Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji, būdama A. Č. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) savininke, 2010 m. liepos 27 d. keleivių pervežimui skirtame laive „Kamita“ leido dirbti laivavedžiui V. Č. ir pagalbiniam darbininkui V. E., atlikusiam laivo švartavimo darbus, laipinusiam keleivius bei iš jų rinkusiam pinigus, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3-4) darytina išvada, kad šioje byloje apeliantė kaltinama ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims, nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir nevisiškai tinkamai patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertimu, jog V. E. realiai dirbo apeliantės Įmonės naudai, esant darbo sutarties požymių, bet nesudarius darbo sutarties. V. E. realaus darbo faktą patvirtina Protokolas (b. l. 3-4) bei liudytojų Klaipėdos AVPK JUPS pareigūnų G. M., V. N., E. J. parodymai (b. l. 5-6, 10-11, 12-13), jog V. E. atliko laivo šturmano pareigas, priėmė bei išleido iš laivo keleivius, rinko pinigus. Apeliacinio skundo teiginį, jog V. E. apeliantei padėjo kaip V. Č. draugas (b. l. 52-54), paneigia vėlesnis apeliantės bei V. E. elgesys – praėjus dviem dienoms po administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo, V. E. buvo oficialiai įdarbintas apeliantės Įmonėje (b. l. 21). Teisėjų kolegija taip pat mano esant įrodyta, jog V. E. dirbo susitaręs su apeliante, kadangi, remiantis jau aukščiau nurodyta bylos medžiaga, nustatyta, jog V. E. buvo laive „Kamita“ kartu su apeliante, jie abu rinko pinigus iš keleivių. Šios aplinkybė tuo pačiu patvirtina ir tai, jog V. E. dirbo paklausdamas apeliantės nustatytai darbo tvarkai bei nebuvo visiškai savarankiškas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad atlyginimas V. E. nebuvo sumokėtas ar byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas V. E. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymų patikimumu, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, jog Protokolą surašęs pareigūnas neleido apeliantei pasikviesti atstovaujančio advokato ir taip buvo pažeistos jos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, taip pat pildydamas Protokolą pareigūnas pažymėjo, kad apeliantė pripažino savo kaltę, nors tai nebuvo padaryta, teisėjų kolegija vertina kritiškai. ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę <...> nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Teisėjų kolegija nurodo, jog Klaipėdos AVPK JUPS pareigūnas, surašydamas Protokolą, administracinio teisės pažeidimo bylos nenagrinėja, Protokolas yra tik pagrindas organui (pareigūnui) pradėti nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 282 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantė Protokolą pasirašė ir tai liudija, jog su jo turiniu buvo supažindinta, apeliantei nurodytos jos teisės ir pareigos.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, jog, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai dėl apeliantės sutuoktinio V. Č. nelegalaus darbo Įmonėje. Protokolu (b. l. 3-4) ir liudytojų parodymais (b. l. 5-6, 10-11, 12-13) nustatyta, kad V. Č. vairavo jam nuosavybes teise (b. l. 28) priklausantį laivą „Kamita“, kuriuo buvo vykdoma apeliantės Įmonės veikla – keleivių vežimas vidaus vandenimis (b. l. 29). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad individuali įmonė paprastai yra šeimos verslas, duodantis tam tikrų pajamų šeimai, ir tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, galima būtų daryti priešingą išvadą. Nagrinėjamu atveju apeliantės sutuoktinis V. Č. teikė apeliantės Įmonei esminę pagalbą, be kurios apeliantės Įmonė negalėtų verstis aukščiau nurodyta veikla, t. y. jam nuosavybės teise priklausančiu laivu plukdė keleivius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. Č. Įmonėje veikė kaip lygiavertis šeimos verslo partneris, todėl teisėjų kolegija mano esant neįrodyta, jog apeliantės ir V. Č. santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog V. Č., būdamas lygiaverčiu verslo partneriu, veikė neteisėtai, t. y. savo veiklą jis privalėjo įforminti įstatymų nustatyta tvarka steigdamas juridinį asmenį.

Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad apeliantės kaltė dėl V. Č. nelegalaus darbo Įmonėje nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nekonstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, teisėjų kolegija vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliantės veiką dėl V. Č. nelegalaus darbo kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl V. Č. nelegalaus darbo nutraukiama. Likusioje dalyje pirmosios teismo priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas. Kadangi apeliantė apeliacinės instancijos teismo pripažinta kalta nelegaliai įdarbinusi vieną asmenį, jai pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda mažintina – skirtina 3 000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„A. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį už vieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl V. Č. nelegalaus darbo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.“

Nutartis neskundžiama.