- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- I-99-739/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00296-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Justas Vilys
- Kategorijos
- 7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
atsakovės Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos, atstovui advokatui Justui Viliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į administracinį teismą ir iš esmės prašė: priteisti iš Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos(toliau – ir atsakovė), 27664 Eur turtinės žalos ir 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso priteisti 40 664 Eur; priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu jai buvo suteikta teisė globoti vaikus M. S., V. S., D. S., kurie iki tol augo Prienų rajono Jiezno vaikų globos namuose. Ji paaiškino, kad kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administraciją su prašymu sumokėti jai atlygį už vaikų globą, tačiau 2017 m. liepos 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atsisakymą mokėti pareiškėjai už vaikų globą motyvavo tuo, kad globojamieji vaikai yra pareiškėjos (pareiškėjos brolio) anūkai. Atsisakymą mokėti jai išmokas atsakovė motyvavo ir tuo, kad pareiškėjos gaunamos pajamos viršija tris valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžius bei tuo, kad įstatymuose nenumatytas apmokėjimas už globėjos darbą. Pareiškėjos teigimu, Anykščių rajono savivaldybė už 84 mėnesius (už 2010–2016 metus) už kiekvieno vaiko globą pareiškėjai turėjo sumokėti 12 768 Eur, o tinkamą atlygį sumokėjo tik už 2017 metų 3 mėnesius, tai yra po 152 Eur už kiekvieną vaiką, iš viso 456 Eur. Pareiškėjos teigimu, nesumokėta už vieno vaiko globą 12 312 Eur, o už trijų vaikų globą – 27 664 Eur. Todėl pareiškėjai buvo padaryta 27 664 Eur turtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Pareiškėja taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, nurodydama, kad ji pasireiškė tuo, jog pareiškėjai ilgą laiką teko patirti nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, skurdą, nepatogumus, ilgalaikis streso poveikis neigiamai paveikė pareiškėjos sveikatą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėja įvertino 13 000 Eur suma. Skunde pareiškėja teigia, kad tarp pareiškėjos ir globojamų vaikų nėra giminystės ryšio, todėl atsakovė, nurodydama, kad pareiškėjai nebuvo mokamos išmokos, nes ją su globojamais vaikais sieja giminystės ryšys, nepagrįstai varžė pareiškėjos teises dėl kilmės. Be to, skunde pareiškėja teigė, kad jos (globėjos) teisės buvo suvaržytos ir dėl socialinės padėties, kadangi jai nemokėta už darbą dėl to, kad jos pajamos viršijo nustatytą valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį.
Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad jos globojami vaikai yra jos neįgalaus brolio J. S. anūkai. Ji nurodė, kad skunde minėto DNR testo giminystės ryšiui su vaikais paneigti teismui nebeteiks. Pareiškėja paaiškino, kad vaikus M. ir V. ji išaugino pilnai, o D. pas ją gyveno tik pusantrų metų ir 2011 metų rugsėjį ji grįžo į Jiezno vaikų globos namus. Pareiškėja paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės administracija nuo minėto Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo mokėjo ir tebemoka pareiškėjai po 152 Eur už kiekvieną vaiką. 2016 m. metais Anykščių rajono savivaldybės administracija pareiškėjai mokėjo po 38 Eur, o 2017 metais pradėjo mokėti po 152Eur už kiekvieną vaiką, tačiau vėliau nutraukė išmokų mokėjimą. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 ir 2017 metų prašymais Anykščių rajono savivaldybei ji siekė gauti atlygį už globėjos darbą, o ne papildomas išmokas pagal Socialinių paslaugų įstatymą ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą. Dėl socialinės paramos pinigų pareiškėja į Anykščių rajono savivaldybės administraciją nesikreipė, kadangi žinojo, kad socialinė parama jai nepriklauso dėl jos kaip ūkininkės gaunamų pajamų. Pareiškėja teismą prašo remtis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir priteisti jai atlygį už globėjos darbą, nepaisant to, ar toks atlygis numatytas ar nenumatytas įstatymuose. Nurodė, kad apskaičiuodama turtinės žalos dydį (27 664 Eur), neįtraukė 2017 metais sumokėtų išmokų, kadangi šie metai kreipiantis į teismą dar nebuvo pasibaigę. Pareiškėja prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Anykščių rajono savivaldybė, atstovaujama Anykščių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepimu (b. l. 23–26) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, mokama globos (rūpybos) išmoka, o šio vaiko globėjui – globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas). Teigė, kad šioje byloje nėra ginčo nei dėl globos (rūpybos) išmokos, nei dėl globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo. Teigė, kad pareiškėja neatitiko sąlygos gauti pagalbos pinigus, numatytos Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimuose dėl giminystės ryšio su globojamais vaikais. Vėliau savivaldybės tarybos sprendimu šios sąlygos buvo atsisakyta, tačiau išliko nuostata, jog pagalbos pinigai skiriami, jeigu globėjo pajamos neviršija nustatyto VRP dydžio. Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėja nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovę su prašymu dėl pagalbos pinigų skyrimo, todėl pagalbos pinigai pareiškėjai nebuvo mokami. Atsakovė prašė pareiškėjos reikalavimams taikyti senaties terminą, tai yra senaties terminą dėl periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) ir vieno mėnesio senaties terminą skųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus (b. l. 47). Atsiliepimu atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys (toliau – atsakovės atstovas) teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė pareiškėjai nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėjo išmokas po 152 Eur kiekvienam vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą. Paaiškėjus, kad šios išmokos dubliuojasi su Prienų rajono savivaldybės mokamomis išmokomis, 2017 metais jų mokėjimas buvo nutrauktas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patikslino atsakovės prašymą dėl senaties taikymo ir prašė pareiškėjos reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009m. gruodžio 30d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1321-644/2009 vaikams D. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta globėja, turto administratore bei vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja O. M. (t. y. pareiškėja, kurios vardas ir pavardė iki 2009 m. gruodžio 29 d. buvo O. M. (b. l. 15)); vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje (b. l. 13–14).
Byloje esančių dokumentų (Anykščių rajono socialinių paslaugų centro 2009 m. liepos 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl O. M. pasirengimo globoti vaikus, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1321-644/2009) duomenimis bei pareiškėjos paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad vaikai D. S., M. S. ir V. S. yra pareiškėjos brolio J. S. anūkai. M. S. ir V. S. globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) tikslinio priedo byloje (toliau – tikslinio priedo byla) yra gimimo liudijimų kopijos, iš kurių nustatyta, kad M. S. ir V. S. yra J. S. ir G. S. vaikai. Vaikų tėvas J. S. yra miręs. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja nuo jos skyrimo vaikų globėja iki 2011 metų rugsėjo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) globojo ir rūpinosi vaikais: D. S., M. S. ir V. S.. 2011 metų rugsėjo mėnesį D. S. grįžo gyventi į Jiezno vaikų globos namus, todėl iki 2017m. balandžio 9d. pareiškėja globojo ir rūpinosi M. S. ir V. S.. 2017m. balandžio 9d. M. S. sukakus 18 metų, pareiškėja rūpinasi V. S.. Nors skunde pareiškėja teigė, jog atsakovei savo raštuose nurodžius, kad pareiškėjai nebuvo mokami pagalbos pinigai, kurie numatyti pagal Socialinių paslaugų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006m. birželio 14d. nutarimu Nr.583 patvirtintą Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą bei Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2010m. liepos 29d. sprendimu Nr.TS-250(su vėlesniais pakeitimais)patvirtintą Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą(toliau – ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas), ji buvo diskriminuojama dėl kilmės ir pajamų, kadangi globojo savo brolio anūkus bei kaip ūkininkė gaudavo pajamas iš ūkininko ūkio, tačiau teismo posėdyje pareiškėja aiškiai ir konkrečiai apibrėžė keliamo ginčo esmę, teigdama, kad ji nesikreipė į atsakovę dėl pagalbos pinigų mokėjimo ir skundo reikalavimo atlyginti žalą nesieja su minėtuose teisės aktuose numatytų pagalbos pinigų jai neskyrimu. Pareiškėja paaiškino, kad prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad jai 2010 -2016 metais atsakovė nemokėjo tinkamo atlygio už darbą globojant vaikus. Tinkamu atlygiu pareiškėja įvardijo pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas nuo 2017 metų jai pradėtą mokėti 152 Eur dydžio globos(rūpybos) išmokos tikslinį priedą vaiko globėjui(rūpintojui) už kiekvieną vaiką, kuriam nustatyta globa(rūpyba)šeimoje.
Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų savivaldybės valdžios institucijos aktų, atlyginimo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savivaldybės darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialus – tai viešosios teisės subjektas – valstybė arba savivaldybė. Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės arba savivaldybės atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir pan.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės aktai ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme) kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų(neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos)atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų (jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą, atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų (jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 straipsnis).
Sprendžiant dėl pareiškėjos skundo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, pirmiausia, atsižvelgiama į tai, kad atsakovė ir jos atstovas prašo skundo reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėja prašomą priteisti žalą kildina iš neteisėtų atsakovės aktų , tai yra neteisėto neatlyginimo pareiškėjai už vaikų globą 2010 - 2016 metais, konstatuotina, jog pareiškėja apie tokį teisių pažeidimą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai jis pasireiškė. Pareiškėja skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą išsiuntė 2017 m. rugsėjo 15d., todėl ji yra praleidusi senaties terminą kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri jai galėjo būti padaryta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2014m. rugsėjo 15d.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovė ir jos atstovas prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015). Ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgus į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).
Pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose(atsiliepime į atsakovės atsiliepimą)bei teismo posėdyje paaiškino, jog delsė kreiptis į teismą, manydama, kad teisingumas jai nepasiekiamas, kad kreipdamasi į teismą nukentės ji pati, taip pat bijodama, kad iš jos gali būti atimti globojami vaikai. Tačiau pareiškėjos nurodytos priežastys nėra objektyvios, jos susijusios su pačios pareiškėjos subjektyviais įsitikinimais. Teisės aktai, įtvirtinantys asmenų teisę kreiptis į teismą, yra viešai skelbiami ir pareiškėjai turėjo būti žinomi. Pareiškėja keletą kartų kreipėsi į atsakovę su prašymais atlyginti jai už vaikų globą, tačiau jokių duomenų, kad dėl to jai būtų buvusios taikomos kokios nors priemonės, kurios galėjo sudaryti bent mažiausias prielaidas pareiškėjos baimei kreiptis į teismą, byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, nuo pačios pareiškėjos valios ir apsisprendimo priklausė, kokį elgesio modelį pasirinks pareiškėja, t. y. ar, būdama rūpestinga ir aktyvi, nedels ir per CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą sieks įstatymo nustatyta tvarka apginti savo galimai pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus, ar elgsis aplaidžiai, neapdairiai ir taip praleis nurodytą ieškinio senaties terminą. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nors jai buvo išsiųstas atsakovės prašymas dėl senaties termino taikymo. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir sudarančiomis teismui pagrindą pačiam, tai yra ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjos reikalavimams dėl žalos priteisimo už 2010m. sausio 1d.-2014m. rugsėjo 15d. laikotarpį pareikšti teisme.
Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismui konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimams taikomas ieškinio senaties terminas, nesprendžiama dėl pareiškėjos galimai pažeistų teisių ir interesų, t. y. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2010m. sausio 1d. iki 2014m. rugsėjo 15d.
Toliau nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl pareikštų reikalavimų atlyginti žalą, patirtą 2014m. rugsėjo 15d. - 2016m. gruodžio 31d. laikotarpiu(toliau – ir ginčo laikotarpis).
Išmokų vaikams rūšis ir dydžius, asmenų turinčių teisę gauti išmokas kategorijas, išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, su tuo susijusias savivaldybių pareigas reglamentuoja Išmokų vaikams įstatymas. Socialinių paslaugų įstatymas reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą, teikimą, mokėjimą už socialines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu) nustatė, kad atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pagalbos pinigų mokėjimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583. Pagalbos pinigų mokėjimas buvo numatytas Anykščių savivaldybės tarybos sprendimuose 2014 m. vasario 27 d. Nr. 1-TS-67 ir 2015 m. gruodžio 17 d. Nr. 1-TS-358; kuriais buvo keičiamos Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2010m. liepos 29d. sprendimu Nr.TS-250 patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas aprašo nuostatos. Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1-TS-326 nuo 2017 m. sausio 1 d. tokių pagalbos pinigų mokėjimas buvo nutrauktas, atsižvelgus į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. globėjams (rūpintojams) buvo pradėtas mokėti 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas pagal Išmokų vaikams įstatymą (b. l. 6–7).
Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 1-TS-67 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. TS-250 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nustatyta, kad pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) už vaiko ne giminaičio globą (rūpybą) jo globos laikotarpiu (20.2 punktas), ir kad pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai), deklaravusiam gyvenamąją vietą Anykščių rajono savivaldybėje ir kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP trigubą dydį (22 punktas) (b. l. 34–35). Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1-TS-358 dėl to paties Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. TS-250 pakeitimo buvo atsisakyta nuostatos, jog pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) už vaiko ne giminaičio globą (rūpybą), ir nustatyta, jog pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) už vaiko globą (rūpybą) jo globos (rūpybos) laikotarpiu, jei globėjas (rūpintojas) pagalbos pinigų ir (ar) papildomų išmokų už vaiko globą (rūpybą) negauna kitoje savivaldybėje (20.2 punktas), palikta galioti 22 punkto nuostata, jog pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai), deklaravusiam gyvenamąją vietą Anykščių rajono savivaldybėje ir kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP trigubą dydį (b. l. 36).
Pareiškėja 2015 m. liepos 3 d. pareiškimu Anykščių rajono savivaldybės administracijai „Dėl vaikų globos rėmimo“ prašė skirti jai nuolatinį atlyginimą už kiekvieno vaiko globą (rūpybą) po 151 Eur kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo jos gaunamų pajamų, iki globotiniui sueis 18 metų; kompensuoti padarytą žalą už kiekvieno vaiko globą (rūpybą) po 151 Eur už kiekvieną praėjusį mėnesį nepriklausomai nuo jos gaunamų pajamų nuo pareiškėjos skyrimo vaikų globėja.
2017 m. birželio 30 d. prašymu Anykščių rajono savivaldybės merui, Anykščių rajono savivaldybės administracijai „Dėl nesumokėtos paramos už vaikų globą sumokėjimo“ pareiškėja prašė atlyginti dėl nesumokėtos paramos už vaikų globą atsiradusią materialinę žalą, nurodydama visą reikalaujamo atlyginimo sumą- 27 644 Eur.
2017 m. liepos 24 d. prašymu Anykščių rajono savivaldybės merui, Anykščių rajono savivaldybės administracijai pareiškėja prašė atlyginti dėl nesumokėtos paramos už vaikų globą atsiradusią materialinę žalą 27 644 Eur.
Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 ir 2017 m. prašymais, kuriuos ji pateikė Anykščių rajono savivaldybei, ji siekė gauti globėjos atlygį už darbą, o ne papildomas išmokas – pagalbos pinigus pagal Socialinių paslaugų įstatymą ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą. Taip pat ji paaiškino, kad dėl socialinės paramos pinigų ji raštu į atsakovę nesikreipė, kadangi žinojo, kad socialinė parama jai nepriklauso dėl gaunamų iš ūkio pajamų.
Taigi, nors pareiškėja skunde teismui bei Anykščių rajono savivaldybės merui ir administracijai pateiktuose prašymuose reiškė nesutikimą su atsakovės atsakymuose į prašymus nurodytomis aplinkybėmis, jog ji neturi teisės gauti pagalbos pinigų dėl jos giminystės ryšio su globojamais vaikais ir dėl gaunamų pajamų (o tai yra pagalbos pinigų skyrimo kriterijai), tačiau iš minėtų pareiškėjos raštų, jų reikalavimų, o taip pat ir iš jau aptartų pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje, teismas nustatė, kad pareiškėja nei Anykščių rajono savivaldybės administracijos neprašė skirti jai Mokėjimo už socialines paslaugas apraše numatytus pagalbos pinigus, nei nagrinėjamoje byloje reikalaujamos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo nesieja su atsakovės pareigos skirti ir mokėti pareiškėjai pagalbos pinigus nevykdymu. Pareiškėja teismo posėdyje pripažino, kad ji Anykščių rajono savivaldybės administracijai nebuvo pateikusi prašymo dėl pagalbos pinigų skyrimo. Iš Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimų matyti, kad ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime, ir 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime (21 punkte) buvo nustatyta, jog pagalbos pinigai gali būti skiriami esant vaikus globojančio asmens (šeimos) prašymui (b. l. 34, 36). Nesant pareiškėjos prašymo, Anykščių rajono savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo svarstyti dėl pagalbos pinigų pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo.
Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmoka per mėnesį. Bazinės socialinės išmokos dydis yra 38 Eur (dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d. ir galiojančiu iki šiol). Pagal Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnį globos(rūpybos)išmoką mokėjo tos savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa(rūpyba), administracija. Byloje nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės administracija, kurios teikimu pareiškėjos globojamiems vaikams buvo nustatyta globa(rūpyba), pagal Išmokų vaikams įstatymą pareiškėjai kaip vaikų globėjai, turto administratorei bei vaikams skirtų lėšų tvarkytojai nuo pareiškėjos skyrimo vaikų globėja kas mėnesį mokėjo ir tebemoka globos(rūpybos) išmoką po 152 Eur(38x4=152) kiekvienam vaikui. Dėl šios išmokos byloje ginčas nėra keliamas.
Nuo 2016m. sausio 1d įsigaliojusios redakcijos Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustatė, kad vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2016 m. sausio 1 d. yra mokamas vieno bazinės socialinės išmokos dydžio, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.
Iki 2016 m. sausio 1 d. Išmokų vaikams įstatyme nebuvo įtvirtintas globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad ji parašė prašymą Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir nuo 2016 m. sausio mėn. Anykščių rajono savivaldybės administracija pareiškėjai pradėjo mokėti po 38Eur už kiekvieną vaiką. Prie bylos pridėta tikslinio priedo bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administraciją (Kavarsko seniūniją) ir prašė skirti jai globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą už vaikus, kuriems nustatyta globa (rūpyba) šeimoje – M. S. ir V. S.. Tikslinio priedo byloje yra duomenys, kad pareiškėja nuo 2007 m. kovo 23 d. gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Tikslinio priedo bylos ir administracinės bylos duomenys patvirtina, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija pareiškėjai mokėjo globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą pagal Išmokų vaikams įstatymą: nuo 2016 m. sausio 1 d. mokėjo vieno bazinės socialinės išmokos dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą (po 38 Eur) už kiekvieną vaiką, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą (po 152 Eur) už kiekvieną vaiką. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 4907 pareiškėjai buvo paskirtas 1 bazinės socialinės išmokos dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas už vaikus, kuriems nustatyta globa (rūpyba) šeimoje – M. S. ir V. S., nuspręsta mokėti nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį po 76 Eur. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. potvarkiu Nr. VG44 pareiškėjai buvo pratęstas globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimas už vaiką, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje – M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), patvarkyta mokėti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. kiekvieną mėnesį po 152 Eur, o nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 9 d. (t. y. iki vaiko pilnametystės) – 40,53 Eur; potvarkyje nurodyta, kad globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo dydis vienam mėnesiui yra 4 bazinės socialinės išmokos. Potvarkyje nurodyta, kad globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo skyrimo pagrindas yra Išmokų vaikams įstatymas. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. VG45 pareiškėjai buvo paskirtas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas už vaiką, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje – V. S., gimusį (duomenys neskelbtini), nuspręsta mokėti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. kiekvieną mėnesį po 152 Eur, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. (t. y. iki vaiko pilnametystės) – 10,13 Eur. Sprendime nurodyta, kad globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo skyrimo pagrindas yra Išmokų vaikams įstatymas.
Byloje yra Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. duomenys apie pareiškėjai išmokėtas sumas – globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, paskirtą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., ir išmokėtą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Iš viso pareiškėjai išmokėta 2320,53 Eur (b. l. 43). Taigi, pareiškėjai už du vaikus mokėtas globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. nuo šio priedo įtvirtinimo Išmokų vaikams įstatyme dienos, o mokėtos sumos, nurodytos minėtuose Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimuose.
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnį, iki 2017 m. sausio 1 d. globos (rūpybos) išmoką mokėjo tos savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba), administracija, o globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą mokėjo tos savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruota globėjo gyvenamoji vieta, administracija; o nuo 2017 m. sausio 1 d. ir globos (rūpybos) išmoką, ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą skiria ir moka tos pačios savivaldybės – savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba), administracija. Kadangi pareiškėja nuo 2007 m. kovo 23 d. gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), tai iki 2017 m. sausio 1 d. globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą turėjo mokėti tos savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruota globėjo gyvenamoji vieta, administracija (t. y. Anykščių rajono savivaldybės administracija), o po 2017 m. sausio 1 d. – tos savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikams buvo nustatyta globa (rūpyba), administracija (t. y. Prienų rajono savivaldybės administracija). Tuo tarpu globos (rūpybos) išmoką mokanti savivaldybė nuo 2017 m. sausio 1 d. nepasikeitė, ir pareiškėjai ją toliau moka tos savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba), administracija (t. y. Prienų rajono savivaldybės administracija). Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio pakeitimas, kuriuo buvo pakeista savivaldybė, mokanti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, įsigaliojo 2016 m. spalio 1 d.
Iš tikslinio priedo bylos ir administracinės bylos duomenų nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. VG335 pareiškėjai buvo sustabdytas nuo 2017 m. liepos 1 d. globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimas už vaiką V. S., kadangi pareiškėja šį tikslinį priedą nuo 2017 m. sausio 1 d. pradėjo gauti kitoje savivaldybėje – Prienų rajono savivaldybės administracijoje(b. l. 42).
Pareiškėja prašo teismą priteisti jai žalos atlyginimą iš atsakovės dėl to, kad, pareiškėjos nuomone, atsakovė neteisėtai atsisakė mokėti jai kaip atlygį už darbą tokio dydžio išmokos tikslinį priedą už vaikus, kuriems nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, koks buvo nustatytas Išmokų vaikams įstatymu nuo 2017m. sausio 1d. Tačiau byloje nustatyta, kad iki 2016 m. sausio 1 d. Išmokų vaikams įstatyme iš viso nebuvo įtvirtintas globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Todėl ginčo laikotarpiu Anykščių rajono savivaldybės administracijai nebuvo įtvirtinta pareiga mokėti pareiškėjai po 152 Eur už kiekvieną globojamą vaiką. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2016 metais atsakovė vykdė Išmokų vaikui įstatyme numatytus įpareigojimus ir pareiškėjai mokėjo įstatyme numatytą tikslinį priedą, tai yra po 38 Eur už kiekvieną vaiką.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė būtinos atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą (2017 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3539-502/2017). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė nepažeidė teisės aktų nuostatų. Nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas(ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas šiuo sprendimu nesprendžiamas (ABTĮ 41 straipsnio 1–2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.