Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. gynėjo advokato Murado Bakano skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. S. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė su 3900 Lt/1129,50 Eur bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose; iš M. S. priteista UAB „Adampolis“ 76138,10 Lt/22051,11 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis M. S. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, atsižvelgiant į 2015 m. kovo mėnesį įsigaliojusius BK pakeitimus, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo prašymo turinį, darė išvadą, jog M. S. prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Įvertinęs nuteistojo M. S. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tai, kad jis anksčiau buvo tris kartus teistas, naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, įvertinęs nuteistojo M. S. asmenybę, teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir atidėti bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, šiuo atveju būtų neteisinga. Teismas pažymėjo, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti sprendimą M. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Skunde nurodoma, kad dalį bausmės – realaus laisvės atėmimo M. S. jau atliko, jis padarė nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, būdamas laisvėje M. S. turės daugiau galimybių atlyginti žalą pagal tenkintus civilinius ieškinius. Skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jo priėmimo metu negaliojo BK 75 straipsnio pakeitimas, todėl teismas turėjo iš naujo vertinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BK 75 straipsnyje, ir ar gali būti skirtas bausmės vykdymo atidėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato M. Bakano skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Nagrinėjamoje byloje M. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą jam paskirta galutinė su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 3900 Lt/1129,50 Eur bauda. Nors šiuo atveju yra formalus pagrindas M. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. ankščiau buvo tris kartus teistas, paskutinė nusikalstama veika, už kurią M. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, padaryta esant neišnykusiam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, kad M. S. dėl savo elgesio išvadų nedaro, pakartotinai pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su M. S. padaryta nusikalstama veika, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam M. S. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skunde nurodomos aplinkybės dėl galimybės atidėjus bausmės vykdymą atlyginti žalą pagal civilinius ieškinius bei kad jau yra atlikta dalis bausmės, įvertinus kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo M. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir nepaneigia išvadų, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam M. S. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atmestas M. S. prašymas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Murado Bakano skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.