Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. K. 2019 m. birželio 20 d., apie 4.45 val., viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. po žodinio konflikto bare, gatvėje pasivijo nukentėjusiąją I. D., sukėlė muštynes, kurių metu sumušė I. D., suduodamas jai ne mažiau kaip 8 smūgius į veidą ir kitas kūno dalis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas I. D. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, veido kairėje su kraujosruva akies obuolio junginėje, rankose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą nugaroje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus, kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad bare gėrė alų, tame bare buvo ir nukentėjusioji, kurios jis anksčiau nepažinojo. Moteris paprašė nupirkti alaus, jis atsisakė tą daryti, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Moteris trenkė jam per veidą raktu, liko žymė. Pamatęs, kad bėga kraujas, jis taip pat trenkė moteriai kumščiu į veidą. Nepamena, ką tiksliai padarė nukentėjusiajai, kadangi buvo išgėręs. Žalą nukentėjusiajai bei Ligonių kasoms yra atlyginęs. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat pripažino, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias pasakojo teisiamojo posėdžio metu (2 t., 12, 14-15, 25, 28-29 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. D. parodė, kad 2019 m. birželio 19 d. vakarą Kalvarijų gatvėje nuėjo į alaus barą, užsisakė bokalą alaus. Į barą užėjo vyrai, kurie nusipirkę alaus išėjo. Bare liko tik vienas jaunas vyriškis, kuris tuo metu kalbėjo su barmene. Kai ėjo pro vyriškį, jis jai delnu trenkė per pakaušį. Vyriškis su barmene nuėjo parūkyti į lauką. Po kurio laiko minėtas vyras, priėjęs prie jos, atsiseginėjo kelnių užtrauktuką ir pasakė, kad ji turės jam „pačiulpti“, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji bandė raminti vyriškį. Išbėgusi iš baro, perbėgusi gatvę, pamatė, kad jaunuolis greitu žingsnius eina iš paskos. Suprato, kad jis nori ją sumušti. Nepažįstamo vyro prašė pagalbos, tačiau vyras jai nepadėjo. Bandė stabdyti važiuojantį automobilį, tačiau vairuotojas nesustojo. Ją pavijusiam vyrui, besigindama, trenkė raktais, tačiau kur pataikė, nepamena. Vyras rankomis pradėjo daužyti jai per veidą ir kitas kūno vietas, sudavė ne mažiau kaip 8 kartus. Ji bandė nuo vyro gintis rankomis, o šis ją vis tiek mušė ir keikė necenzūriniais žodžiais. Buvo šoko būsenos. Pamena, kad veido srityje kraujavo, jai pasidarė silpna. Toliau visų įvykio detalių nebepamena. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji, kuri nuvežė ją į Žalgirio ligoninę, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. Ją sumušusį vyriškį matė pirmą kartą (1 t., 47-50, 56-57 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad dirba bare, esančiame adresu Kalvarijų g. 22. 2019 m. birželio 20 d., apie 4.30 val., į barą atėjo moteris, ji užsisakė bokalą alaus. Po kiek laiko į barą užėjo vyras, galimai vardu D., užsisakęs bokalą alaus, gėrė prie baro. Moteris, sėdėdama tarp baro ir savo staliuko, kažką keldama nuo žemės, tyčia ar netyčia užkliudė D. Ji [liudytoja] prašė vyro nereaguoti į tai. Vėliau su D. išėjo į lauką parūkyti. Iš baro greitai išbėgo Irina ir galimai dešinėje rankoje laikydama raktų ryšulį trenkė D. į kaktą. Moteris pabėgo šaukdama, jog jau iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi ji [liudytoja] dirbo, negalėjo palikti savo darbo vietos ir nežino, kas vyko toliau (1 t., 73-74 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-25820-19 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2019 m. birželio 20 d., apie 4.45 val., (duomenys neskelbtini) , be jokios priežasties D. K. sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius I. D. į veido sritį ir kitas kūno vietas. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 20 d., apie 4.43 val., į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) skambinęs neprisistatęs vyras pranešė, jog prie baro vyras muša moterį (1 t., 99 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Vilniuje, Kalvarijų gatvėje atkarpa, nuo pastato Nr. 22 iki Nr. 18, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad pastate Nr. 22 yra visą parą veikiantis alaus baras. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateiktos fotonuotraukos (1 t., b. l. 38-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2083/2019(01) nurodyta, kad I. D. padarytos poodines kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje su kraujosruva akies obuolio junginėje, rankose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 55 b. l.).

Alkotesterio rodmenų kvite Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARAA-0129, užfiksuotas D. K. 2019 m. birželio 20 d., 05.00 val., nustatytas 1,73 prom. girtumas (1 t. 79 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme visų įvykio detalių tiksliai prisiminti negalėjo, tačiau savo kaltės dėl smūgių sudavimo fakto I. D. neneigė ir iš esmės pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.

D. K. kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios I. D. parodymai, kad po žodinio konflikto ją pasivijęs D. K. sudavė jai rankomis į veidą ir kitas kūno vietas. Nukentėjusiosios teigimu, jai buvo suduota ne mažiau kaip 8 smūgiai. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo pažįstami, dėl ko I. D. būtų priešiškai nusiteikusi prieš kaltinamąjį ir siektų jį apkalbėti. Priešingai, jie atsitiktinai įvykio vakarą buvo tame pačiame bare, o tarp asmenų įvykęs žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimą, kurio metu dėl D. K. veiksmų I. D. buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų lokalizaciją bei mechanizmą patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, kuria abejoti teismas neturi jokio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, minėtų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo – kilimą patvirtina tai, jog veika buvo padaryta prie visą naktį veikiančio baro, kur lankosi ir bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Be to aplinkybė, kad apie šį incidentą nakties metu paskambinęs BPC pagalbos telefonu pranešė pašalinis asmuo, išgirdęs triukšmą gatvėje, patvirtina visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo faktą.

Byloje nustatyta, kad dėl D. K. smurtinių veiksmų I. D. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir pažeista viešoji tvarka, tokiais atvejais, pagal visumos ir dalies konkurenciją, viešosios tvarkos pažeidimas apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką D. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka, vadinasi, kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą (kaltinamasis savo veiksmais padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą), nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Analizuojant D. K. asmenybę nustatyta, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, šiuo metu dirba, gauna nuolatinių pajamų, yra teistas, administracine tvarka nebaustas.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. K. paskyrus 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą gali būti paskirta nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismo vertinimu, 60 parų arešto bausmė, didesnė už nustatytą arešto bausmės vidurkį, už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 20 d., 4.55 val., iki ir 2019 m. birželio 20 d., 16.16 val. (1 t., 80, 85 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi D. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vieno mėnesio terminui, jį skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi D. K. kardomoji priemonė – suėmimas - pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nustatytas trijų mėnesių terminas. D. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. paleistas iš laikino sulaikymo vietos (2 t. 8-9, 81-83 b. l.).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino (1 t., 134-135 b. l.). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu paskelbta D. K. paieška (1 t., 124 b. l.). Nustačius asmens buvimo vietą užsienyje, 2021 m. rugpjūčio 19 d. išduotas Europos arešto orderis (1 t., 140 - 143 b. l.). D. K. 2022 m. vasario 7 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2022 m. vasario 8 d. paleistas iš sulaikymo. 2022 m. rugpjūčio 11 d. konvojuotas į Lietuvos Respubliką, tos pačios dienos 18.05 val., D. K. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsniu, BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio protokoline nutartimi D. K. skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., 109 b. l.), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Neišspręstų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vokas su raudonos spalvos skysčio mėginiu, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, 2021 m. liepos 30 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK004174 (2 t., 77 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 193,34 Eur, priteisimo klausimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas būtinu; D. K. interesus ginti parinkta advokatė E. Ž., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. protokoline nutartimi paskirta D. K. gynėja.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintinas būtinu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 20 d., 4.55 val., iki 2019 m. birželio 20 d., 16.16 val. (vieną parą), nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 8 d. (dvi paras), ir nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. (dvidešimt devynias paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. faktinio sulaikymo dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, voką, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, 2021 m. liepos 30 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK004174 (2 t., 77 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Išaiškinti D. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai. Arešto bausme nuteistas asmuo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371). Nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.