Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Megalink“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2019 m. kovo 18 d. atsakovės pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą vienašalį įskaitymą 18 263,12 Eur sumai nuo jo atlikimo momento, taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti 18 263,12 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 18 d. statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti faktiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyse nurodytomis sąlygomis ir per sutartyse nustatytus terminus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3043-614/2019 iškėlė bankroto bylą ieškovei ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 6 d. Bankrutavusios UAB „Megalink“ administratorė nustatė, kad ieškovė pagal sutartis turi 18 263,12 Eur dydžio neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovę. Atsižvelgiant į tai, ieškovė vertina, kad atsakovė yra skolinga bankrutavusiai UAB „Megalink“ 18 263,12 Eur dydžio sumą. Bankroto administratorė 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į atsakovę su raginimu apmokėti 18 263,12 Eur skolą. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė administratoriui atsakymą, kad skola nebus padengta, kadangi 2019 m. kovo 18 dienai užsakovas pagal Sutarčių Bendrosios dalies 9.7. punkto ir Specialiosios dalies 6.5. punkto nuostatas buvo viso sulaikęs 18 263,12 Eur sumą, o kadangi atlygintinų nuostolių suma viršijo šią sumą, rangovas po atlikto užskaitymo liko skolingas užsakovui 32 301,88 Eur. 2019 m. spalio 24 d. administratorė pateikė pretenziją atsakovei dėl 18 263,12 Eur dydžio skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė per pretenzijoje nustatytą laiką skolos nesumokėjo. 2019 m. lapkričio 5 d. buvo gautas atsakovės atstovo raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė atsisako sumokėti BUAB „Megalink“ reikalaujamą 18 263,12 Eur skolą. Ieškovės vertinimu, atsakovė atliko vienašališką priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu išvengė realaus atsiskaitymo ieškove. Viešai prieinamoje interneto svetainėje (Creditreform) yra pateikiama informacija apie ieškovės turimus turto areštus, turto arešto aktų registro istorijoje matyti, kad atsakovo atlikto įskaitymo metu buvo įregistruotas turto areštas ir jis buvo galiojantis, todėl atsakovės 2019 m. kovo 18 d. atliktas 18 263,12 Eur sumos įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalioja nuo jo atlikimo momento. Ieškovės teigimu, taip pat egzistuoja visos sąlygos įskaitymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nurodė, kad įskaitymo sudarymo metu 2019-03-18 ieškovas turėjo didelių pradelstų skolų kreditoriams, pvz., VMI, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Termodinamika“, UAB „BVT partneriai“, UAB „Krasa“, UAB „Castrade“, UAB „Artakija“ ir kt. Įskaitymo atlikimo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams. Minėtą aplinkybę turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo atsakovė, nes 2019-03-09 ieškovė informavo, kad dėl prastos finansinės situacijos Sutarčių toliau vykdyti negali. Įskaitymo dienai pradelstų įsipareigojimų suma buvo 380 171 Eur. Ieškovės teigimu, įskaitymas pažeidė kreditorių teises, nes ieškovės finansiniai duomenys bei aplinkybė, jog ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o jo prisiimti įsipareigojimai ženkliai viršijo turimą turtą, pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir faktiškai buvo nemoki jau įskaitymo metu, t. y. 2019-03-18. Nemokumą teisiškai konstatavo Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaudamasis finansinės atskaitomybės dokumentais už 2018 ir 2019 metus. Taigi ieškovė 2019-03-18 buvo faktiškai nemoki. Vienašaliu įskaitymu atsakovė sumažino ieškovės turto kiekį, iš kurio galėjo būti tenkinami ir kitų kreditorių reikalavimai. Ieškovės teigimu, senaties terminas nėra praleistas, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019-05-06. Dėl sąlygos, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ieškovė nurodė, kad nėra jokio imperatyvo ar sutartinės nuostatos, kuria remiantis būtų privaloma atlikti vienašalį įskaitymą. Kadangi turto arešto aktų registre 2019-02-22 (įskaitymo metu) buvo įregistruotas galiojantis turto areštas, atsakovė ne tik kad neturėjo pareigos atlikti įskaitymo, bet priešingai – privalėjo įskaitymo neatlikti. Dėl sąlygos, kad skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, ieškovė nurodė, jog vienašalis įskaitymas yra neatlygintinas sandoris, todėl atsakovės sąžiningumas neturi teisinės reikšmės. Tačiau, jei teismas vertins priešingai, yra pagrindas pripažinti atsakovės nesąžiningumą įskaitymo atveju, nes ieškovė turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų, kuriuos patvirtina tiek turto areštai, tiek pačios ieškovės atlikti veiksmai – pranešė atsakovei, kad nebevykdys darbų, nes turi finansinių sunkumų. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė žinojo apie sunkią ieškovės finansinę būklę. Atsakovė ne tik neatsižvelgė į galiojančius turto areštus, bet ir elgdamasi nesąžiningai siekė pirmumo teise patenkinti savo finansinį reikalavimą. Dėl ieškovės nesąžiningumo nurodė, kad ji žinojo apie didelius finansinius sunkumus, buvo informuota apie 2019-03-18 įskaitymą, tačiau jokių priemonių nesiėmė, nes 2019-04-03 jau buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės turto kiekis akivaizdžiai nėra pakankamas tam, kad būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai (2019-11-08 nutartimi bendra finansinių reikalavimų suma – 487 151,65 Eur, o įmonės turtas – 47 424 Eur). Todėl įskaitymą pripažinus negaliojančiu, iš atsakovės priteistina suma grąžintina į bendrą ieškovės turto masę. Pripažinus įskaitymą negaliojančiu nuo atlikimo momento tiek CK 1.80 straipsnio, tiek CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikomos vienodos sandorio negaliojimo pasekmės – ginčo šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį, šalių įsiskolinimai laikomi neįskaitytais ir išlieka tokio dydžio, kokie jie buvo iki įskaitymo. Taigi ieškovė įgyja 18 263,12 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina vienašališkai įskaityta suma – 18 263,12 Eur. Kadangi atsakovė ieškovės mokėtiną atsakovei sumą, kurią įskaitė 2019-03-18, kildina iš tarp šalių sudarytos subrangos darbų sutarčių (50 565 Eur nuostoliai), o ieškovei 2019-04-23 iškelta bankroto byla, klausimas dėl ieškovės atsakovei mokėtinos sumos nagrinėtinas atskirai bankroto byloje.