- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-638-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16750-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Balticstate“
- Trečiasis asmuo
- E. S., S. S.
- Kategorijos
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Balticstate“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. S., S. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 19 553,29 Lt žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta automobilio MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2009 m. spalio 7 d. eismo įvykio metu S. S. vairuojamas automobilis MAN 12.192, atsitrenkė į automobilį VW Caravelle, jį apgadindamas. Ieškovė už eismo įvykio metu padarytus automobilio VW Caravelle apgadinimus išmokėjo 19 553,29 Lt draudimo išmoką. Ieškovė, remdamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pagrindu reikalavo iš atsakovo priteisti žalą, padarytą atsakovo apdrausta transporto priemone, už kurios valdytojų draudimo apsaugą atsakovas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo graudimo įmokos.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje transporto priemonės MAN 12.192 valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nėra atsakovės įgalioto asmens parašo ir bendrovės antspaudo, todėl ieškovės nurodytos sutarties nėra sudariusi. Nors draudimo sutartis įsigalioja išrašius draudimo polisą ir sumokėjus įmoką už draudimo liudijime nurodytą laikotarpį, tačiau šiuo atveju draudimo sutartis nebuvo patvirtinta juridinio asmens antspaudu arba įgalioto asmens parašu. Atsakovė nebuvo transporto priemonės MAN 12.192 nei valdytoja ar savininkė, dėl to ieškovė neturėjo teisės reikalauti atsakovę kompensuoti draudimo išmokos sumos.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo E. S. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad automobilis MAN 12.192 buvo perduotas naudotis atsakovei 2008m. gegužės mėn. panaudos sutarties pagrindu. Atsakovė grąžino automobilį 2010m.vasarą.
Trečiajam asmeniui S. S. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas į ieškinį negautas, teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Balticstate“ naudai ir 42 Lt pašto išlaidų valstybei. Nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 20010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei UAB „Balticstate“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui 19 553 Lt sumai.
Nurodė, kad 2009 m. spalio 7 d. Įprastinės transporto priemonės (MAN) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nėra atsakovės įgalioto asmens parašo ar bendrovės antspaudo. Vadinasi, sutinkamai su LR CK 1.73 straipsnio 2 dalimi, minėtas sandoris raštu nėra įformintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei bent dalį vienkartinės draudimo įmokos sumą. Nors liudytojai S. S. ir J. G. nurodė, kad jie sudarė draudimo sutartį su atsakovės atstovu S. S., byloje nepateikta jokių įrodymų, kad minėtas asmuo būtų įgaliotas veikti atsakovės vardu. Nenustatęs automobilio MAN valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo raštu ar konkliudentiniais veiksmais fakto, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių neatsirado draudimo santykiai, todėl ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies norma negali būti taikoma, nes ji reglamentuoja tik draudimo santykius. Teismas nenustatė automobilio MAN 12.192 panaudos atsakovės atžvilgiu fakto, taip pat, aplinkybės, jog S. S. eismo įvykio metu būtų buvęs atsakovės darbuotojas ar vykdęs atsakovės pavedimus, todėl laikė, kad atsakovė nebuvo minėtos transporto priemonės valdytoja ar savininkė bei padarė išvadą, kad atsakovei negali atsirasti atsakomybė LR CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalių normų pagrindu atlyginti 2009 m. lapkričio 6 d. eismo įvykio metu padarytos žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad draudimo įmokos sumokėjimas pagal CK 6.996 str. yra ne sutarties sudarymą, o jos įsigaliojimą lemiantis juridinis faktas. Nagrinėjamu atveju UAB „Balticstate“ vadovas R. K. ieškovės atstovui prieš sandorio sudarymą pristatė S. S. kaip UAB „Balticstate“ vadybininką ir nurodė, kad šis asmuo tvarkys draudimo reikalus, todėl šiuo atveju atsakovo atstovui įgaliojimai buvo suteikti ne išduodant rašytinį įgaliojimą, bet numanomi iš aplinkybių, kuriomis S. S. veikė. Šiam asmeniui atstovaujant buvo sudaryta ir daugiau sutarčių, kurių atsakovas neginčijo. Šis asmuo su draudimo bendrove suderino sutarties sąlygas, pateikė transporto priemonės techninius duomenis, kurių pagrindu ieškovė apskaičiavo draudimo įmokas bei išdavė draudimo polisą, liudijantį atsakovei suteiktą draudiminę apsaugą. Iš šių aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad atsakovas akceptavo sutarties sudarymą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie S. S. turėtus įgaliojimus, tačiau atsakovo vadovas teismo posedžio metu patvirtino, kad S. S. turėjo galimybe naudotis įmonės spaudu bei sudaryti sutartis įmonės vardu. Šiuo atveju neturi reikšmės, kokią juridinę formą pasirinko šalys įteisindamos atstovavimo santykius. Svarbu, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog S. S. išoriniuose santykiuose veikė įmonės vardu, esant bendrovės vadovo pavedimui. Be to, draudimo sutarties sudarymą atsakovė pripažino naudodamasi draudimo paslaugomis. Teismas nepagrįstai, remdamasis vien parašo nebuvimo aplinkybe, laikė draudimo ir panaudos sutartis nesudarytomis. Panaudos sutartis patvirtina atsakovės antspaudu, jos sudarymą rodo ir trečiojo asmens E. S. parodymai, jog ginčo automobilis atsakovei buvo perduotas naudotis 2008-05-01 panaudos sutarties pagrindu, o ji automobilį grąžino tik 2010 m. vasarą. Be to, atsakovė pati, sudariusi panaudos sutartį, 2009-07-15 pristatė transporto priemonę techninei apžiūrai, už kurią sumokėjo. Tokiu būdu atsakovė patvirtino transporto priemonės naudojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Balticstate“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo išreiškusi valios sudaryti draudimo sutartį. Ginčo automobilis nebuvo ir nėra registruotas atsakovo UAB „Balticstate“ įmonėje, o įvykio kaltininkas S. S. nebuvo ir nėra UAB „Balticstate“ įmonėje apdraustųjų sąraše. Iš to seka, kad asmeniui, kuris nėra saistomas su įmone darbo santykiais, buvo privalomas rašytinės formos įgaliojimas su pastarajame aiškiai apibrėžtomis teisėmis bei ant jo turėjo būti uždėtas antspaudas. Liudytojas S. S. patvirtino, kad joks įgaliojimas jam pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi griežtesni veiklos standartai, visa rizika, susijusi su aplaidžiu pareigų vykdymu arba nevykdymu, tenka išimtinai pačiai draudimo bendrovei. Atsakovė pažymėjo, kad panaudos sutartis nepasirašyta. Be to, jos autentiškumas kelia abejonių, nes sutartis patvirtinta pavogtu antspaudu ir dėl šio antspaudo dingimo buvo paskelbta viešoje erdvėje pateikiant skelbimą laikraštyje. Trečiasis asmuo E. S. 2011-07-18 teismo posėdyje patvirtino, kad nuo panaudos sutarties sudarymo dienos jam priklausančiu automobiliu MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi tik UAB „Balticstate“. Tačiau iš tachografų matyti, kad pastarieji užpildyti ta pačia rašysena, o 2009 m. kovo 20 d. tachografe nurodyta, kad automobiliu naudojosi E. S.. Iš esamų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad E. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi ir šias aplinkybes konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, kurioje įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos – 2009-10-07 (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų imperatyvių padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimui būtina nustatyti tokių aplinkybių visumą: 1) draudikas ir draudėjas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį; 2) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos; 3) per laikotarpį nuo draudimo įmokos mokėjimo termino pabaigos iki jos pavėluoto sumokėjimo (ar nesumokėjimo apskritai) momento dėl draudėjo kaltės turi būti įvykęs draudžiamasis įvykis; arba draudžiamasis įvykis yra įvykęs per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 3 dalį; 4) draudikas dėl trečiame punkte nurodytu laikotarpiu įvykusio draudžiamojo įvykio nukentėjusiam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepripažino draudiko ir draudėjo sutarties sudarymo fakto, nes byloje pateikta 2009 m. spalio 7d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 7384990 (1t.b.l.9), kurios objektas automobilio MAN 12.192, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudimas ir kurioje draudėju įvardinta UAB „Balticstate“, pastarosios nėra pasirašyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 6 d. eismo įvykio metu S. S., vairuodamas automobilį MAN 12.192, atsitrenkė į automobilį VW Caravelle (t., b.l. 12), dėl ko buvo apgadinta pastaroji transporto priemonė (t.1, b.l. 14-36). Autoįvykio vietoje automobilio MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. S. eismo įvykio deklaracijoje nurodė atsakovę kaip draudėją ir pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „Balticstate“ sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 7384990 (1t.b.l.12). Remdamasi paminėta draudimo sutartimi ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui V. S. 19 553,29 Lt draudimo išmoką (t.1, b.l.37-38).
TRVCAPDĮ 3 str. 2 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Minėto įstatymo 2 straipsnio 17 punktas paaiškina, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju automobilį MAN 12.192 eismo įvykio metu vairavo, taigi ir valdė, S. S., (t.1, b.l. 12). TRVCAPDĮ 4 str. 2 d. numato, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jis ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TRVCAPDĮ 4 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad automobilio MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. S. (t.1, b.l. 105-106). Vadinasi, būtent jis buvo atsakingas už automobilio MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Remiantis TRVCAPDĮ 2 str. 19 p., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį turėjo teisę sudaryti tiek jis pats, tiek įgalioti tai padaryti kitą asmenį, savo atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta automobilio panaudos sutartis, kuria E. S. automobilį MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-05-01 neterminuotam laikui panaudai perdavė UAB „Balticstate“. Panaudos sutarties 5p. atsakovas, kaip panaudos gavėjas įsipareigojo naudoti perduotą Automobilį pagal jo paskirtį, atstovauti Panaudos davėją Kelių policijoje ir draudimo įstaigose, išlaikyti ir saugoti jam pagal šią sutartį perduotą Automobilį, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, bei apmokėti kitas Automobilio išlaikymo išlaidas. Atsakovas ne tik nepaneigė priėmęs naudoti automobilį MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindu, su teise jį perduoti tretiesiems asmenims, bet byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (2t. b.l.47-48), kurie tvirtina, kad UAB „Balticstate“ vadovas R. K. 2009-07-15d. nurodytą automobilį teikė privalomai techninei apžiūrai. UAB „Balticstate“ kaip transporto priemonės valdytojui išduota automobilio MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas, išrašyta PVM sąskaita- faktūra už transporto priemonės patikrą. Byloje apklausti liudytojai S. S. ir J. G. parodė, jog UAB“ Balticstate“ vadovas R. K., atvykęs į draudimo bendrovę, pristatė jai S. S., kaip UAB „Balticstate“ transporto vadybininką ir nurodė, kad šis asmuo tvarkys visus draudimo reikalus. S. S. automobilių draudimo sutartis sudarydavo UAB „Balticstate“ ir UAB „Baltransa“ vardu. Sudaryti automobilio MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį telefonu užsakė S. S., nurodė, jog yra panaudos sutartis tarp UAB“ Balticstate“ ir fizinio asmens. Šio automobilio draudimo polisas taip pat buvo įteiktas S. S., kuris iš kart po įvykio paskambino draudimo atstovei ir pasakė, kad užkabino svetimą automobilį vairuodamas darbinę mašiną. Šie liudytojų parodymai nėra paneigti.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2008-05-01d. automobilio panaudos sutartimi paėmęs automobilį MAN 12.192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudai, jo iki eismo įvykio nebuvo grąžinęs savininkui. E. S. patvirtino, kad už nurodyto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą buvo atsakingas atsakovas, kaip automobilio valdytojas pagal sutartį. Atsakovo, kaip automobilio valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta per atsakovo nurodytą atstovą S. S., kuris įvykus autoįvykiui, nurodytą sutartį panaudojo eismo įvykio deklaracijoje, nurodydamas, kad jo, kaip automobilio MAN 12.192 valst.Nr, (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė autoįvykio metu buvo apdrausta ir ji sukėlė teisines pasekmes.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, dėl to nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių neatsirado draudimo santykiai. Draudimo sutartyje draudėju nurodyta atsakovė, draudėjui (ieškovei) draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis); nagrinėjamu atveju priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas. Ieškovas pirmosios, apeliacinės instancijos teisme sumokėjo už paduodamus procesinius dokumentus po 587 Lt žyminio mokesčio (1t. b.l.5, 2t.b.l.81, todėl iš viso jam priteistina iš atsakovo 1174 Lt sumokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie pirmosios instancijos teisme turėtas 580,80Lt (1t. b.l.7) ir apeliacinės instancijos teisme 726Lt (2t. b.l.82) advokato procesinių dokumentų praruošimo išlaidas. Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 42 Lt priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės UAB „Balticstate“ 19 553,29Lt (devyniolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 29 cy) žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-03-29) iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1174Lt žyminio mokesčio,1306,80Lt advokato atstovavimo išlaidas.
Iš UAB „Balticstate“ priteisti 42Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.