Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Atsakovas A. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (šaukimas įteiktas asmeniškai), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikta, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. S. yra atsakovo A. S. dukra. Ieškovės D. S. mama A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. S. mokosi (duomenys neskelbtini). Numatoma studijų baigimo data 2019 m. birželio 30 d. Ieškovė nurodė, kad gauna 115,00 Eur stipendiją ir 127,82 Eur našlaitės pensiją, tačiau lėšų pragyvenimui nepakanka, jai pragyventi reikalinga 400,00 Eur suma.

Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta, jog turi išlaikyti savo dukrą, kol ji mokysis, tuo labiau netekus mamos, todėl reikalauja, kad iš jo dukrai būtų priteista po 150 Eur kas mėnesį, iki tol kol dukra mokysis. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikė.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija, aktuali nuo 2013 07 09 (Žin., 2013, Nr. 73-3654)). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pažymėtina, jog paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma; yra pažangus – perkeliamas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidžiama laikyti brandos egzaminus ir juos išlaiko; vaikui būtina parama, nes jis neturi galimybės save išlaikyti ir neturi turto; tėvai turi galimybę teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, besimokydama niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Teismas pažymi, kad ieškovė, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama A. S.. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė D. S. atitinka įstatyme numatytus kriterijus, reikalingus pilnamečio vaiko išlaikymui, ir jai šis išlaikymas yra reikalingas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo pilnamečiui vaikui, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja

Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gali teikti ieškovei išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį. Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga apie 400,00 Eur suma per mėnesį, t. y. 100 Eur maistui, 30 Eur transporto paslaugos, 20 Eur asmens higienos priemonės, 50 Eur susimokėti už bendrabutį, 10 Eur vitaminai, 10 Eur už telefono pokalbius, drabužiams, avalynei bei mokymosi reikmenims – 80 Eur, 70 Eur komunaliniai mokesčiai, 30 Eur už buto renovaciją.

Pažymėtina, jog civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Nors duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, santaupas nėra, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pilnametės besimokančios ieškovės poreikius, mokymosi rezultatus, galimybes įsidarbinti bei dirbti, šalių turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovas neteikdamas paramos ieškovei, t. y. pilnametei savo dukrai, pažeidžia jos interesus, be to, atsakovui neteikiant paramos ieškovei yra pažeidžiami pilnamečio asmens, siekiančio įgyti išsilavinimą, poreikiai. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sutinka teikti išlaikymą dukrai D. S. po 150,00 Eur, taip pat į tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama A. S., vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad atsakovo ieškovei kas mėnesį teikiamo išlaikymo suma po 150 Eur kas mėnesį, atitinka proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą.

Pažymėtina, jog vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 41 Eur (150 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą (paramą) ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gegužės 2 d. iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2019 m. birželio 30 d., priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660), ir 107,85 Eur (vienas šimtas septyni Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.