- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-373-135-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3-010023-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- D. T.
- Advokatai
- Albertas Trumpulis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-135/2013
Teisėjas Laima Borkovskienė Teisminio proceso Nr. 1-36-3-010023-2012-3
2013 m. balandžio 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d., išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
D. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. lapkričio 12 d., apie 12 val. 20 min., žinodamas, kad D. T. teisėtai, turėdamas įgaliotos institucijos leidimą, atlikinėjo statybos darbus (kanalizacijos įrenginio šulinio kapitalinio remonto darbus), atvažiavo nuosava automobiliu „Volvo“ su manipuliatoriumi prie kanalizacijos nuotekų šulinio, esančio valstybinėje žemėje šalia Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) g. sankryžos ir manipuliatoriumi ištraukė nuotekų šulinio viršutinį žiedą ir metalinį dangtį, o žemėje pasilikusią apie 6 kubinių metrų talpą užpylė žemėmis, tokiais tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, D. T. priklausantį 648 Lt vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu V. P. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios LR BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, konstatavęs, kad nenustatyta, jog D. T. yra kanalizacijos įrenginio savininkas, o yra tik naudotojas, todėl nėra vieno iš nusikaltimo sudėties elementų – nusikaltimo objekto.
Šalies argumentai
D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, jog priimtas nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje pateiktų dokumentų, liudytojų parodymų, todėl neteisingas ir nepagrįstas. Nurodo, kad dar 1972 metais jo tėvas V. T. pasistatė namą, adresu: (duomenys neskelbtini), namo statybai buvo išduotas statybos leidimas, namas buvo priimtas atsakingų pareigūnų, Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše tarp kitų objektų buvo nurodyti kiemo statiniai – kanalizacijos šuliniai - rl, r2, aikštelė - bl,b2, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina istoriniai 1972 m. ir vėlesni dokumentai, susiję su šio namo statyba ir pridavimu, pateiktame 1987 m. gruodžio 26 d. sklypo plane namų valdoje jokių kanalizacijos šulinių nėra pažymėta. Pažymi, kad nuotekų šuliniai buvo ir yra už sklypo ribų. Nurodo, kad 2011 m. spalio 3 d. pateikė prašymą Viduklės seniūnijos seniūnui, kuriame prašė leidimo remontuoti kanalizacijos šulinį, tokį pat prašymą pateikė ir Nacionalinei žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriui, buvo gautas atsakymas, jog neprieštaraujama, kad būtų remontuojamas kanalizacijos šulinys. Jis šulinį suremontavo, tačiau 2011 m. lapkričio 12 d. apie 12 val. 20 min. V. P. atvažiavo automobiliu „Volvo“ su manipuliatoriumi prie jam priklausančių kanalizacijos nuotekų šulinių, esančių valstybinėje žemėje, ir manipuliatoriumi ištraukė kanalizacijos nuotekų šulinio viršutinį žiedą, žemėje pasilikusią apie 6 kubinių metrų talpą, į kurią suteka nuotekos iš jo gyvenamojo namo, užpylė žemėmis, taip visiškai užkišdamas jo gyvenamajam namui priklausančią kanalizaciją, po to šią vietą užlygino žemėmis, ištrauktą žiedą ir metalinį kanalizacijos dangtį paliko ant sulygintos žemės viršaus. Taip pat nurodo, kad pradėjus remontuoti ir valyti šulinį 2011-12-22, nebaigus atlikti darbų, apie 14 val., prie remontuojamo kanalizacijos nuotekų šulinio atvažiavo V. P. ir jo žmona P. ir, darbininkams esant duobėje ir valant šulinį, pradėjo kasti ant jų galvų ir veidų žemes, todėl darbai liko neužbaigti. Nurodo, kad dėl V. P. veiksmų ir dėl jam priklausančio turto tyčinio niokojimo, žalos padarymo kreipėsi į Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK. Tyrimas 2012-06-04 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. P. veiksmai atitinka LR BK 187 str. 1 d. požymius. Pažymi, kad Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė, ištyrusi ir išanalizavusi visą medžiagą, nustatė, kad V. P. veiksmai atitinka LR BK 187 str. 1 d. požymius, o atliekant ikiteisminį tyrimą klausimas dėl kanalizacijos šulinių priklausomumo nebuvo analizuojamas, kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-11-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2011-10-25 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia K. gatvės, (duomenys neskelbtini) rajone, yra prieš trisdešimt metų D. T. (toliau-Statytojas) tėvo įrengti buitinių nuotekų inžineriniai tinklai su juose esančiu buitinių nuotekų šuliniu, statytojas vykdė minėto buitinių nuotekų šulinio paprastojo remonto darbus, dėl leidimo vykdyti šulinio remontą valstybinėje žemėje yra išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus 2011-10-03 raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad ir šiuo dokumentu taip pat pagrįstai pripažįstama, jog kanalizacijos nuotekų surinkimo šuliniai priklauso nuosavybės teise jam. Kad kanalizacijos šuliniai, esantys valstybinėje žemėje, nuosavybės teise priklauso apeliantui, D. T. nuomone, patvirtina ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2012-03-07 pakartotinai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 1972 metais valstybinėje žemėje buvo įrengti du kanalizacijos šuliniai.
Nurodo, kad 1972 metais V. T. sukūrė daiktą, kuris tapo jo nuosavybe pastatęs namą, o vėliau tai perėjo D. T. nuosavybėn, ši nuosavybė niekada nebuvo panaikinta, šuliniai buvo ir yra teisiškai įregistruoti, jų unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini). Nurodo tai, kad šuliniai, esantys už jo namų valdos sklypo ribų, yra jo nuosavybė. Tai, apelianto nuomone, patvirtina ir 2012 m. gegužės 18 d. surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52 AM 081522, kuriuo apeliantą nubaudė 200,00 litų bauda. Nurodo, kad buvo nubaustas ir 2011 metų spalio 18 d. 1000 litų bauda, todėl mano, kad priešingu atveju jis būtų nubaustas nepagrįstai.
Apeliantas tvirtina, kad 2011-12-27 jis pateikė VĮ Registrų centrui prašymą, kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype yra pastatai, tačiau kanalizacijos šuliniai yra už sklypo ribų, ir prašė patikslinti šulinių buvimo vietas pagal koordinates kadastro žemėlapyje, apie šulinių išregistravimą ar įregistravimą nebuvo net kalbos, ir jokio kito dokumento jis nepateikė. Nurodo, kad 2012-12-29 sudarytame statinių išdėstymo plane abu šuliniai pažymėti 1r ir 2r už namų valdos ribų, jiems unikalus numeris paliktas toks pats, todėl tvirtina, kad kanalizacijos nuotekų šuliniai, esantys už jo namų valdos sklypo ribų, yra jo nuosavybė, neatskiriama nuo namų valdos. Nurodo, kad 2012-03-07 Viduklės seniūnijoje buvo konstatuojamos faktinės aplinkybės dėl įrengtų valstybinėje žemėje kanalizacijos šulinių, priklausančių D. T.. Nurodo, kad tie patys duomenys konstatuojami ir 2011-12-27 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, 2011-12-29 statinių išdėstymo plane, tačiau 2012-02-22 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atsirado kitas įrašas, statinių išdėstymo plane kanalizacijos šuliniai toje pačioje vietoje su tuo pačiu unikaliu numeriu pažymėti 4r ir 3r, o teismas nereikalavo pateikti dokumentų iš VĮ Registrų centro, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais dokumentais remiantis buvo pakeistas 2012-02-22 nekilnojamo turto registro centrinio banko išrašas. Nurodo, kad dokumentuose yra teigiama, kad kanalizacijos šuliniai 1r ir 2r yra nugriauti, tačiau teismas nereikalavo pateikti dokumentų, susijusių su šių statinių nugriovimu, taip pat nenustatinėjo, kurioje vietoje jie buvo įrengti, netyrė, kuo remiantis atsirado 3r ir 4r kanalizacijos šuliniai su kitu unikaliu numeriu, dėl kokių aplinkybių buvo panaikintas 1972 m. suteiktas ir galiojantis unikalus numeris, nesiaiškino, kaip Kitų statinių kadastro duomenų 2011-12-29 apraše atsirado įrašai – plotas kv. m 383, medžiaga – asfaltas, ilgis – 46, medžiaga – betonas. Tų įrašų niekada nebuvo, nenustatė, kas ir kokiu pagrindu padarė šiuos įrašus, ką jie reiškia. Apelianto teigimu, visuose dokumentuose kalbama apie tuos pačius kanalizacijos šulinius, įrengtus 1972 metais valstybei priklausančioje žemėje, kurie įregistruoti unikaliu Nr. 7297-2021-6038, kurie niekada nebuvo įrengti kur nors kitame žemės plote. Nurodo, kad teismas nesiaiškino ir neapklausė matininkės, kodėl matininkė A. Č. sudarė naujus dokumentus, statinio planus, pakeitė šulinio numeraciją 3r ir 4r, tačiau nesuderino su skyriaus vedėja ir statybos inspekcija, dėl kokių priežasčių atsirado trys skirtingi dokumentai, nebuvo iškviestas į teismo posėdį atsakingas Statybos inspekcijos pareigūnas dėl įrašų pakeitimo, nesidomėjo, ar jiems žinoma apie galimą kanalizacijos šulinių nugriovimą ir naujų įrengimą. Tvirtina, jog teismas apsiribojo niekuo nepagrįstais paaiškinimais, netyrė ir neanalizavo bylos medžiagos ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat nurodo, kad byloje pateikti visi įrodymai, susiję su žalos padarymu, tačiau teismas civilinio ieškinio nenagrinėjo. Dėl iš jo priteistų proceso išlaidų apeliantas nurodo, jog 1110 Lt priteista nepagrįstai.
Atsiliepimas
Išteisintasis V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo D. T. apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-02-01 nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog neabejotinai nustatyta, kad šulinių (šulinio) savininkas nėra D. T., savivaldybė leisti D. T. naudotis šuliniais negalėjo, nes savivaldybė nėra šulinių savininkas, D. T. nėra teisėtas turto (šulinių) naudotojas, tvirtina, kad dėl pažeistų teisių gynimo gali kreiptis tik sugadinto turto savininkas arba teisėtas valdytojas, o D. T. nėra nei vienas, nei kitas, todėl jis neturi reikalavimo teisės, jis nėra asmuo, kurio turtas buvo sugadintas. Pažymi, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra nusikalstamų veiksmų objekto ir pagrįstai jį (V. P.) išteisino.
Nurodo, kad buvo ir kiti išteisinamieji pagrindai – teismas nepagrįstai D. T. skundą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes D. T. nėra nukentėjęs asmuo, nes jis nėra ir nebuvo nuotekų šulinio savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl teismas turėjo atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, nes skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką akivaizdžiai buvo neteisingi (LR BPK 412¹ str. 1 d., 3 str. 1 d.). Taip pat nurodo, kad nebuvo padaryta žala, o D. T. turi įrodymais pagrįsti, kad buvo sugadintas jam priklausantis turtas ir įrodyti sugadinto turto vertę, kuri yra pagrindas nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Nurodo, kad sugadinto daikto vertė nustatoma pagal prekinę-piniginę daikto vertę, remiantis pateiktais įrodymais arba turto vertinimo metodiką, o 1996-02-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 244 patvirtinta „Turto vertinimo metodika" remiamasi tada, kai nėra nusikalstamos veikos dalyko vertę patvirtinančių dokumentų. Teigia, kad D. T. nepateikė sugadinto šulinio vertę patvirtinančių dokumentų, todėl kaip privatus kaltintojas jis privalėjo pateikti turto vertinimo specialistų, ekspertų nustatytą sugadinto šulinio vertę. Pažymi, kad D. T. painioja du reikšmingus dalykus – sugadinto turto vertę ir civilinio ieškinio dydį, o nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui esminę reikšmę turi sugadinto turto vertė, kadangi įrodinėjimo dalykas yra sugadinto turto vertė, vertė atskaičius jo nusidėvėjimą, o D. T. skunde teikia naujo turto kapitalinio remonto kainas, kurios galėtų būti reikšmingos civilinio ieškinio dydžiui nustatyti. Nurodo, kad kainų D. T. nepagrindžia jokiais dokumentais ar kitais įrodymais, o esant tokiai situacijai privatus kaltintojas sugadinto daikto vertę turėjo įrodinėti specialistų, ekspertų pagalba. Nurodo, kad D. T. skunde teigia, kad jis sugadino šulinį rl, tačiau iš VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2012-08-13 Nr. (9.1.7) s-4092073 pateiktos informacijos matyti, kad šuliniai rl, r2 išregistruoti, nes jų nebėra, o už D. T. sklypo ribos fiksuoti kanalizacijos šuliniai r3, r4, todėl ši informacija ir šulinio vertės nenustatymas patvirtina, kad nėra šulinio (nusikaltimo dalyko), kurio sugadinimu buvo apkaltintas. Nurodo, kad teismo metu nustatyta, kad sugadintas šulinys buvo ne D. T. nuosavybė, sugadinto turto vertės jis neįrodė ir net neįrodinėjo, todėl nėra ne tik nusikalstamų veiksmų objekto, bet ir dalyko.
Pažymi, kad tyčios sugadinti jokio daikto neturėjo, tvarkė aplinką, kuriai sutvarkyti turėjo leidimą, tvarkomoje vietovėje matė šulinio dangtį, dirbdamas šio šulinio dangčio nelietė, kad šalia yra šulinys po žeme, kurio nesimatė, jam nebuvo žinoma, lyginant žemę manipuliatorius užkabino kažkokią skardą ir ištraukė gelžbetoninį žiedą, kuris liko sveikas, nežinojo, kad tie daiktai yra po žeme buvusio kanalizacijos šulinio detalės, tyčios sugadinti šulinio neturėjo, todėl jo veiksmuose nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės.
Teismo posėdyje nukentėjusysis D. T. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis V. P. ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Privataus kaltinimo skunde D. T. nurodė, kad V. P. 2011 m. lapkričio 12 d. tiesioginiais tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį inžinierinį įrenginį – kanalizacijos (nuotekų) šulinį (pažymėtą indeksu r1), kurio unikalus Nr. 7297-2021-6038, vertė – 648 Lt.
BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Šių nusikalstamų veikų dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Nustačius, kad nukentėjusiojo inžinerinį įrenginį – kanalizacijos nuotekų šulinį r1 sugadino V. P. ir norint jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už D. T. turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., objektyviosios pusės požymį – nuosavybės faktą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.
Nukentėjusysis D. T. teisme nurodė, kad jo namui priklausantys inžineriniai tinklai, įrengti 1972 metais, – kanalizacijos šuliniai randasi valstybinėje žemėje tarp Žemaičių plento ir Kranto gatvės, vienas šulinys buvo su dangčių, o kita talpa buvo metalinė, be dangčio ir užpilta žemėmis, jos nesimatė, tačiau ją reikėjo remontuoti, nes nuotekos sunkėsi, todėl jis (nukentėjusysis) 2011 m. rugsėjo mėnesį pradėjo metalinės talpos remonto darbus, o apie rugsėjo 23 ar 24 dieną, baigiant kanalizacijos remonto darbus, atėjo R. P. ir V. P., kurie priekaištavo dėl žemės kasimo, įvyko konfliktas, rugsėjo 26 d. buvo atvažiavęs V. seniūnas, kuris apžiūrėjo šulinius, vėliau buvo atvykę specialistai iš Aplinkos apsaugos agentūros, jie paskyrė baudas, po kilusių konfliktų jis (D. T.) kreipėsi į seniūną ir žemėtvarkos tarnybą dėl leidimo kapitališkai remontuoti valstybinėje žemėje esančius šulinius, pareigūnai neprieštaravo, 2011-10-25 buvo atvažiavę iš Raseinių rajono statybos inspekcijos inspektoriai, dalyvavo seniūnas, apžiūrėjo vietą apie kanalizacijos šulinius, pažeidimų nenustatė. Nurodė, kad 2011-11-12 prie kanalizacijos šulinio privažiavo V. P. mašina – manipuliatorius, ji buvo prikrauta žemių, mašina buvo atkeltas metalinis dangtis nuo viršaus, ištrauktas betoninis žiedas, o apatinė tara užpilta žemėmis. 2011-12-21 D. T. šulinį vėl remontavo, atliko valymo darbus, P. vėl konfliktavo, 2012-03-07 buvo atvažiavusi komisija, 2012-04-30 vėl buvo atvykę aplinkos apsaugos atstovai, skyrė baudą, kad netvarkomi nuotekų šuliniai, po to nuotekų šulinį sutvarkė ir juo naudojosi. D. T. patikino, kad abu kanalizacijos šuliniai nuo 1972 m. buvo įrengti valstybinėje žemėje, tik vieno nesimatė, nes jis buvo užpiltas žemėmis, dabar registrų centre šuliniai nėra registruoti, prieš Naujuosius metus kreipėsi į Registrų centrą, kad patikslintų šulinių buvimo vietą, nežino, iš kur atsirado šuliniai r3 ir r4 toje pačioje vietoje, kur buvo r1 ir r2. Nukentėjusysis teisme tvirtino, kad V. P. sugadino kapitališkai suremontuotą šulinį – ištraukdamas vieną betoninį žiedą perskėlė, aplankstė metalinį gaubtą, t. y. padarė 648 Lt žalą, kadangi kapitališkai suremontuoti šulinį kainavo 648 Lt, tai patvirtinančių įrodymų neturi (2 t., 74–76 b. l.).
Kaltinamasis V. P. teisme savo kaltę neigė ir nurodė, kad matė tik vieną kanalizacijos šulinį, jo nelietė, o pradėjęs darbus matė tik skardos lakštą, ištraukė gelžbetonio žiedą, iš karto žiedo nesimatė, matėsi tik dangtis, iš seniūno gavo žodinį leidimą tvarkyti žemę, į paklausimus gaudavo atsakymą, kad yra vienas šulinys, ištraukto betoninio žiedo nesulaužė, metalinis puodas (dangtis) taip pat nesugadintas (2 t., 100–101 b. l.).
Liudytojas teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyr. specialistas teismo metu parodė, kad 2011-10-26 atliekant aktinį patikrinimą užfiksavo du šulinius, tačiau prie vieno nieko nebuvo dirbta, jis buvo apaugęs žole, o kitas šulinys buvo tvarkingas, apie jį buvo išlyginta žemė, prie faktinių aplinkybių akto yra pridėta nuotrauka, kurioje yra tik vienas šulinys, kuris buvo suremontuotas (77 b. l.). Liudytojas V. seniūnijos seniūnas G. Š. teisme nurodė, kad tarp D. T. ir P. vyko konfliktas dėl nuotekų rezervuaro, kuris yra valstybinėje žemėje, kai prasidėjo konfliktas, dviejų šulinių nebuvo, buvo tik vienas šulinys ir per tą vieną šulinį pajungtas rezervuaras, P. išdraskė tą vietą, kur buvo rezervuaras, dangčio antrame rezervuare nebuvo, jis (seniūnas) matė tik vieną kanalizacijos šulinio dangtį, 2011-10-03 D. T. pateikė prašymą remontuoti tą šulinį, kuris buvo be dangčio, buvo išduotas ne leidimas, bet neprieštaravimas tvarkyti seną rezervuarą (2 t., 78–79 b. l.). Liudytoja A. T. teisme parodė, kad iki remonto ji matė vieną kanalizacijos šulinį, o iš ten nuotekos bėgdavo į šalia esančią metalinę talpą, po kapitalinio remonto atsirado du kanalizacijos šuliniai, V. P. sugadino tą kanalizacijos šulinį, kur buvo padarytas kapitalinis remontas, vyras už abu žiedus mokėjo 300 Lt, už kasimą su traktoriumi mokėjo apie 150 Lt (2 t., 81 b. l.). Liudytojas V. T. teisme parodė, kad kanalizacijos talpos buvo sujungtos metaliniu vamzdžiu, kanalizacijos šulinys buvo įrengtas nuo 1972 metų, skardinė talpa surūdijo, sūnus iškasė surūdijusią talpą, toje vietoje įleido gelžbetoninius žiedus, uždėjo metalinį gaubtą, V. P. suskaldė pirmąjį mažesnį žiedą, aplankstė metalinį gaubtą, prieš remontą vieno šulinio nesimatė, nes jis buvo užžėlęs žole, kanalizacijos šulinių Registrų centre neregistravo, jie buvo įrengti savavališkai, neprisimena, ar specialistams iš Registro centro atvažiavus priimti namą jie buvo įregistruoti (2 t., 81–82 b. l.). Liudytoja R. P. teisme parodė, kad paklausus seniūno, jis pasakė, kad yra vienas šulinys, teigė, kad pradėjus tvarkyti sklypą sugadino šulinį, kurio nesimatė, tikslo sugadinti neturėjo, betoninis žiedas nesulūžo, ir tai patvirtina nuotraukos, puodas, kuris buvo uždėtas ant žiedo, dabar stovi miestelyje, visą laiką buvo vienas šulinys, antro šulinio nebuvo (2 t., 83 b. l.). Liudytoja J. M. teisme parodė, kad tėvas (P.) ne specialiai sugadino šulinį, toje vietoje šulinio nematė, netyčia užkabino, iškelti daiktai nebuvo sugadinti, jie buvo sudėti ant kranto (2 t., 84 b. l.). Liudytojas J. P., Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas, teisme parodė, kad iš įstaigoje turimų dokumentų istorijos matyti, kad kanalizacijos šuliniai r1 ir r2 buvo įrengti gyvenamojo namo namų valdoje, o konfliktas vyksta dėl kanalizacijos šulinio, kuris yra už namų valdos, D. T. buvo informuotas, kad šuliniui už sklypo ribų būtina padaryti teisinę registraciją, specialistas pabrėžė, kad niekas netyrė, ar šuliniai buvo namų valdoje, tačiau tai matyti iš esamos senos dokumentacijos, šulinys už T. žemės ribų yra neįteisintas, jis niekieno, D. T., prašydamas sutvarkyti kanalizacijos šulinį, neakcentavo kiekio, akcentavo, kad reikia sutvarkyti rezervuarą, 2012 m. vasarą įvykio vietoje matė vieną kanalizacijos dangtį, aplinka buvo sutvarkyta (2 t., 93–95 b. l.). Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad D. T. pateikė prašymą patikslinti registro duomenis išregistruojant du kanalizacijos šulinius, esančius namų valdoje, o juos išregistravus, įregistruoti kitus du, esančius kiek toliau ir nepatenkančius į namų valdos sklypą, seni buvo išregistruoti kaip žuvę daiktai, o naujus buvo atsisakyta įregistruoti, kadangi nebuvo pateiktas joks nuosavybės teisę įrodantis dokumentas, namų valdoje buvo užfiksuota, kad nebėra šulinių, o tam, kad atsirastų nauji šuliniai, nebuvo pateikti dokumentai apie statybos teisėtumą, šuliniai atsirado laisvoje valstybinėje žemėje, 2000 m. šuliniai buvo namų valdoje, tai matosi iš dokumentų (2 t., 95–98 b. l.).
Taigi, iš liudytojų apklausų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad inžinerinis įrenginys – kanalizacijos (nuotekų) šulinys, kurio sugadinimu buvo kaltinamas V. P., D. T. buvo įrengtas už jo namų ribos valstybinėje žemėje, šis inžinerinis įrenginys konflikto metu nebuvo įteisintas kaip priklausantis nuosavybės teise D. T.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje yra kilęs ginčas dėl turto – įrenginio su neįteisinta nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog D. T. nėra šio inžinerinio įrenginio (turto) savininkas. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, jog minėtas inžinerinis įrenginys yra teisėta D. T. nuosavybė. Teismui privatus kaltintojas nepateikė įrodymų, jog kaltinime nurodytas turtas yra įrengtas nepažeidžiant įstatymo, todėl tai lemia, kad negali net būti reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, jeigu pats D. T. elgiasi neteisėtai (iš neteisės negali atsirasti teisė). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per labai trumpą laikotarpį įrašai VĮ Registrų centro išrašuose apie D. T. namų valdoje ir už jos ribų buvusius ir esančius kanalizacijos įrenginius pasikeitė tris kartus ir, nors apeliantas skunde nurodo, jog teismas nesiėmė iniciatyvos, kad būtų nustatyta, kodėl taip atsitiko, kolegija pažymi, kad pats kaltintojas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesutiko, kad būtų nustatinėjamos aplinkybės, kaip D. T. priklausančio nekilnojamojo turto dokumentuose atsirado pakeisti įrašai apie kanalizacijos šulinius, kadangi kaltinamojo gynėjui pateikus prašymą išsireikalauti visus dokumentus iš VĮ Registro centro, kad būtų galima matyti, kokie veiksmai keičiant registro duomenis buvo atlikti, nukentėjusiojo atstovas advokatas su tokiu prašymu nesutiko (2 t., 98 b. l.).
Pažymėtina, kad V. P. buvo kaltinamas D. T. priklausančio inžinerinio įrenginio sugadinimu, tačiau, kaip minėta anksčiau, bylos tyrimo metu nenustatyta, kad inžinerinis įrenginys priklauso D. T. ir yra įrengtas teisėtai. Ir nors bylos duomenys patvirtina, kad šio įrenginio sumontavimui (kapitaliniam remontui) D. T. panaudojo jam priklausančias medžiagas, kurių savikainą su darbu įvertino 648 Lt, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad iš po žemių ištrauktas betoninis žiedas ir metalinis gaubtas buvo palikti jų buvimo vietoje, duomenų, kad jų D. T. nesusigrąžino, byloje nėra, taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai ir apie tai, kad minėti daiktai buvo sugadinti, t. y. praradę medžiagines, eksploatacines ar kitokias savo savybes, todėl ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad V. P. veiksmais D. T. priklausantis turtas – betoninis žiedas ir metalinis gaubtas buvo sunaikinti arba sugadinti.
Remiantis išdėstytais motyvais apelianto reikalavimas priteisti jam iš V. P. 4277,04 Lt turtinės bei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas apylinkės teismo pagrįstai paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos vertindamas apylinkės teismas BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo išteisintojo kaltės klausimu daryti priešingas, negu padarė apylinkės teismas, išvadas. Nustačius, kad V. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., sudėties požymių visumos, naikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, t. y. nesant byloje neginčytinų įrodymų, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti D. T. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
D. T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.