- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1306/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- F. G., ir UAB, „Pilviškių hidroelektrinė“
- Ieškovas
- E. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-2340-259/2010 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui F. G. dėl avanso grąžinimo, baudos ir kitų netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui F. G. ir prašė priteisti iš atsakovo 659 235 Lt sumokėto avanso sumą, 200 000 Lt sutartinių netesybų sumą, po 0,02% delspinigių, skaičiuojant nuo 1 600 000 Lt sumos už kiekvieną uždelstą avanso grąžinimo dieną, juos skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 13 d., 5% metinių palūkanų nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas E. G. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas kredito įstaigose ir turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis 860 000 Lt sumai. Ieškovas taip pat prašė areštuoti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ visas 100 proc. akcijų, uždraudžiant parduoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Prašyme nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė. Sudarant preliminariąją sutartį, atsakovas asmeninės nuosavybės teise disponavo visu sutarties objektu (hidroelektrine, pastatais, įranga, leidimu gaminti elektrą), tačiau dabar šiuo turtu atsakovas nebedisponuoja – savo individualią įmonę pertvarkė į UAB ir visą turtą perrašė UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ vardu. Šiuo metu atsakovas disponuoja tik UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijomis. Siekiant užtikrinti realią ieškovo pažeistų teisių gynybą bei priimto teismo sprendimo įvykdymą, būtina areštuoti ieškinio sumos ribose ne tik atsakovo turtą, bet ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ visas 100 proc. akcijų, uždraudžiant atsakovui ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ parduoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovui F. G. priklausantį ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą bendrai 859 235 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisti areštuotu turtu naudotis. Paaiškėjus, jog atsakovo areštuoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu 859 235 Lt, trūkstamai sumai areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Teismas nutarė leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Teismas taip pat nutarė areštuoti atsakovui F. G. priklausančias UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijas (100 procentų akcijų), uždraudžiant atsakovui areštuotomis akcijomis disponuoti (perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti), taip pat uždraudžiant atsakovui, kaip vieninteliam UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalaujama suma yra labai didelė, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė už ieškinio sumą, kad duomenų apie atsakovui priklausančio kilnojamojo turto vertę ir jo turimas pinigines lėšas teismas neturi, pripažino, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, o tai, teismo teigimu, yra pagrindas ieškinio sumos ribose taikyti atsakovo turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo turimo kito turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, turtinių teisių ir piniginių lėšų) vertė gali būti kur kas mažesnė už ieškinio sumą, be to, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ priklausiantis turtas iki 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosavybės teise priklausė atsakovui. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimams užtikrinti yra tikslinga areštuoti ir atsakovui priklausančias visas UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijas (100 procentų akcijų).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas F. G. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį panaikint ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo prašymą atmesti.
1. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareikšdamas nepagrįstą ieškinį, ir siekia, kad atsakovui būtų padaryta didelė žala. Ginčo dėl avanso grąžinimo tarp šalių nėra, avansas nėra grąžintas, nes nuo 2010 m. balandžio 13 d. ieškovas nėra nurodęs banko atsiskaitomosios sąskaitos numerio, į kurią atsakovas galėtų pervesti avanso sumą.
2. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ yra padavusi paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ES paramos lėšoms (1 304 207 Lt) gauti. Turto areštas gali būti kliūtis gauti ES paramą. Padavęs paraišką ES paramos lėšoms gauti ir laukdamas jos vertinimo rezultatų, jis niekaip negali būti suinteresuotas parduoti, perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Sąlyga, jog jis 5 metus negali atlikti šių veiksmų, yra numatyta ir pačiame projekte paramai gauti.
3. Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl nuostolių dėl negautų ES paramos lėšų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas ieškovo banko sąskaitas žinojo. Tarp šalių sudaryta sutartis yra nutraukta, tad atsakovas privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą ir sumokėti netesybas. Atsakovas turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pakeisti kitomis, įnešti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą. Atsakovas turi sąžiningai naudotis procesinėmis, materialinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Ieškovas negali būti atsakingas už atsakovo nuostolius, jeigu jie atsirado dėl paties atsakovo prievolės netinkamo įvykdymo ir dėl jo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Ieškinio suma yra labai didelė. Aplinkybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė ieškinio suma savaime didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali turėti reikšmės.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio (priešieškinio) sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti jis turi turėti pakankamus finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Apeliantas atskirajame skunde neteigia, kad jo turtinė padėtis yra gera ir ieškiniu prašoma iš jo priteisti suma jam nėra didelė bei nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsakovui nepateikus jo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, negalima daryti išvados, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ yra padavusi paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ES paramos lėšoms (1 304 207 Lt) gauti, kad turto areštas gali būti kliūtis gauti ES paramą.
Nors apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ padavė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramai iš ES gauti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši paraiška buvo priimta ir yra vertinama. Pagal internetinės svetainės ES struktūrinė parama 2007 m. - 2013 m. (www.esparama.lt) viešos paieškos apie gautas ir vertinamas paraiškas struktūrinei paramai duomenis, UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ paraiškos tarp gautų ir vertinamų paraiškų nerasta. Tad nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų areštas suvaržytų atsakovo teises labiau, nei būtina tikslui pasiekti.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).
Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas įrodymus apie tokių nuostolių atsiradimo tikimybę bei preliminarų nuostolių apskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.). Skundžiama nutartimi klausimo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Tad apeliacinės instancijos teisme sprendžiant nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas negali būti nagrinėjimo objektas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą.