- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 1N-2/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- M. Č.
- Advokatai
- Arvydas Pocius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės R. M. ,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. Č. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria nuteistojo M. Č. prašymas dėl bausmės sušvelninimo atmestas.
Teisėjų kolegija išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi nuteistojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu M. Č. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 str. laisvės atėmimu 7 metams.
Nuteistasis M. Č. vadovaudamasis 1961 m. BK 25 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. kreipėsi su prašymu į Kauno miesto apylinkės teismą taikyti jam 2000 m. BK 3 str. 2 d. bei 1961 m. BK 7 str. 2 d. ir sušvelninti Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 str. paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmės iki 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistojo M. Č. prašymą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad BK yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – vieningą sistemą, pasižyminčia glaudžiu bendrosios ir specialiosios dalių normų ryšiu. BK normos sudaro baigtinį baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas normų rinkinį, todėl nusikalstamai veikai tuo pačiu metu negalima taikyti dviejų Baudžiamųjų kodeksų. BK 3 straipsnis reikalauja taikyti tik vieną baudžiamąjį įstatymą (šiuo konkrečiu atveju – vieną iš BK). Be to, BPK 362¹ str. yra numatyta, kad priimant nutartis dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo, teismas vadovaujasi BK 3 str. nuostatomis. Dėl šių priežasčių nuteistojo M. Č. prašymą netenkino. Paaiškino, kad šiuo metu galiojantis BK už M. Č. padarytą nusikalstamą veiką numato griežtesnę bausmę, nei veikos padarymo metu galiojęs BK. Net ir įvertinus tai, kad 2000 m. BK yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis sankcijoje, 2000 m. BK 129 str. 1 d. yra numatyta griežtesnė bausmė, negu 1961 m. BK 104 str.
Šalies argumentai
M. Č. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti, nes ji neatitinka BK 3 str. 2 d. bendrųjų baudžiamojo įstatymo sisteminio taikymo principų, pažeidžia BK 41 str. 2 d. 5 p. įtvirtintas teisingumo įgyvendinimo nuostatas, ir priimti naują sprendimą: nuteistajam M. Č. taikyti 1961 m. BK 25 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakcija), 1961 m. BK 7 str. 2 d. pagrindus ir Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.
Skunde nurodo, jog 1961 m. BK 104 str. galiojimo metu įsigaliojo 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakcija dėl BK 25 str. 1 d., kurioje konstatuojama, jog tuo metu, kai straipsnio sankcijoje laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta 3 ir daugiau metų, tai skiriant šią bausmę nepilnamečiui, jos minimumas skaičiuojamas nuo pusės – minimalaus bausmės dydžio, numatyto baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Todėl ši nuostata neabejotinai palengvina jo teisinę padėtį, nes nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. M. Č. teigia, kad neprašė jo nusikalstamos veikos perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 104 str. į 2000 m. BK 129 str. 1 d.
Nuteistasis mano, kad Kauno apygardos teismas galėjo vadovautis ne tik BPK 362¹ str. nurodytu 2000 m. BK 3 str. 2 d., bet ir 1961 m. BK 7 str. 2 d., nes jie įtvirtina tą pačią įstatyminę nuostatą ir gali būti jam taikoma. Pažymi, kad prašyme nurodė abiejų šių įstatymų nuostatas, nes tai rodo jų galiojimo atgal tęstinumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su pirmuoju ir antruoju nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, turi teistumą, todėl atitinka įstatyme numatytus kriterijus. Be to, apygardos teismas nesilaikė BPK 4 str. 1 d. nurodytų nuostatų ir pažeidė Baudžiamojo kodekso sisteminio aiškinimo principą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant skundą, nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Č. skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis panaikinama (BPK 364 str. 8 d. 2 p.).
Apygardos teismas klaidingai nurodė, jog M. Č. prašo taikyti 2000 m. BK 3 str. 2 d. ir 1961 m. BK 25 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakcija), nes iš nuteistojo prašymo motyvų matyti, kad M. Č. savo prašymą pagrindė 1961 m. BK 7 str. 2 d. nuostata atitinkančia 2000 m. BK 3 str. 2 d. 1961 m. BK 7 str. 2 d., kurioje konstatuojama, kad įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Vadinasi, M. Č. prašė taikyti 1961 m. BK 25 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakcija) ir 1961 m. BK 7 str. 2 d. nuostatas, t. y. vieną baudžiamąjį įstatymą.
BPK 362¹ str. 2 d. nurodyta, kad svarstant bausmės švelninimo klausimus, reikia vadovautis BK 3 str. nuostatomis. Kolegijos nuomone, įstatymas nebus pažeistas jei bus vadovaujamasi 1961 m. BK 7 str. 2 d. nuostata, kuri nepasikeitė, ir šiuo metu įtvirtinta 2000 m. BK 3 str. 2 d., bei galiojo M. Č. nusikaltimo padarymo metu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant šį klausimą teismas turėjo atsižvelgti į 2000 m. BK 3 str. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas taikomas tas, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu arba bausmę švelninantis, t. y. nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią. Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. Č. prašymas yra pagrįstas, nes 1961 m. BK 25 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakcija) lengvina jo teisinę padėtį, todėl naikintina Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis ir priimamas naujas sprendimas dėl bausmės švelninimo (BPK 364 str. 8 d. 2 p.).
Švelninant M. Č. bausmę kolegija vadovaujasi 1994 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje aptartais bausmės skyrimo motyvais (dalinai pripažino savo kaltę, anksčiau neteistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra). Kolegija atsižvelgusi M. Č. labai jauną amžių ir aukščiau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, taiko 1961 m. BK 25 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakciją) ir 1961 m. BK 104 str. sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę skaičiuoja nuo jos minimumo, t. y. 2 metų 6 mėnesių. Kadangi 1994 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. Č. buvo pasikirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė už sankcijoje nurodytą vidurkį, todėl nuteistajam M. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė švelnintina iki 5 metų 6 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir nuteistajam M. Č. pritaikius 1961 m. BK 25 str. 1 d. (1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-849 redakcija) Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.