Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-02 · Administracinė byla Nr. I-2326-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
I-2326-815/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2326-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00375-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas K. B. su 2014 m. sausio 16 d. skundu (b. l. 1-14) kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra, atsakovė) neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką, t. y. darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio bei kitų su juo susijusių darbo išmokų, kurį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 30 d. buvo privalu apskaičiuoti ir išmokėti, taikant pareiginės algos dydžio koeficientą (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) Lt; įpareigoti atsakovę priteistą darbo užmokesčio skirtumą, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt, išmokėti per įstatymuose nustatytus terminus ir pagal įstatymuose nustatytą tvarką, bet ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo sprendimo įsigaliojimo.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūroje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įvairiose pareigose. Nurodytu darbo užmokesčio sumažinimo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ir vykdė apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) pareigas: į apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) pareigas perkeltas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. P-176) ir šias pareigas vykdė iki (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. P-381).

Atsiliepimas

2. Pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo, kad ji nesutinka su pareiškėjo skundu. Pažymėjo, kad per visą laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 30 d. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis sudaro (duomenys neskelbtini). Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais įstatymais, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Mano, kad Generalinės prokuratūros veiksmai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, yra teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų. Atsakovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nusprendus tenkinti skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus (b. l. 28-30).

II

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas K. B. patikslino skundą, nurodydamas, kad prašo priteisti skirtumą tarp skunde nurodytos sumos (duomenys neskelbtini) Eur ir išmokėtinos sumos (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 73-74), t. y. (duomenys neskelbtini) Eur, ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt arba (duomenys neskelbtini) Eur (apskaičiavimo lentelės, b. l. 24) . Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo K. B. pareikštas nesutikimas su neišmokėtos darbo nepriemokos dydžiu kol kas nėra ir negali būti ginčo objektu teisme, nes pareiškėjas nereiškė pretenzijų darbovietei. Tik pareiškus pretenzijas darbovietei galėtų kilti ginčas, nagrinėtinas teisme. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio galimam pareiškėjo ir jo darbovietės ginčui dėl neišmokėtos nepriemokos dydžio ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis