- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2-10191-874/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00727-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 212,42 Eur skolą, 343,12 Eur palūkanas, 3,41 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (212,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai 2020 m. rugsėjo 16 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teismo nustatytas terminas pasibaigė 2020 m. rugsėjo 30 d. Atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, teismui nėra žinomos priežastys, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, yra ieškovės reikalavimas priimti sprendimą už akių, todėl priimamas teismo sprendimas už akių, formaliai vertinant byloje esančius ieškovės pateikus įrodymus, t. y. įsitikinant, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį, pretenzijas, reikalavimo perleidimo sutartį, išrašą iš AB „Swedbank“ bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 15, pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, palūkanų paskaičiavimo aktą – nustatyta, kad 2010 m. spalio 20 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovo buvo sudaryta fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartis Nr. 10-079700-EG (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 289,62 Eur (1 000 Lt) kredito limitas su 25 proc. metine palūkanų norma, delspinigių dydis 0,10 proc. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti suteiktą kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl pradinė kreditorė 2014 m. kovo 11 d. nutraukė sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2012 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią 2014 m. kovo 26 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 15 AB „Swedbank“ perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Iš byloje pateikto išrašo iš AB „Swedbank“ bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 15 prie 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog pradinė kreditorė perleido ieškovei teises į 212,42 Eur (733,43 Lt) skolą, 3,10 Eur (10,71 Lt) palūkanas ir 0,64 Eur (2,22 Lt) delspinigius. 2014 m. balandžio 4 d. ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, todėl laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo, kuris nėra įvykdęs reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 212,42 Eur skola.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 343,12 Eur sutartinių palūkanų, kurias sudaro 3,10 Eur palūkanos, nurodytos bylų priėmimo-perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, ir 340,02 Eur palūkanos, paskaičiuotos po sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., bei 25 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (212,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remdamasi tuo, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). 2014 m. kovo 26 d. išraše iš bylų priėmimo–perdavimo akto nurodyta, kad palūkanų įsiskolinimas sutarties nutraukimo dienai sudaro 3,10 Eur (10,71 Lt). Kaip minėta, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, vadinasi, pradinei kreditorei nutraukus sutartį, ieškovė turi teisę į 3,10 Eur palūkanas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 3,10 Eur palūkanos, o likusi dalis reikalavimų dėl palūkanų priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 3,41 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Kadangi ieškovė ragino atsakovą atsiskaityti ir patyrė išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismo vertinimu, šios išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, todėl reikalavimas priteisti 3,41 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas tenkinamas ir nurodytos išlaidos priteistinos ieškovei.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 218,93 Eur (212,42 Eur + 3,10 Eur+ 3,41 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 39,17 procentai (218,93 × 100 / 558,95) reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 5,88 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (15 Eur žyminis mokestis × 39,17 proc.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 212,42 Eur (dviejų šimtų dvylikos eurų 42 ct) skolą, 3,10 Eur (trijų eurų 10 ct) palūkanas, 3,41 Eur (trijų eurų 41 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 218,93 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 93 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,88 Eur (penkių eurus 88 ct) žyminį mokestį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, į. k. 125164834, Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, a. s. Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, AB SEB bankas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.