimams spręsti. Taigi, Draugijos taryba buvo kompetentinga spręsti su Draugijos turtu susijusius klausimus. Patalpų mainų klausimas buvo tinkamai išspręstas 2004-03-02 Tarybos posėdžio metu, tai yra užfiksuota 2004-03-02 protokolu. Nors ieškovas ir teigia, kad spausdintinis 2004-03-02 Tarybos protokolas yra netikras, nes jame buvo suklastotas sekretoriaus parašas, tačiau pažymėtina, kad ieškovas neginčija 2004-03-02 P. S. ranka surašyto Tarybos susirinkimo protokolo ir neginčija, kad toks susirinkimas faktiškai įvyko, jame dalyvavo protokole nurodyti asmenys, kuriems buvo pristatytas klausimas dėl Draugijos būstinės keitimo ir 1 p. buvo nuspręsta gauti naujas patalpas. Šiame protokole yra taip pat užfiksuotos mainų sutarties sudarymo prielaidos: Draugijos būstinės avarinė būklė bei naujo pastato statybos šioje vietoje planai. Iš protokolo yra aišku, kad Taryba pritarė konkrečiam mainų pasiūlymui, nes yra kalbama apie ne mažesnes nei 100 kv. m. patalpas pirmame aukšte mūriniame name šalia viešojo transporto stotelės, kas atitinka patalpų Brolių g. apibūdinimą. Tai, kad protokole pritarimas mainų klausimui buvo įvardintas kaip „pretendavimas gauti naujas patalpas“ negali būti aiškinama pažodžiui, neatsižvelgiant į visą protokolo kontekstą, iš kurio matyti, kad Taryba pritarė mainų klausimui (b.t. I., b.l. 22-23, 26).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Ieškinį atmestus, iš ieškovo Gudų kultūros draugijos Lietuvoje, į.k. 191684071, atsakovo F. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistinos 3000 eurų bylinėjimosi išlaidos (b.l. 25-27, 3 tomas). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų atsakovai nepateikė.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas, vadovaudamasis CPK 269, 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Iš ieškovo Gudų kultūros draugijos Lietuvoje, į.k. 191684071, atsakovo F. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 3000 eurų bylinėjimosi išlaidų.