Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-05-19 · Byla Nr. A2.6.-29-576/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-19
Bylos Nr.
A2.6.-29-576/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
L. T.
Nukentėjusysis
N. A.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. A2.6.-29-576/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13113-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Aušrai Čepulytei, Jekaterinai Proskurinai, Valdonei Kutytei, Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. T., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai, nukentėjusiajai N. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas D. N. L. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-73144120-16 dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.00 val. Gedimino pr. 38, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. 68953CL, ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. T. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytus teisės pažeidimus, paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. jis buvo toje vietoje - Gedimino pr. 38, Vilniuje, tada dirbo (duomenys neskelbtini), iš tos aikštelės išvažinėjo. Tai buvo ne apie 8, o 9 valandą. Išėjo iš darbo apie 9 val., įsėdo į automobilį „Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis jam buvo vienintelė kliūtis, aiškiai matė tą automobilį, jis jį stebėjo ir tikrai nieko nekliudė, atsargiai pravažiavo ir atsargiai manevruodamas išvažiavo į pagrindinį kelią. Jo automobilis stovėjo priekiu į pagrindinį kelią, o automobilis „Opel Vectra“ jam stovėjo iš dešinės, gal už pusės metro. Jeigu būtų buvęs susidūrimas, jis pats tai pajustų, būtų atitinkami pažeidimai, kurių nėra. Jam nėra tikslo bėgti, nes ten yra jo vadovybė, jis dažnai ten būna, žino, kad ten yra vaizdo kameros, prašė vaizdo įrašo, bet sakė, kad jo jau nėra. Jam rizikuoti ir bėgti nėra prasmės, jeigu būtų įvykis, kreiptųsi į draudimą, įformintų su pareigūnais. Jo automobilio durelės buvo apgadintos dar liepos pradžioje, prie namų, vežant karučiu metalo laužą. Užstrigo karučio ratas, dėžė nusviro, ir apgadino dureles. Naujų įbrėžimų nuo tada nebuvo. Neskubėjo durelių keisti, nes tai mašinos kokybei nekenkia. Visi įbrėžimai yra jo nuotraukoje. Jis yra kaltinamas apgadinęs automobilio „Opel“ žibintus ir sparną. Tai niekaip neįmanoma, kad juos pasiektų. Jo automobilio įbrėžimai skirtingos formos ir skirtingame aukštyje, gal apie 10 cm aukštyje. (b.l. 30)

Nukentėjusioji N. A. teismo posėdyje paaiškino, kad ji 6.30 val. atvyko į darbą, pastatė automobilį „Opel Vectra“ prie Ūkio ministerijos. Tikrai įsiminė, kad pastatė jį prie automobilio „Peugeot“, kurio dešinės pusės keleivio galinės durelės buvo gerokai apgadintos. Kieme buvo tik du automobiliai. Baigus darbą, kažkiek po 16.00 val., ją pakvietė per langą ir mergina jai pasakė, kad jos automobilį apgadino, markės nepasakė, padavė ant lapelio užrašytą valstybinį numerį. Mergina sakė, kad ji išgirdo garsą, automobilis du kartus pavažiavo ir išsukdamas kliudė. Kadangi automobilį buvo paskolinusi, jį apžiūrėjo. Klausė apsauginio filmuotos medžiagos, bet asmuo, atsakingas už kameras, buvo nedarbingume. Įrašai saugomi tik mėnesį, po to rašoma ant viršaus. Ji iškvietė policiją. Draudimui kilo abejonių dėl žibinto apgadinimo, todėl pasakė, jog lauks policijos išvados. Ji susisiekė su pareigūnu ir apie tai pasakė, kad jis turi gauti filmuotą medžiagą. Mėnulio gatvėje apžiūros metu policijos pareigūnui pasakė, kad ten yra užpiltas kaip betono kalnelis, dėl to ir aukščiai gali skirtis, reikalavo atvykti į įvykio vietą. Buvo dar kartą sustatyti automobiliai įvykio vietoje, ji pasirūpino, kad abi vietos būtų laisvos, kuriose tada automobiliai stovėjo, ir pareigūnas nustatė, kad bamperis buvo kliudytas. Ji buvo įsidėmėjusi, kad automobilis „Peugeot“ stovėjo nuo jos „Opel“ už 60 cm. Automobilio „Opel“ apgadinimai- kliudytas žibintas su sparnu ir bamperis. Bamperiui buvo paviršutinis nubrozdinimas, draudimo kompanija nustatė, kad jį reikia perdažyti. To automobilio pasiskolinusi neapžiūrėjo, liudytojai pasakė, kad 2 kartus buvo kliudyta su šoninėmis durelėmis. Todėl ji nurodė visus toje pusėje galimus apgadinimus, parodė tą kampą, kur apgadinimai ėjo viena linija. Kadangi tiek draudimo kompanija, tiek D. N. nurodė, kad žibintas negalėjo būti kliudytas, ji dėl to nesiginčija. Automobilis „Peugeot“ priklauso Marijampolės įmonei, jį davė vyro pažįstamas tai vienai parai. Draudimas skaičiavo žalą dėl bamperio apie 100 eurų. Automobilis 10 metų senumo, bet jo savininkas sakė, kad bamperis buvo švarus, tik kažkas buvo prie žibinto, jie apžiūrėjo skelbimo Vokietijoje nuotraukas, pagal kurį pirko automobilį. Nežino, kiek laiko tas automobilis buvo naudojamas Lietuvoje. Ji sakė liudytojoms, kad gal vairuotojas negirdėjo kontakto, jos sakė, kad jis negalėjo negirdėti, nes jos pro langą išgirdo. (b.l. 39-40)

Liudytojas L. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis žino, kaip atsirado įlenkimai ant sūnėno L. T. automobilio durelių. Jis gyvena Juodšiliuose, jam nuosavybės teise priklausančiame name. Ten buvo krūva metalo laužo, buitinės technikos. Ten važinėja mašina, kuri surenka tą laužą prie parduotuvės. Pakrovė vežimėlį su konteineriu, jis stūmė jį prie mašinos, vežimėlio ratukai maži, todėl jie užstrigo žemėje. Ėmė stumti, vežimėlio ratukai pasisuko, ir įvažiavo į mašinos galines dureles iš dešinės pusės. Tai buvo liepos mėnesį, per išeigines, nes darbo dienomis jis ten retai būna (b.l. 30).

Liudytojas D. N. teismo posėdyje paaiškino, kad darbo vietoje buvo paliktas automobilis „Opel“, dvi liudytojos parodė, jog automobilis “Peugeot” išvažiuodamas du kartus kliudė automobilį “Opel” ir išvažiavo. Automobiliui „Opel“ buvo apgadintas priekinis bamperis ir priekinis žibintas, apgadinimai buvo skirtingi. Žibinto aukštis neatitiko, nerado vietos, su kuria jis būtų galėjęs būti apgadintas. Buvo atliktas automobilių sustatymas Kelių policijos valdyboje, bet nukentėjusioji nurodė, kad toje vietoje yra bordiūras, nuokalnė, todėl gali skirtis automobilių apgadinimo aukštis. Tada buvo nuvažiuota į įvykio vietą ir vėl padarytas sugretinimas. Nustatė pažeidimus dėl automobilio „Opel“ priekinio bamperio ir „Peugeot“ galinių durelių, bet konkrečiai neprisimena, kurių durelių. Nustatė, jog jie kontaktavo, blogai suformulavo sakinį, kad galėjo kontaktuoti. Kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas priekinis žibintas, negali pasakyti. Kilo abejonių dėl priekinio žibinto. Pirmose šešiose nuotraukose (b.l. 17), apgadinimas eina nuo 38 cm iki 54 cm (nuotrauka Nr. 3), čia sustatymas darytas Kelių policijoje, o sekančios 6 nuotraukos yra sustatymo, daryto įvykio vietoje ir matyti, koks yra grindinys ir jo nelygumai, todėl dėl grindinio nelygumo gali 2-3 cm apgadinimų aukščiai skirtis. Fiksuojama nuo žemės plokštumos iki apgadinimo vietos. Liudytojai pasakė, kad galimai kliudė su arka žibintą (b.l. 17 antroje pusėje 4 nuotrauka), todėl bandė tomis vietomis sustatyti automobilius. Pažeidimų didelių nebuvo, bet girdėtis turėjo, nes tarp abiejų automobilių buvo trintis, slystamas kontaktas, šoninis slydimas. Stipraus garso neturėtų būti, bet kiekvienas žmogus girdi skirtingai. Ten yra bordiūras, tai gal ant jo užvažiuojant ar nuvažiuojant. Nebus didelio smūgio, nes vienas automobilis stovi, o kitas juda. Jis neprisimena tokių apgadinimų (pateiktoje L. T. nuotraukoje), jis tik prisimena nuotraukas, kurias darė įvykio metu. L. T. nuotraukoje fiksuoti apgadinimai aukščiau, nuo 75 cm į viršų, jis tokių apgadinimų nesiejo su eismo įvykiu. Tose nuotraukose matosi akivaizdžiai skirtingas apgadinimų aukštis ir pobūdis. Kontaktuota buvo žemiau, tai yra skirtingi apgadinimai. Mato pagal dureles, kur eina apgadinimas. Jis kur fotografavo, apgadinimas eina žemiau durelių, o L. T. nuotraukoje lygiagrečiai durelėms. (3 nuotraukoje yra užfiksuotas kontakto slydimas). (b.l. 38-39)

Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis neprisimena įvykio, pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pačių apgadinimų dabar neprisimena, seniai buvo, tokių įvykių per dieną būna 3-4. Buvo kreiptasi į L. T. po mėnesio, bylą tiria paieškos skyrius. (b.l. 53-54)

Liudytoja R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Valstybiniame turizmo departamente, adresu Gedimino g. 38, ji su kolege sėdėjo kabinete, kurio langai išeina į vidinį kiemą, bei privažiavimą prie Karininkų Ramovės parkavimo vietų. Tai galėjo būti nuo 7.45 val. iki 8.30 val. Buvo vasara, langai atidaryti, garsai girdėjosi gerai. Ji matė įvykį pro pirmo aukšto langą. Po jų langais parkuojamos mašinos Ūkio ministerijos darbuotojų ir aplinkinių įstaigų tarnautojų. Laisvų vietų nebuvo, visi automobiliai buvo priparkuoti. Matė iš Karininkų Ramovės vidinio kiemelio ateinantį asmenį su kariškio uniforma, jis įsėdo į mašiną, jo automobilis buvo priparkuotas po jų langais užpakaline dalimi į namo sieną. Asmens veido ji nematė. Jis užvedė variklį ir bandė išvažiuoti. Išgirdo stiprų garsą. Tai buvo automobilių susidūrimo garsas, ji atsistojo ir pažiūrėjo, mašina buvo šiek tiek išjudėjusi į priekį. Jis tada pavažiavo atbuliniu atgal ir vėl bandė išvažiuoti. Nemano, kad vairas buvo persuktas kažkaip kitaip, kad išvengti susidūrimo, ir dar kartą buvo kliudyta. Mašina nesustojo, ji išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavo. Automobilio numerius matė gerai, mašina jau buvo pavažiavusi, todėl jie matėsi, markės nežino. Spalva mašinos turėtų būti šviesiai pilka. Numerius padiktavo kolegei I. K., ji juos užrašė ant lapelio. Mano, kad jinai atidavė juos moteriškei, kuri atėjo prie automobilio. Važiuojančio automobilio kontaktavo dešinė pusė, pirmos, ar antros durelės, dabar pasakyti negali. Išgirdusi į automobilių susidūrimą panašų garsą pakelia galvą. Pirmojo susidūrimo ji nematė, o antrą kartą jau fiziškai matė, kaip automobilis lietėsi ir buvo garsas. Pilkojo automobilio šonininės durelės lietėsi, pagal ją turėjo kliudyti kito automobilio bamperį. Mašina stovėjo kampu ir jos akies kampas neleido tiksliai matyti, bet turbūt lietėsi su bamperiu. (b.l. 54)

Liudytoja I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo šilta vasaros diena, buvo rytas, po 8 val. iki 11.00 val., buvo gal devynios ar prieš devynias. Ji žiūrėjo pro langą ir matė, kad praėjo vaikinas, iš profilio kaip mato L. T.. Jis sėdo į pilką automobilį, pajudėjo, pabandė išsukti, kliudė auksinės (gelsvos) spalvos automobilį „Opel“, pavažiavo atgal, pasistatė taip, kad jau turėtų išsukti, dar sykį kliudė ir išvažiavo kliudydamas. Ji sėdėjo tokiu kampu, kad matė būtent sidabrinį automobilį. Buvo kliudytos to sidabrinio automobilio dešinės pusės galinės durelės. Auksinis automobilis stovėjo tiesiai po langu horizontaliai jai, auksinio automobilio buvo kliudyta priekinės dešinės pusės bamperio dalis, žemiau negu žibintas. Taisytis nebuvo kur, sidabrinis automobilis buvo pastatytas galu į pastatą, ten yra nuokalnė. Sidabrinio automobilio buvo aukščiau priekis, žemiau galas, nes ten yra nuokalnė. Pagarsinus liudytojos paaiškinimą (b.l. 10) patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Lapelio su numeriu neišsaugojo, atidavė jį kito automobilio vairuotojai. (b.l. 54-55)

Bylos medžiaga nustatyta:

Policijos registruojamų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. 16.18 val. gautas N. A. pranešimas, kad Gedimino pr. 38, Vilniuje, pranešėjos automobilį „Opel“, valst. Nr. 68953CL, kliudė kitas automobilis, kuris iš vietos pasišalino, liudininkė mačiusi, kaip kliudė automobilis, nurodė Nr. (duomenys neskelbtini), markės nenurodė. (b.l. 4) Bendrasis pagalbos centras pateikė šio pranešimo garso įrašą (b.l. 46)

Policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.30 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gedimino pr. 38, pranešėja rado apgadintą automobilį „Opel“, valst. Nr. 68953CL. Nuvykę minėtu adresu rado apgadintą minėtą automobilį „Opel“. Automobilio vairuotoja N. A. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 6.40 val. paliko savo automobilį stovėti Gedimino pr. 38, kurį 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.00 val. rado apgadintą. Įvykį matęs liudininkas vairuotojas perdavė raštelį, kuriame užrašytas valstybinis numeris to, kas apgadino jos automobilį – „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinimų aukštis nuo 0,43 m iki 0,75 m. (b.l. 3)

Eismo įvykio schemoje užfiksuotas įvažiavime į kiemą Gedimino pr. 38, Vilniuje, kairiuoju šonu priparkuotas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. 68953CL. (b.l. 5) Papildomuose duomenyse nurodyta, kad automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. 68953CL, apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (b.l. 6), po to patikslinta, kad tik priekinis bamperis, automobiliui „Peugoet 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintos užpakalinės dešinės pusės durys (b.l. 7) Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. 68953CL, nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, nubrozdintas priekinis žibintas ir priekinis sparnas dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,40 -0,70 m, automobiliui „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintos ir įlenktos galinės durys dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,41 iki 0,84 m, automobilis „Peugeot“ ir „Opel“ galėjo kontaktuoti tik su „Opel Vectra“ priekiniu bamperiu, o automobilio „Peugeot“ galinėmis dešinės pusės durelėmis, automobilio „Opel Vectra“ žibintas ir priekinis sparnas su šiuo eismo įvykiu nesusiję. (b.l. 16-17).

Nukentėjusioji N. A. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. rytą 6.40 val. Ūkio ministerijos kieme, Gedimino pr. 38, Vilniuje, pastatė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. 68953CL, priklausantį UAB „D&S transportas“. Apie 16.00 val. grįžusi prie automobilio buvo informuota, kad jos automobilį apgadino kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tą informaciją jai suteikė mergina, po kurios kabineto langu stovėjo automobilis, - I. K. arba R. L.. Ji paaiškino, kad išgirdo trenksmą ar panašų garsą, ir pažvelgusi pro langą spėjo užrašyti automobilio, kuris sugadino jos automobilį, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). (b.l. 7)

Liudytoja I. K. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. rytą tarp 8 ir 9 val. darbo kabinete, buvusiame Gedimino pr. 38, Vilniuje, I aukšte, 126 kab., nukreipusi žvilgsnį pro langą į už nugaros joms esantį langą, pamatė praeinantį jauną vyrą, apsirengusį karine (kamufliažine) uniforma, kuris įsėdo į šviesiai pilkos spalvos, galbūt sidabrinės automobilį universalo tipo, kuris buvo priparkuotas galu į pastatą. Jauno vyro vairuojamam automobiliui pajudėjus iš vietos, šiek tiek pasukus į dešinę, pasigirdo stiprus smūgis. Kadangi kabineto langai paskutinėmis vasaros dienomis buvo visi atviri, smūgio garsas buvo aiškiai girdimas, minėtas šviesiai pilkos spalvos automobilis priekinės dešinės pusės keleivio durelėmis kliudė šalia stovėjusio auksinės (gelsvos) spalvos automobilio priekinį dešinės (keleivio) pusės bamperį. Po aiškiai girdimo smūgio vyras neišlipo iš automobilio ir net nesustojo, tik grąžino automobilį į pradinę automobilio stovėjimo padėtį ir staiga vėl pabandė pajudėti iš vietos tuo pačiu sukimo kampu, t.y., vėl pasuko automobilį į dešinę. Jo vairuojamas automobilis pakartotinai kliudė šalia bordiūro priparkuotą automobilį. Nuvažiuojančio šviesiai pilkos spalvos automobilio priekinės dešinės pusės durelės (keleivio) buvo įlenktos. Kolegė R. L. jai padiktavo jauno vyro vairuojamo automobilio valstybinį numerį, kurį ji užrašė ant lapelio. Apie 16.15 val. prie gelsvojo automobilio atėjus savininkei, jos su kolege papasakojo jai apie matytą incidentą ir atidavė lapelį su užrašytu valstybiniu pilkojo automobilio numeriu. (b.l. 10)

Liudytoja R. L. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., prieš 8 val. atvyko į darbo kabinetą, esantį Gedimino pr. 38, Vilnius, priestato pirmajame aukšte (kab. Nr. 126). Kabinete buvo kartu su kolege I. K., buvo šiltas rytas, langai praverti. Jų darbo vietos įrengtos prie lango, pro kurį matosi įvažiavimas į Karininkų Ramovės barjeru uždaromą vidinį kiemą. Nors pravažiavimas yra gana siauras, dėl parkavimo vietų trūkumo miesto centre jis dažnai naudojamas aplink dirbančiųjų kaip mašinų stovėjimo vieta. Jai atvykus į darbą, po jos langu užpakaliu į sieną stovėjo priparkuotas sidabrinės/šviesiai pilkos spalvos lengvasis automobilis ir priekiu į jo dešinįjį šoną kairiuoju šonu prie pastato šviesiai gelsvos spalvos lengvasis automobilis. Tarp 7.50 ir 9 val. iš Karininkų Ramovės vidinio kiemo išėjo kariška lauko uniforma vilkintis vyriškis, atsisėdo prie sidabrinio automobilio vairo ir jį užvedęs pajudėjo iš vietos į priekį nežymiai į dešinę pusę. Išgirdo gana smarkų garsą ir smalsumo vedina atsistojo prie lango, kad aiškiau matytų. Pilkasis automobilis pajudėjo atgal, vairuotojas nesustabdė automobilio, neišlipo pažiūrėti, automobiliui pasiekus bordiūrą mašina iškart vėl pajudėjo į priekį ir panašiu kampu sukdama į dešinę vėl kliudė (išgirdo tokį patį stiprų garsą) gretimai stovėjusį gelsvos spalvos automobilį. Automobiliui nepristabdžius ir nuvažiuojant ji pažiūrėjo į jo užpakalinį numerį ir jį padiktavo savo kolegei, kuri numerį užrašė ant lapelio. Numerio raidžių neprisimena, bet skaičiai atrodo buvo 441. Ant nuvažiuojančio automobilio priekinių keleivio durelių aiškiai buvo matyti du įlinkimai. Kolegė vėliau išėjusi parūkyti apžiūrėjo gelsvąjį automobilį, sakė, kad jis su tranzitiniais numeriais, jam kliudytas bamperis. Apie 16.15 val. atėjus prie gelsvojo automobilio jo valdytojai, jos su kolege papasakojo apie įvykį ir atidavė lapelį su užrašytu pilkojo automobilio numeriu. (b.l. 10)

Pagal VĮ Regitra duomenis automobilis Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. T.. (b.l. 12)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš vidinės aikštelės, esančios Gedimino pr. 38, Vilniuje, matė dešinėje pusėje esančią „Opel“ mašiną. Kadangi ji buvo pastatyta arti ir vietos manevrams buvo nedaug, pirmą kartą neišvažiavo ir įjungė galinę pavarą („Opel“ mašiną visą laiką stebėjo veidrodėlyje ir pro stiklus, kad neįvyktų susidūrimo), išlygino vairą, vėl įsijungė priekinę pavarą, kad saugiai išvažiuotų, ir atsargiai pravažiuodamas pro visas transporto priemones, išvažiavo ant kelio, jokio susidūrimo su minėtu transportu nepajuto ir negirdėjo. (b.l. 15)

Įrodymų vertinimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje kategoriškai neigė galėjęs kliudyti stovintį automobilį „Opel Vectra“, nurodė, kad ant jo automobilio „Peugeot“ galinių dešinių durelių esantys apgadinimai yra mėnesiu senesni ir niekaip nesusiję su nagrinėjamu įvykiu, jis matydamas sudėtingą išvažiavimą, itin atidžiai stebėjo pravažiuojamą automobilį „Opel“ ir tikrai jo nekliudė. Liudytoja R. L. nurodė, kad ji pirma išgirdo susidūrimo garsą, tada atsistojo ir pasižiūrėjo pro langą. Automboilis „Peugeot“ kontaktavo du kartus, pirmojo kontakto ji nematė, tik girdėjo garsą, tada pamatė, kaip automboilis pavažiavo atgal, o važiuodamas į priekį ta pačia trajektorija, lietė automobilį „Opel“ šoninėmis durelėmis. Vėl buvo garsas. Liudytoja I. K. teismo posėdyje nurodė, jog ji matė, kaip automobilis „Peugeot“ du kartus dešinės pusės galinėmis durelėmis kliudė automobilio „Opel Vectra“ dešinės pusės bamperį žemiau žibinto.

Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų R. L. bei I. K. parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su automobilių sugretinimo protokolu ir jame nustatytų automobilių apgadinimų sutapimu, siekiant nustatyti, ar tikrai buvo kontaktas tarp minėtų automobilių „Opel Vectra“ bei „Peugeot“, buvo paskirta autotechninė eismo įvykio ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-04-11 ekspertizės akte Nr. 11-335(17) buvo išsamiai detalizuoti automobilių „Opel Vectra“ ir „Peugeot“ apgadinimai:

1) ant automobilio „Opel Vectra" priekinio bamperio dešiniojo kampo apie 0,53-0,54 m aukštyje nuo pagrindo užfiksuota viena horizontali tiesioginio kontakto metu susiformavusi kryptimi iš priekio į galą braukimo žymė, kurios krašte link galinės dalies yra tamsios spalvos medžiagos užnaša (1 pav. pažymėta raudonos spalvos ovalu). Žymė nuosluoksninė, pilnai pašalintas lako ir dažų sluoksnis.

2) Aukštyje 0,47-0,51 m nuo pagrindo ant priekinio bamperio dešiniojo kampo yra susiformavusių smulkių horizontalių antsluoksnių braukimo žymių grupė (1 pav. pažymėta baltu stačiakampiu).Viršutinė braukimo žymė yra nuosluoksninė, susiformavusi kryptimi iš priekio į galą; jos krašte link galinės dalies yra tamsios spalvos medžiagos užnaša. Žemiau jos esančios braukimo žymės yra antsluoksninės.

3) Kiek žemiau, už šių braukimo žymių grupės, apie 0,43 m aukštyje nuo pagrindo yra pavienė horizontali braukimo žymė, kuri 1 pav. pažymėta žalios spalvos rodykle.

4) Yra dar kelios juodos spalvos antsluoksninės braukimo žymės, išsidėsčiusios ne horizontaliai, o įstrižai, 1 pav. pažymėtos rausvos spalvos rodyklėmis.

5) Ant automobilio „Opel Vectra" priekinio dešinės pusės sparno šoninio paviršiaus priekyje ir ant priekinio dešinės pusės žibinto ties sandūra su sparnu, apie 0,68 m aukštyje nuo pagrindo, yra nuosluoksninės tiesioginio dinaminio kontakto metu kryptimi iš viršaus žemyn suformuotos braukimo žymės (žr. 1 pav. pažymėta rausvos spalvos stačiakampiu). Šios žymės nėra būdingos kontaktui su judančiu automobiliu, todėl nėra priskirtinos prie nagrinėjamo įvykio.

Aprašyti automobilio „Opel Vectra" priekinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimai (horizontalios braukimo žymės) padaryti viena kryptimi (nuo priekinės dalies link užpakalinės), todėl jie galėjo būti padaryti vieno kontakto metu.

Dėl automobilio „Peugeot“ apgadinimų ekspertė nustatė, kad:

1) 0,59-0,65 m aukštyje nuo pagrindo ant automobilio „Peugeot 406" galinių dešinės pusės durelių užfiksuotos tiesioginio dinaminio kontakto metu suformuotos horizontalios smulkios braukimo žymės, kurios 2 pav. pažymėtos raudonos spalvos rodyklėmis. Ant durelių apdailos juostelės esančios apie 0,57 m aukštyje nuo pagrindo taip pat užfiksuota horizontali nuosluoksininė braukimo žymė, kuri 2 pav. pažymėta geltonos spalvos rodykle; susiformavo medžiagos atplaišos.

2) Ant galinių dešinės pusės durelių 0,65-0,84 m aukštyje yra horizontalūs smailą briauną turinčiu objektu tiesioginio kontakto metu suformuoti horizontaliai orientuoti įlenkimai su įbrėžimais jų dugnuose, kurie 1 pav. pažymėti mėlynos spalvos rodyklėmis.

Gretinant transporto priemonių sugadinimus, ant automobilio „Opel Vectra" priekinio bamperio dešiniojo kampo braukimo žymės susiformavo 0,43 m, 0,45-0,51 m ir 0,53-0,54 m aukščiuose nuo pagrindo, tai yra tarpuose nuo 0,43 m iki 0,47 m ir nuo 0,47 m iki 0,51 m tiesioginio kontakto požymių nėra.

Ant automobilio „Peugeot 406" galinių dešinės pusės durelių šiuose aukščiuose nėra įgaubtų ir išgaubtų paviršių, dėl kurių geometrinės formos ant automobilio „Opel Vectra" priekinio bamperio galėtų susiformuoti anksčiau aprašyti sugadinimai.

Ant automobilio „Opel Vectra" priekinio dešiniojo kampo nėra atitinkamų paviršių, kurie galėtų suformuoti gilius įlenkimus ant automobilio „Peugeot 406" galinių dešinės pusės durelių 0,65-0,84 m aukštyje nuo pagrindo ir 0,59-0,65 m aukštyje nuo pagrindo. Taip pat nėra aštrių briaunų galinčių nubraukti durų apdailos juostelę, suformuojant medžiagos atplaišas.

Remiantis aukščiau atliktu tyrimu, ekspertė nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilių „Peugeot 406" ir „Opel Vectra" sugadinimai buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu, automobiliui „Peugeot 406" judant ir užkliudžius stovinčio automobilio „Opel Vectra" priekinio bamperio dešinės pusės kampą. Automobilio „Opel Vectra" priekinio bamperio dešinojo kampo sugadinimas buvo padarytas ne kontakto su automobilio „Peugeot 406" galinėmis dešinės pusės durelėmis metu. Automobilio „Opel Vectra" priekinio dešiniojo žibinto sugadinimai buvo padaryti ne kontakto su automobiliu „Peugeot 406" metu. Automobilio „Peugeot 406" sugadinimai esantys 0,65-0,84 m aukštyje nuo pagrindo buvo padaryti ne kontakto su automobiliu „Opel Vectra" metu. Automobilio „Peugeot 406" sugadinimai esantys 0,59-0,65 m aukštyje nuo pagrindo buvo padaryti ne kontakto su automobiliu „Opel Vectra" metu. Automobilio „Opel Vectra" priekinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimai galėjo būti padaryti vieno kontakto metu (b.l. 81-84)

Ekspertizės išvada patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo L. G. parodymus, kad automobilio „Peugeot“ durelės 0,65-0,84 m aukštyje buvo įlenktos anksčiau, o ne nagrinėjamo įvykio metu. Ekspertizės akto išvadą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie seną jo automobilio apgadinimą, patvirtina ir nukentėjusiosios N. A. parodymai, kuri teismo posėdyje pripažino, kad jau 2016 m. rugpjūčio 29 d. rytą parkuodama savo automobilį, pastatė jį prie automobilio „Peugeot“ ir matė, kad šio auomobilio keleivio pusės galinės durelės buvo gerokai apgadintos. Tuo tarpu savo vairuotą automobilį „Opel Vectra“ ji buvo pasiskolinusi tik tai dienai ir prieš jį paimdama naudoti, jo neapžiūrėjo, ar jis neturėjo kokių nors apgadinimų, automobilio savininkas buvo minėjęs, kad prie žibinto jau buvo apgadinimas. Šį nukentėjusiosios teiginį patvirtina eksperto išvada, kad „Opel“ dešiniojo sparno ir dešinio priekinio žibinto apgadinimai padaryti ne šio kontakto metu, nes jų kryptis iš viršaus žemyn ir jie negalėjo būti padaryti judant automobiliui.

Liudytojų R. L. ir I. K. parodymus dėl dviejų automobilių kontaktų buvimo paneigia eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad visi „Opel Vectra“ priekinio bamperio horizontalūs pabraukimai galėjo būti padaryti vieno kontakto metu. Dviejų kontaktų galimybės ekspertė nenurodė. Jei kaip teigia liudytojos, abu kontaktai būtų sukėlę susidūrimo garsą, tai būtų ir likę pėdsakai ant „Opel“ nuo abiejų kontaktų.

Iš ekspertizės akto akivaizdžiai matyti, kad horizontalūs nubraukimai ant automobilio „Opel“ priekinio bamperio dešinėje pusėje ir ant automobilio „Peugeot“ durelių yra ne tapačiame aukštyje. Automobilio „Opel“ nuo 0,43 iki 0,54 m, o „Peugeot“ aukščiau – nuo 0,57 iki 0,65 m. Nukentėjusioji ir liudytojas D. N. teigė, kad toks sugadinimų neatitikimas susidarė dėl to, kad eismo įvykio vieta nebuvo lygi. Joje buvo betono kalnelis, ant kurio stovėjo vienas automobilis. Iš automobilių sugretinimo eismo įvykio vietoje (fotolentelės 12 nuotrauka b.l. 17) matyti, kad tikrai ant kelio dangos yra papildomas betono sluoksnis, dėl kurio danga toje vietoje aukštesnė, bet ant jos stovi ne automobilis „Opel“, o „Peugeot“. Kaip nurodė nukentėjusioji automobiliai buvo sustatyti į tas pačias parkavimo vietas, kaip jie stovėjo įvykio dieną. Taigi stovint automobiliui „Peugeot“ ant to betono kalnelio, jo durelių apgadinimai turėtų būti dar aukščiau ir skirtumas tarp automobilio „Opel“ bamperio apgadinimų aukščio padidėtų, o ne apgadinimai sutaptų tame pačiame aukštyje. Be to nuotraukoje, kurioje atkurtos galimo įvykio aplinkybės, matyti, kad automobiliui „Peugeot“ išvažiuojant iš parkavimo vietos, ir susilyginus galinėmis dešinėmis durelėmis su „Opel“ priekinio bamperio dešiniu kampu, automobilis „Peugeot“ praktiškai jau yra nuvažiavęs nuo to betono paaukštinimo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Liudytojų aplinkybių suvokimas ir parodymai gali būti subjektyvūs. R. L. nurodė, kad pirmojo kontakto ji nematė, o kontaktuojant antrą kartą, iš savo žiūrėjimo kampo ji nematė tiksliai kokiomis dalimis lietėsi automobiliai, manė, kad lietė automobilis „Peugeot“ galinėmis durelėmis, bet kurioje vietoje „Opel“ jai nesimatė, taigi apie susidūrimą sprendė iš esmės iš garsų. Tuo tarpu I. K. teigė, kad tiksliai matė susidūrimo mechanizmą, konkrečiai įvardijo automobilių kontakto vietas, nors abi liudytojos stebėjo įvykį pro tą patį langą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad automobilių „Peugeot“ ir „Opel Vectra“ apgadinimai ne viename aukštyje; ekspertės išvadą, kad pagal išsidėstymą, susidarymo pobūdį, automobilių kontrukciją šie apgdinimai negalėjo būti padaryti tarpusavio kontakto metu, judant vienam iš automobilių; kad automobilio „Opel“ bamperio įbrėžimai padaryti vieno kontakto metu, kas neatitinka liudytojų parodymų, jog kontaktai buvo du; aplinkybę, kad pati nukentėjusioji naudojo šį automobilį itin trumpai, jo prieš paimdama naudoti nebuvo apžiūrėjusi ir nėra tikra dėl jo būklės iki paimant naudoti, teismas vertina, kad byloje nepakanka duomenų kategoriškai išvadai, jog būtent automobilio „Peugeot“ vairuotojas manevruodamas padarė byloje nustatytus automobilio „Opel Vectra“ priekinio bamperio dešinėje pusėje apibraižymus.

Teismas laiko neįrodytu, jog L. T. vairuodamas automobilį „Peugeot“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. 68953CL, ir jį apgadino, tuo pažeidė KET 126 punkto reikalavimus bei sukėlė eismo įvykį, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, nenustačius L. T. veikoje LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį be kita ko, turi būti nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, už kurį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kaip nustatyta aukščiau, byloje nėra duomenų, kad buvo sugadinta svetima transporto priemonė ar kitas turtas būtent L. T. veiksmais, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, kurio pasekmė – ant automobilio „Opel Vectra“ aptikti apgadinimai. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad L. T. sukėlė eismo įvykį, už kurį jam kiltų administracinė atsakomybė, todėl jam nekilo ir pareiga likti eismo įvykio vietoje. Kaip minėta aukščiau byloje neįrodyta, kad automobiliai „Opel Vectra“ ir „Peugeot 406“ apskritai kontaktavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, L. T. atžvilgiu byla nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėties. (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nenustačius L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) veiksmuose LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A.V.)Teisėja Nida Vigelienė2017 m. gegužės 19 d.