- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-560-366-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00331-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėja Jolanta Gasparavičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, Jolitai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant K. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programose. Iš K. B. G. T. naudai priteistas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
K. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), prie IĮ (duomenys neskelbtini) kavinės, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką prikibo prie G. T., smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą, padarydamas muštinę žaizdą apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, išmušdamas viršutinio žandikaulio kairės pusės du dantis, dėl kurių netekimo G. T. prarado 5 procentus bendrojo darbingumo, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra detaliai aprašyti jo veiksmai ir išsamiai argumentuota, kad jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymius. Mano, kad jo nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes jo veikoje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką, t. y. jis nenorėjo sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos. Pažymi, kad kavinė neužsidarė, jokių pašalinių asmenų pasipiktinimo dėl jo elgesio nebuvo. Teigia, kad tokiais veiksmais jis adekvačiai gynėsi ir tuo metu nesuvokė, jog tokie veiksmai gali sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. veiksmai buvo nukreipti apsiginti, o ne pažeisti viešąją tvarką. Nurodo, kad teismas išsamiai neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, nenustatė, kokie motyvai jį paskatino pavartoti smurtą. Teigia, kad byloje nėra tikslių duomenų, kad būtent jis sukėlė muštynes. Tai, kad jis sudavė smūgį, pasak apelianto, nebuvo garantuotas ir pats nukentėjusysis, kurio parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, o teisme jis nebuvo apklaustas. Apeliantas pažymi, kad teismas, nutaręs neapklausti nukentėjusiojo ir bylą nagrinėti nukentėjusiajam nedalyvaujant, neklausė jo (apelianto) nuomonės. Liudytoja I. Z., kuri neva matė įvykį prie kavinės, teisiamajame posėdyje taip pat nebuvo apklausta.
Apelianto teigimu, nors jis ir neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau nesant byloje objektyvių jo kaltės įrodymų, jis nepagrįstai pripažintas kaltu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis pamena, jog nukentėjusysis agresyviai jį griebė, todėl jis gindamasis sudavė smūgį, tačiau jis nematė, ar smūgis sukėlė kokias nors pasekmes. Liudytojai, matę kaip nukentėjusysis jį spardo, parodė, kad girdėjo nukentėjusiojo žodžius apie tai, kad jam buvo išmuštas vienas dantis bei matė vieną išmuštą dantį, tačiau, kokiomis aplinkybėmis buvo išmuštas antrasis dantis, pasak apelianto, nėra aišku. Apeliantas sutinka, kad jis galėjo gindamasis nuo agresyvaus nukentėjusiojo elgesio sukelti jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padaryti BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Pasak apelianto, teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad turtinei žalai pagrįsti nebuvo pateikti tinkami dokumentai, nes pateiktuose dokumentuose (2012-11-14 sąskaita faktūra Nr. MD 00013 bei kasos pajamų orderio kvitas Nr. MDK 00012) nėra nurodyta, kokios tiksliai odontologinės paslaugos nukentėjusiajam buvo suteiktos ir ar tikrai šių paslaugų suteikimo būtinybė buvo susijusi su jo (apelianto) padarytais veiksmais. Apelianto nuomone, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, nes yra aiškiai per didelis ir neproporcingas padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų bei suformuotos teismų praktikos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo patyrė ilgalaikes pasekmes, vartojo nuskausminamuosius medikamentus. Civiliniame ieškinyje įvardyti dvasiniai išgyvenimai susiję su tuo, jog nukentėjusysis dėl jam įdėtų laikinų dantų negalėjo valgyti, nes jie krito, apelianto teigimu, nėra įrodyti, be to, tai ne dvasiniai išgyvenimai, o odontologo suteiktų paslaugų brokas, už kurį jis (apeliantas) nėra atsakingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis bei jo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei nuteistojo K. B. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo K. B. nusikalstamą veiką, pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. bei teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis pripažįsta nukentėjusiajam G. T. sudavęs vieną smūgį, tačiau tvirtina, kad jis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, todėl mano, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., ir prašo jo veiką iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, asmuo neturi atlikti veiksmų, kurie sukeltų nepatogumus ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Viešosios tvarkos pažeidimo, susijusio su fizinio smurto pavartojimu, norma apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad nuteistojo K. B. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai, kurie išsamiai aprašyti skundžiamame teismo nuosprendyje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis K. B. atliko prie IĮ (duomenys neskelbtini) kavinės, esančios pačiame Anykščių miesto centre ((duomenys neskelbtini)), kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Tiek iš nukentėjusiojo G. T., tiek ir iš kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuteistasis K. B. be jokios priežasties, t. y. iš chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam G. T. ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad toks K. B. elgesys įvykio metu buvo įžūlus, neleistinas ir akivaizdžiai agresyvus, pažeidžiantis bet kokius moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu nuteistasis siekė priešpastatyti save aplinkiniams, demonstravo niekinantį požiūrį į juos, o ypač į nukentėjusįjį. Dėl tokių nuteistojo K. B. veiksmų atsirado neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko pagrindinėje miesto centro aikštėje, tai stebėjo ne vienas kavinėje ar prie jos buvęs asmuo, kuriuos toks nuteistojo elgesys šokiravo ir kurie neabejotinai patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyti visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, todėl kolegija visiškai sutinka su nuteistojo veiksmų juridiniu vertinimu ir daro išvadą, kad jie skundžiamu teismo nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.
Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, esą jis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, yra deklaratyvūs ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, kurios patvirtina būtent tokią jo kaltės formą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nenurodydamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009 ir kt.). Iš nustatytų aplinkybių spręstina, kad K. B. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, taip sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo nustatyti motyvai, paskatinę jį prieš nukentėjusįjį pavartoti smurtą. Kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Tik tokiu atveju, nenustačius BK straipsnio dispozicijoje nurodyto veikos motyvo ar tikslo, konstatuojama, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos arba kad padarė kitą veiką, nereikalaujančią atitinkamo motyvo ar tikslo. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-447/2010, 2K-450/2010).
Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde teigia, kad tokiais veiksmais, t. y. suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veidą, jis tik ginėsi nuo agresyvaus nukentėjusiojo elgesio. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis G. T. įvykio metu būtų elgęsis agresyviai, kad jis būtų sukėlęs muštines, griebęs nuteistąjį K. B., dėl ko jam būtų reikėję gintis nuo agresyvaus nukentėjusiojo G. T. veiksmų. Todėl kolegija tokius nuteistojo skundo argumentus laiko tik kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Nukentėjusysis G. T. buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apklausų metu nukentėjusysis G. T. davė detalius, nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis parodė, kad jis, su draugu atėjęs į miesto kavinę, esančią centre, užsisakė alaus ir išėjo į lauką. Ten jam bendraujant su pagyvenusiu vyru pajuto smūgį į veidą, tiesiai į lūpas, po ko atsilošė į sieną. Smūgis buvo netikėtas ir stiprus. Jam buvo išmušti du priekiniai dantys, nuskelta žandikaulio dalis. Kitą dieną sužinojo, kad smūgį į veidą jam sudavė K. B., kurio jis visai nepažįsta ir su juo neturėjo jokių reikalų. Tas faktas, kad nukentėjusysis nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu (buvo išvykęs iš Lietuvos), neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymais. Kaip minėta, nukentėjusysis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti (BPK 276 str.), todėl apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, nukentėjusiojo parodymai atitinka ir kitas faktines bylos aplinkybes, todėl kolegija neturi jokio pagrindo jais netikėti.
Tas faktas, kad po aptariamo incidento kavinė neužsidarė, nepaneigia nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja tuo, ar jo veiksmais nukentėjusiajam buvo išmuštas ir antras dantis, nes, pasak K. B., liudytojai girdėjo, kaip nukentėjusysis kalbėjo apie vieną išmuštą dantį bei matė vieną išmuštą dantį. Tačiau tai, kad nukentėjusiajam neteisėtais K. B. veiksmais buvo išmušti du dantys, be, kaip minėta, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. T. nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, išmušti viršutinio žandikaulio kairės pusės du dantys. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Vieno smūgio sudavimas tokiems sužalojimams padaryti yra visiškai pakankamas. Abejoti šia specialisto išvada kolegija neturi jokio pagrindo. Policijos pareigūno 2012-07-01 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog po įvykio (duomenys neskelbtini) į policijos komisariatą buvo pristatytas nukentėjusysis G. T., kuriam išmušti du priekiniai dantys. Nustatyta, kad G. T. du dantis suduodamas smūgį į veidą išmušė K. B.. Taigi abejoti tuo, kad nukentėjusiajam aptariamo įvykio metu buvo išmušti du dantys ir kad šie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, yra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais nuteistojo K. B. veiksmais (smūgio sudavimu), kolegija neturi jokio pagrindo. Nuteistasis K. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms kolegijai nekyla jokių abejonių, kad apeliantas realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., objektyviosios pusės požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl pakeisti šią nuosprendžio dalį ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Nukentėjusysis G. T. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 15 000 Lt neturtinei ir 700 Lt turtinei (už gydymo paslaugas) žalai atlyginti (b. l. 121-122). Apylinkės teismas priteisė 8000 Lt tik neturtinei žalai atlyginti. Teismas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl turtinės žalos, nurodė, kad nuteistasis nukentėjusiajam savo noru yra atlyginęs 3000 Lt turtinės žalos, o likusiai sumai (700 Lt) nukentėjusysis nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl ši ieškinio dalis atmetama. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas pažymėjo, kad dėl kaltų K. B. veiksmų G. T. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, dvasinį, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis turi atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį nustatė atsižvelgęs į byloje ištirtas įvykio aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą, kilusias pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos bei atlygintos turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes.
Nuteistasis K. B., nesutikdamas su priteistu civiliniu ieškiniu bei jo dydžiu, apeliaciniame skunde pateikia tokius argumentus: turtinei žalai pagrįsti nebuvo pateikti tinkami dokumentai, nes juose nenurodyta, kokios tiksliai odontologinės paslaugos nukentėjusiajam buvo suteiktos ir ar tikrai šių paslaugų suteikimo būtinybė buvo susijusi su jo (apelianto) padarytais veiksmais. Apelianto nuomone, byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo patyrė ilgalaikes pasekmes, vartojo nuskausminamuosius medikamentus. Taip pat nėra įrodyta, jog nukentėjusysis dėl jam įdėtų laikinų dantų negalėjo valgyti (jie, pasak nukentėjusiojo, krito). Be to, tai, apelianto nuomone, ne dvasiniai išgyvenimai, o odontologo suteiktų paslaugų brokas, už kurį jis (apeliantas) nėra atsakingas.
Kaip matyti iš skundo argumentų, nuteistasis K. B. netvirtina, kad pareiškiant civilinį ieškinį bei nagrinėjant jį teisme būtų buvę pažeistos kokios nors įstatymų normos. Nuteistasis skundžia tik civilinio ieškinio pagrįstumą, iš esmės neigdamas priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir jo tyčinių veiksmų, nenurodydamas jokių svarbių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas būtų neatsižvelgęs. Tačiau toks argumentavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms veikos padarymo aplinkybėms. Byloje neabejotinai nustatyta (apie tai pasisakyta ir šioje nutartyje), kad būtent dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nors nuteistasis ginčija turtinę žalą, tačiau, kaip minėta, jos atlyginimas skundžiamu nuosprendžiu priteistas nebuvo. Be to, tai, kad pateiktoje 2012-11-14 sąskaitoje faktūroje (b. l. 141) nėra tiksliai įvardytos suteiktos odontologinės paslaugos, nepaneigia tokių paslaugų nukentėjusiajam suteikimo. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, nukentėjusiajam nustatytas dviejų dantų visiškas išmušimas su alveolinio kaulo lūžimu, o šio kaulo bloko operacijai ir visiškam dantų atstatymui numatyta sąmata - 11 000 Lt. Bylos duomenimis, gydymas nukentėjusiajam iki šios dienos nėra baigtas. Taigi atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes, sąskaitoje faktūroje nurodyta 3000 Lt suma už odontologines paslaugas nėra aiškiai per didelė ar nereali.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju; žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.
Byloje nustatyta, kad K. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (muštinė žaizda apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, išmušti viršutinio žandikaulio kairės pusės du dantys). Dėl dantų netekimo nukentėjusysis prarado 5 procentus bendro darbingumo, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 875/12(05). Bylos duomenimis, nukentėjusiojo gydymas (odontologinės procedūros) iki šios dienos nėra visiškai baigtas, t. y. šiai dienai yra priaugintas žandikaulio kaulas, įsukti implantai, tačiau dar nėra prie implantų pritvirtinti dantys, dėl ko nukentėjusysis daugiau kaip metus laiko patiria diskomfortą, nepatogumus. Kolegijai visiškai nekyla jokių abejonių dėl to, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų K. B. veiksmų patyrė didelį susijaudinimą, išgąstį, stiprius dvasinius išgyvenimus dėl neigiamų ir nepataisomų pasekmių jo sveikatai, taip pat ir išvaizdai. Nukentėjusysis iš pradžių nežinojo jam padarytų sužalojimų masto, kokios pasekmės bus jo sveikatai, išvaizdai, o kai pateko pas odontologus, patyrė dvasinį šoką sužinojęs, koks ilgas gydymo laikotarpis jo laukia ir kiek jam kainuos suteiktos medicininės paslaugos. Nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų pasekmes jaučia ir šiandien, nes, kaip minėta, jo gydymas nėra iki galo baigtas, jis šiuo metu nešioja kabes (laikinus dantis), o ateityje jo laukia dar ne viena odontologinė procedūra. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė didelius fizinius skausmus (buvo patinusi jo lūpa, veidas). Taip pat ne vieną dieną jis kentė fizinį skausmą, kol jam priaugino atskilusio žandikaulio kaulą. Nukentėjusiajam dėl fizinio skausmo teko gerti įvairius nuskausminamuosius vaistus, ką, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, patvirtina byloje esantis medicinos dokumentų išrašas (b. l. 29). Nukentėjusysis dėl jam padaryto sužalojimo jautė didelius nepatogumus, buvo apribotas jo maitinimasis, bendravimo galimybės, nes jam buvo nepatogu prieš aplinkinius be dviejų priekinių dantų, kurių tarpas akivaizdžiai buvo matyti jam kalbant. Praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų ir toliau patiria didelius nepatogumus valgant, bendraujant su žmonėms, nes jam įdėti laikini dantys nėra patogūs, nuolat iškrenta, suprastėjo nukentėjusiojo tartis (ėmė švepluoti). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, t. y. priteisdamas iš K. B. nukentėjusiajam 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nuostatų, atsižvelgė į veikos pasekmes, kurios išsamiai aprašytos skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje, žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, jo turtinę padėtį (yra jauno amžiaus, mokosi, dirba, nevedęs, savo vardu registruoto turto neturi), atlygintos padarytos turtinės žalos dydį (3000 Lt) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Priteistos neturtinės žalos dydis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei iš esmės neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo prašymo ir atmesti nukentėjusiojo G. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Aukštesnės instancijos teismui nukentėjusiojo atstovė advokatė D. G. pateikė 2013-09-02 mokėjimo išrašą, iš kurio matyti, kad G. T. turėjo 300 Lt išlaidas už atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, kurias atstovė advokatė D. G. prašė priteisti iš nuteistojo K. B.. Atsižvelgus į tai, kad šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos dokumentais ir nėra akivaizdžiai per didelės, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo K. B..
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Papildomai iš nuteistojo K. B. priteisti nukentėjusiajam 300 Lt už jo turėtas atstovavimo išlaidas.