Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-24 · Civilinė byla Nr. 2-1221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-07-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-24
Bylos Nr.
2-1221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00856-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“, „BTA Insurance Copmany“ SE
Ieškovas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1221/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00856-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Būrai“ ir „BTA Insurance Copmany“ SE dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Būrai“ 326 624,25 Lt nuostolius bei solidariai iš atsakovų UAB ,,Būrai“ bei „BTA Insurance Copmany“ SE 200 000 Lt nuostolius.

Ieškinio reikalavimus ieškovas kildino iš atsakovo UAB ,,Būrai“, kaip BUAB „Domus Rex“ bankroto administratoriaus, neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas, būdamas BUAB „Domus Rex“ kreditorius, patyrė nuostolių. Ieškovo teigimu, atsakovas, pardavęs ieškovui įkeistą BUAB „Domus Rex“ turtą, gautas lėšas turėjo pervesti ieškovui, kaip hipotekos kreditoriui, tačiau dalį minėtų lėšų pervedė kitiems kreditoriams. Ieškovas nurodė, kad neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovui nebuvo pervesta 526 624,25 Lt suma, todėl ši suma laikytina ieškovo nuostoliais. Pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir įpareigojimas pervesti minėtą sumą konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kadangi atsakovo UAB ,,Būrai“, kaip bankroto administratoriaus, civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju draudimu, kurio minimali suma 200 000 Lt, todėl 200 000 Lt sumą prašo priteisti solidariai iš UAB ,,Būrai“ ir draudimo „BTA Insurance Copmany“ SE.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė areštuoti atsakovo UAB ,,Būrai“ turtą už 526 624,25 Lt sumą. Prašymą motyvavo tuo, jog atsakovas nesąžiningai elgiasi, nes nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų, nebendradarbiauja su ieškovu, nuostolių suma yra didelė. Pasak ieškovo, nurodytos aplinkybės kelia didelę grėsmę, kad atsakovas bandys slėpti savo turtą ar kitaip apsunkinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo atsakovo UAB „Būrai“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 526 624,25 Lt sumą, o šio turto nesant ar esant nepakankant nurodė areštuoti turtines teises bei pinigines lėšas.

Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas ir įpareigojimas pervesti 643 677,94 Lt lėšas ieškovui konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau šis įpareigojimas įvykdytas tik iš dalies. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareikšto ieškinio suma – 526 624,25 Lt atsakovui yra didelė. Nurodė, kad atsakovo UAB ,,Būrai“ profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 200 000 Lt, kurios, jei atsakovas nėra apsidraudęs didesne suma, nepakaks nuostoliams padengti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad yra reali grėsmė, jog būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Būrai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovas ginčo pinigines lėšas įmonės kreditoriams pervedė vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie vėliau buvo panaikinti, todėl ir atsakovais turėtų būti patraukti minėti kreditoriai, o ne bankroto administratorius.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas bendradarbiauja su ieškovu ir stengiasi įvykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria atsakovas įpareigotas pervesti ieškovui 643 677,94 Lt lėšas. Šiuo metu minėtas įpareigojimas yra sumažėjęs 117 053,69 Lt suma. Be to, šiuo metu atsakovo iniciatyva yra iškeltos ir nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose atsakovas siekia iš kreditorių, kuriems minėtos lėšos buvo nepagrįstai pervestos, jas prisiteisti. Todėl ieškovas iki šių bylų išnagrinėjimo neturėjo pagrindo reikšti šio ieškinio.

3. Skundžiama nutartimi teismas neleido atsakovui mokėti darbo užmokesčio darbuotojams ir einamųjų mokesčių, todėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neproporcingas, šiurkščiai pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Nesuteikus teisės mokėti darbo užmokesčio ir mokesčių į valstybės biudžetą, šiurkščiai pažeidžiamos atsakovo teisės ir interesai, labai ribojama atsakovo veikla.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį, bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Ieškovo teigimu, nėra jokių neišspręstų teisminių ginčų, nuo kurių priklausytų šios bylos baigtis. Pasak ieškovo, atsakovo veiksmų nesąžiningumą, be kita ko, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jau pardavęs ieškovui įkeistą turtą (žemės sklypus su statiniais) jis kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas ant žemės sklypų esančių pastatų paskirtį pakeisti iš priklausinių į pagrindinių daiktų, tokiu būdu bandydamas pasiekti, kad minėtų žemės sklypų įkeitimas neapimtų statinių įkeitimo. Priešingai nei teigia apeliantas, jis nebendradarbiauja su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo UAB ,,Būrai“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskiruoju skundu iš esmės įrodinėjama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo abiejų pirmiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Su tokiais atskirojo skundo teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Atsakovo UAB ,,Būrai“ atsakomybė kildinama iš jo, kaip bankroto administratoriaus, neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas, būdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, patyrė nuostolių. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais jis, nesilaikydamas ĮBĮ reikalavimų, dalį lėšų, gautų realizavus ieškovui hipoteka įkeistą turtą, pervedė ne ieškovui, o kitiems kreditoriams. Ieškinyje ieškovas nurodo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes ir prie ieškinio pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jų pakanka preliminariai įvertinti kaip pagrįstą apeliantui pareikštą ieškinį. Tas faktas, kad apeliantas yra pareiškęs ieškinius kitiems kreditoriams dėl minėtų sumų, kaip gautų be teisinio pagrindo, išieškojimo, neturi reikšmės šio ieškinio pagrįstumui. Dėl nurodytų aplinkybių apelianto teiginys dėl ieškinio, pareikšto atsakovui UAB ,,Būrai“, preliminaraus nepagrįstumo, atmestinas.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Pateiktu ieškiniu ieškovas įrodinėja, kad žala jam padaryta atsakovo tyčiniais nesąžiningais veiksmais pažeidus imperatyvias ĮBĮ nuostatas. Prie ieškinio pateikti ieškovo raštai patvirtina, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad lėšos, gautos realizavus ieškovui įkeistą turtą (žemės sklypus ir ant jų esančius pastatus), vadovaujantis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, turi būti pervedamos ieškovui. Nepaisant to, atsakovas dalį šių lėšų pervedė kitiems kreditoriams. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad jau po minėto turto realizavimo atsakovo kreipimasis į VĮ Registrų centrą siekiant pakeisti ant ieškovui įkeistų žemės sklypų esančių pastatų teisinį statusą iš priklausinių į pagrindinių daiktų, taip pat leidžia spręsti apie atsakovo veiksmų nesąžinigumą. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, ieškovo įrodinėjamas apelianto veiksmų nesąžiningumas gali būti vertinamas kaip pakankama prielaida, kad patenkinus ieškinį apeliantas gali vengti atlyginti žalą iš savo turto.

Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nesant jų sąlygų.

Kita vertus, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra per didelis.

Visų pirma ieškinio dalis dėl 200 000 Lt sumos priteisimo apeliantui reiškiama solidariai su apelianto profesinę civilinę atsakomybę apdraudusiu draudiku. Ieškinio tenkinimo atveju, žalą civilinės atsakomybės draudimo ribose atlygintų draudikas, todėl apelianto turto areštas šiai sumai yra pažeidžiantis ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.). Dėl šios priežasties apeliantui taikytas turto arešto mastas sumažinamas 200 000 Lt suma, t. y. nuo 526 624,25 Lt iki 326 624,25 Lt sumos.

Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantui neleidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti privalomų valstybės mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, toks arešto mastas yra neproporcingas, pažeidžiantis šalių pusiausvyrą ir kartu paneigiantis laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą bei socialinio draudimo įmokas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį.

Sumažinti atsakovo UAB ,,Būrai“, į. k. 121218882, atžvilgiu taikyto arešto mastą nuo 526 624,25 Lt sumos iki 326 624,25 Lt (trijų šimtų dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt keturių litų 25 ct) sumos, iš šios sumos leidžiant atsakovui atsiskaityti su įmonės darbuotojais, mokėti įstatymų nustatytus mokesčius į valstybės biudžetą bei socialinio draudimo įmokas.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis